Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos Sąrašas, Lietuvos istorijos mokytojų asociacija, Lituanistų sambūris ir Mokytojų namai pakvietė į forumą: „Vasario 16-osios Respublika: išmoktos ir neišmoktos pamokos“.
Aptarti du dešimtmečius kurtą, saugotą ir neapgintą Lietuvos Respubliką buvo pakviesti istorikai Antanas Kulakauskas ir Alfredas Bumblauskas. Diskusiją moderavo Darius Kuolys.
Lietuvos Sąjūdžio žmogus režisierius Gytis Padegimas kviečia į dar vieną savo premjerą – į „Alksniškes“ Kauno miesto kameriniame teatre. Pirmąjį pastatymą žiūrovai pamatys Valstybės atkūrimo dieną, vasario 16-ąją, kiti du spektakliai – vasario 18 ir 20 die
Tęsiame publikacija „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ (žr. ČIA ir ČIA) pradėtą lietuviškiesiems viešiesiems intelektualams būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimą. Šįkart skaitytojų dėmesiui siūlome straipsnį, išsamiai analizuojantį įtakingo viešojo intelektualo Vytauto Ališausko pasaulėžiūrą.
Veidaknygė
Martynas Baldauskas parašė keletą žodžių apie Tapino sindromą*, kur pats minimas asmuo net nėra esmė – tiesiog imamas kaip pavyzdys tos kultūros, kurioje vadinamieji nuomonės lyderiai – dažnai be menkiausio krislo atsakomybės – daro viską, kad norimą primesti nuomonę būtinai nurytų ir suvirškintų manipuliacijoms neatsparūs piliečiai (dažnai tas pats pažangusis jaunimėlis – modernieji sielos kastratai).
aplinkkeliai.lt
Kultūrologo, orientalisto, menotyrininko prof. Antano Andrijausko prisiminimai apie originalų mąstytoją Justiną Mikutį (1922–1988), siekusį įtvirtinti, pasak profesoriaus, „savo nepagrąžintą esmę ir savitą tiesos, grožio, laisvės ir kitų didžių sąvokų supratimą“ bei padariusį didelę įtaką daugybei Lietuvos meno ir mokslo žmonių. Apie mąstytoją klausinėja dailininkas ir žurnalistas Vaidotas Žukas, pats bendravęs su J. Mikučiu bei įamžinęs jį savo drobėse ir piešiniuose.
„Šiaurės Atėnai“ | 2014 m. gruodžio 2 d.
Šiomis dienomis mūsų jau neturėtų stebinti, kad viešoji erdvė darosi vis atviresnė nuomonių įvairovei, o pliuralistinis įvairovės imperatyvas svarbesnis už tokį mąstymo būdą, kuris priartintų mus prie tiesos ar savo susiaurinta prasme bent leistų nepasiklysti gausėjančios informacijos džiunglėse. Be abejonės, laisvė išsakyti žodį yra vienas didžiausių šiandieninės demokratijos nuopelnų. Teisė laisvai reikšti mintis – pamatinė demokratijos prielaida, tačiau, sukūrus jai gana netvirtus pamatus gyvenamojoje tikrovėje, mūsų laikais buvo sustota – pasaulis paliktas likimo valiai, žmonijos kultūros troškulį pakeitė technologijų troškulys, vietoj susirūpinimo žmogaus egzistencijos problemomis ar filosofinių idėjų cirkuliacijos – masiniai paradai, pramogų kultas, skrajojantys kapitalistinio rojaus pažadai.
„Kultūros barai“ | 2017 (1)
Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.
Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus
Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo:
Ūmai visos tamsios „budulių“ masės, kurių ten [Britanijoje] pilna, pajuto ir galbūt klaidingai interpretavo, kad 52 proc. mąsto panašiai kaip jie. Neva, dabar tai priimtina ir dėl to jie gali prieiti prie musulmonės ir nuo galvos nutraukti hidžabą, gali lenkus išvadinti parazitais ir t. t. Viskas, racionalios, sąmoningos kategorijos neveikia. Tai šlykštu, baisu. […] Save matome kaip normalius europiečius, Europos piliečius. Negi mes leisime, kad būtų kaip Britanijoje – seniai ir „buduliai“ nubalsuotų už nacionalizmą ir užtrenktų mums duris? Lietuvoje turėsime tą pačią problemą. Turime neleisti, kad tai įvyktų.
Jūsų dėmesiui siūlome Veidaknygėje paskelbtus sociologo dr. Andriaus Švarplio komentarus apie „Laisvės pikniko“ organizatoriaus ir „Laisvės televizijos“ kūrėjo Andriaus Tapino bandymus kėsintis į kitų žmonių žodžio, minties ir sąžinės laisvę ir daryti jiems ir jų darbdaviams politinį bei psichologinį spaudimą.
Kaip skelbia žiniasklaida, Lenkijoje padaugėjo antisemitizmo apraiškų. Varšuvos universiteto tyrimų centras nustatė, kad 2014–2016 metais padidėjo tolerancija kalboms, kurstančioms neapykantą žydams. Tai ypač būdinga jauniems lenkams, interneto vartotojams. Šį tyrimą atliekant buvę apklausta 1000 suaugusiųjų ir 700 jaunuolių. Tik 23 proc. apklaustų lenkų prisipažino teigiamai vertinantys žydų tautybės žmones. 2015 metais šis skaičius buvo penkiais procentiniais punktais didesnis.
Bernardinai.lt
Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs?
O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi,
lyg nebūtum gavęs?
(1 Kor 4, 7)
Koks keistas klausimas! Kam gali kilti mintis klausti: ar galima mokėti mokesčius? Paprastai klausiame, ar reikia juos mokėti, ar tai privaloma, ar būtina. Klausiame, ar tie mokesčiai teisingi, ar labai nuskalsime jų nemokėdami. Daug visokių klausimų kyla, ypač kai labai nesinori atiduoti tai, ką jau įsidėjai į piniginę ar į banko sąskaitą. Bet vargu ar kam nors kyla klausimas: ar galima, ar leistina mokėti mokesčius?
