Liustracija ir desovietizacija

Tada ir dabar. Besipriešinantiems gyvenimui socialistiniame rojuje – šizofreniko etiketė ir vieta psichiatrinėje

Komentarų: 6 / Autorius /

Justina Ilkevičiūtė | DELFI.lt

„Mane suėmė kaip didžiausią nusikaltėlį, atvažiavo su juodomis volgomis iš Vilniaus KGB, apsupo ir suėmė. Devynis mėnesius dar laikė KGB rūsy Vilniuje, paskui atliko psichiatrinę ekspertizę ir nusprendė paskirti psichiatrinį gydymą – išsiuntė į Žiegždrius“, – pasakoja žurnalistas Vytautas Žutautas, sovietmečiu išsiųstas į psichiatrinę ligoninę priverstiniam gydymui dėl antitarybinės propagandos.

„Kai paskiau paėmiau savo bylą ir paskaičiau, net juokas ėmė: surado mano klasiokus ir aprašė atvejį, kai klasėje buvo tylu, pazvimbiau kaip musė ir aš ją tekšt – sugavau sutrikdydamas tylą. Tai jau rodo, kad esu psichiškai nesveikas, nors, sakytum, paprasčiausiai išdykėliškas elgesys paauglio.“

Kokio masto Rusijai ištikimų slaptųjų agentų tinklas veikia Lietuvoje?

Komentarų: 14 / Autorius /

Tomas Dapkus | alfa.lt

Kaip Kremlius veikia prieš Lietuvą? Ar Rusija bando išnaudoti buvusį platų KGB slaptųjų bendradarbių tinklą Lietuvoje? Kiek Rusijai lojalių pareigūnų tarnauja šalies struktūrose? Kaip vertinti Viešojo saugumo tarnybos (VST) skandalą? Kam dirba buvęs kariuomenės vadas? Ar buvę sovietinio saugumo agentai ir toliau vadovauja Lietuvos atstovybėms užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų? To Alfa.lt klausė buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojo Sigito Butkaus.

Pašnekovas anksčiau dirbo Lietuvos gynybos atašė Maskvoje, kur buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu (persona non grata) ir iki šiol dėl savo tarnybos yra Rusijos „juodajame sąraše“. Pulkininkas leitenantas (ats.) S. Butkus taip pat buvo gynybos atašė Ukrainoje, vėliau – Latvijai, Estijai ir Suomijai. Vadovavo Lietuvos karo policijai, o pastaruosius dvejus metus S. Butkus buvo VSD direktoriaus pavaduotoju, kuravo kontržvalgybą ir kitas jautrias sritis.

Verta prisiminti. Boleslovas Bierutas. NKVD darbo instrukcija Lenkijoje

Parašykite komentarą / Autorius /

Spausdiname Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų instrukciją, kuri buvo aptikta pokarinės Lenkijos prezidento Boleslovo Bieruto (Boleslaw Bierut) kabinete. Bierutas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Sovietų Sąjungos agentas. Instrukcijos tekstas buvo išspausdintas JAV lenkų kalba leidžiamame žurnale „Nowy Dziennik“, taip pat skelbtas Vengrijoje, Suomijoje, Estijoje.

Мaskva, 1947-02-06. Visiškai slaptai
KAA / SS 113 įsakymas NK (003) 47

1. Pasiuntinybės teritorijoje draudžiama priiminėti informatorius, užverbuotus iš vietos gyventojų. Susitikimus su jais rengia specialiai tam reikalui sukurta tarnyba. Susitinkama tiktai viešose vielose. Pasiuntinybė žinias gauna iš specialiųjų tarnybų.

Vytautas Landsbergis. Triguba nekompetencija

Komentarų: 11 / Autorius /

„Lietuvos žinios“

Kelios pastabos dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) 2015 metų spalio 20 dienos sprendimo Vytauto Vasiliausko byloje prieš Lietuvos Respubliką

Teismas atskleidė savo nekompetenciją jau dokumento pavadinime „Valstybės saugumo tarnybų karininko nuteisimas…“ – turėtų būti sakoma „SSRS“ arba „Buvusių SSRS valstybės saugumo tarnybų karininko…“ ir antrame sprendimo sakinyje: „Byla lietė (concerned) p. Vasiliausko, Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybės saugumo tarnybų karininko nuo 1952 iki 1975 /…/ nuteisimą 2004 metais“.

Vytautas Landsbergis. EŽTT ir Kremliaus šešėlis

Komentarų: 8 / Autorius /

Delfi.lt

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas kolaboranto byloje prieš Lietuvą, nubaudęs Lietuvos Respubliką už neteisingą jos teismų sprendimą, turėtų pažadinti mūsų teisinę visuomenę iš loginio bei politinio trumparegiškumo ir abejingumo. Jeigu tai įmanoma.

Apie teisinės kazuistikos dviprasmybes šiame sprendime dar parašysiu. Dabar dedu teisinei bendruomenei verdikto pradžią: ieškovas p. Vasiliauskas apibūdinamas kaip LSSR valstybės saugumo tarnybų pareigūnas.

Irena Vasinauskaitė. Valstybės vardu – prieš pilietį?

Komentarų: 16 / Autorius /

Skaitydama Kastyčio Braziulio straipsnį „Slaptieji agentai visuomeninėse organizacijose: ar galima tai pateisinti?“ prisiminiau ir savo 27 metų visuomeninėje veiklos patirtis.

Neperdedu: apie sovietinių sekimo struktūrų darbo metodus, ko gero, ir romaną galėčiau parašyti. Gal todėl, kai skaitau šių laikų saugumo struktūrų ataskaitas, „tenkančias“ mūsų, paprastųjų mirtingųjų, akiai, suprantu, kaip nedaug kas pasikeitė: ko gero, visais laikais etatiniams sekliams – „visuomenės prievaizdams“ – svarbu ne tik pateisinti jiems skiriamą finansavimą, bet ir nežaboti fantazijos – juk būtų gerai užsitikrinti dar didesnį…

Algimantas Zolubas. Mindaugo Tomonio mirtį tebedengia paslapties šydas

Komentarų: 3 / Autorius /

„Varpas“ | 2015 (8)

Tragiško likimo poetui ir filosofui Mindaugui Tomoniui (slp. Tomas Kuršys) rugpjūčio 28 d. būtų sukakę 75 metai. M. Tomonis buvo ne vien mokslininkas, inžinierius, bet taip pat gilus mąstytojas, tiesos ieškotojas, labai kūrybingas, plačių užmojų poetas. Jo kūnas rastas 1975 m. lapkričio 5 d. ant geležinkelio bėgių ties Rasų kapinėmis Vilniuje, jam anuomet tebuvo 35 metai…

Liudviko Simučio viešas laiškas jauniesiems Lietuvos kunigams ir klierikams: „Bijoti reikia baisiausio – nužmogėjimo, daug baisesnio už mirtį“

Komentarų: 7 / Autorius /

Rugpjūčio 27 dieną Kovo 11-osios Akto signatarui, aktyviam antisovietinio pogrindžio dalyviui, politiniam kaliniui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkui Liudvikui Simučiui būtų sukakę 80 metų. Ta proga kviečiame prisiminti jo viešą laišką, skirtą jauniesiems Lietuvos kunigams ir klierikams.

Robert Conquest. Ar holodomoras buvo holokaustas?

Komentarų: 23 / Autorius /

Bernardinai.lt

Šiemet rugpjūčio 3-iąją, sulaukęs beveik 100 metų, mirė žymus britų istorikas Robertas Conquestas, sovietinės istorijos tyrinėtojas bei garsių veikalų apie ją autorius, taip pat parašęs knygą „Sielvarto derlius“ (Harvest of Sorrow) apie 1932–1933 m. Ukrainoje Stalino dirbtinai sukeltą badą – holodomorą . Skaitytojams siūlome 2006-ųjų interviu su R. Conquestu Laisvosios Europos radijui. Jame istorikas svarsto, ar holodomorą galima tapatinti su holokaustu, taip pat kalba apie istorinės tiesos neigimą, išsklaido mitą, jog Leninas buvo visiškai kitoks nei Stalinas. R. Conquestas, kalbėdamas apie stalinizmo fenomeną, įspėja, jog jis egzistavo ne tik praeityje, buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet kai kur yra gajus ir šiandien, ir netgi – Vakaruose.

Diskusija. Ar viešųjų erdvių debalvonizacija ir yra lietuviškoji desovietizacija?

Komentarų: 191 / Autorius /

2015 m. liepos 26 d.

Pagaliau. Pagaliau ir ant Žaliojo tilto nebeliko sovietinę okupaciją menančių ženklų, pagaliau nepabaigiamam ginčui padėtas kablelis: nukelti negalima palikti. Rimsta ir didžiosios žiniasklaidos sukeltas triukšmas – vis dėlto vasara, atostogų metas, ir permainingo oro prognozės tampa kur kas aktualesne informacija.

Tačiau „tušti“ Žaliojo tilto skulptūrų postamentai vis dar pilni mūsų prisiminimų – numanau, skirtingų spalvų ir atspalvių, jie žadina ir įvairių minčių, tad kol dar norisi jais dalytis, kviečiu Tiesos.lt skaitytojus į diskusiją apie laikmetį, kurį vienaip ar kitaip vis dar išgyvename.

Scroll to Top