ktu.edu
Apklausus daugiau nei 1 tūkst. Lietuvoje gyvenančių respondentų paaiškėjo, kad šalyje pilietinis aktyvumas yra gana žemas. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto tyrėjos, docentės Eglės Butkevičienės, populiariausios pilietinės veiklos formos Lietuvoje ir Europoje – skiriasi.
pozicija.org
Vasario 22 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ Nacionalinio komiteto valdybos nariais.
Pastarieji informavo Seimo Pirmininką apie Lietuvos gyventojų nestabdomos masinės emigracijos padarinius. Pripažinta, jog svarbiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra ne vien išorinė Rusijos karinė intervencija. Filosofo dr. Krescencijus Stoškaus nuomone, jei masinės emigracijos mastai Lietuvoje ir toliau nemažės, visos kalbos apie grėsmes nacionaliniam saugumui nebeteks absoliučiai jokios prasmės, nes nebeliks subjekto, kurį reikėtų nuo tų grėsmių saugoti.
Supažindiname su Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcijos, Lietuvos dailės istorikų draugijos narių ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų išplatinta peticija „Už laisvą Lukiškių aikštę!“
Vasario 21 d. visuomenės atstovai – Eglė Mirončikienė (Asociacija „Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis“), Giedrė Žilinskienė (Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija), Andrius Murauskas (Asociacija „Lietuvos tėvų forumas“), Saulius Povilaitis (Asociacija „Vilniui ir Tautai“) ir Alvita Armanavičienė (Asociacija „Lietuvos vartotojų federacija“) – kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl 2017 m. vasario 13 d. „Lietuvos Ryto“ televizijos laidoje „Nuoga tiesa“ paviešintos informacijos apie Seimo narės Dovilės Šakalienės veiklą.
Trečiadienio INFO TV laidą „Komentarai su I. Makaraityte“ pati autorė anonsavo dramatiškai
Valdžios saugumo struktūros kartais renka informaciją apie visuomenines organizacijas ir profesines sąjungas pasitelkdamos slaptuosius agentus. Ar galima tai pateisinti? Prieš pateikdamas savo nuomonę šiuo klausimu, paaiškinsiu kelias sąvokas taip, kaip aš jas suprantu ir kaip jas naudoju straipsnyje.
Skelbiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus išplatintą pranešimą spaudai ir kviečiame atidžiai pastudijuoti susitarimus. Primename, jog kovo 31-ąją Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Povilas Urbšys pateikė savo siūlymus (skaityti ČIA). Ankstesnis viešojoje erdvėje užsipultas septynių Seimo narių projektas ČIA (daugiau apie tai skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje „Dar vienas melas“ (ČIA) .
ziniuradijas.lt
Žmonės yra abejingi ir nepilietiški skamba lietuvių ausyse įvykus dar vienai tragedijai. Esam mažiausiai empatiški, egoistiški, užsidarę, susikaustę ir abejingi svetimo nelaimei ar skausmui. Ar tikrai čia apie mus?
Socialiniame tinkle „Facebook“ startavo kampanija „Pasibelsk“, kurios tikslas – paskatinti kaimynų empatiją ir pagalbą tada, kai akivaizdžiai to reikia. Šia kampanija kreipiamasi į kaimynus ir kviečiama, išgirdus gretimame bute triukšmą, aimanas ar verkimą, pasibelsti ir tokiu būdu bent trumpam nukreipti smurtautojo dėmesį.
Kas labiausiai slopina mūsų aktyvumą ir pilietiškumą? Ar valdžiai reikia aktyvių, keliančių problemas, bruzdančių piliečių ar paklusnių ir tylių?
Sausio 27-ąją, penktadienį, Vašingtone vyko jau 44-oji eisena „Už gyvybę“. Kasmet šimtus tūkstančių amerikeičių sutelkiančia taikia demonstracija siekiama priminti 1973 m. Aukščiausiojo šalies teismo sprendimą, įteisinusį abortus, ir pagerbti jų aukas. Jeanne Mancini, eisenos už gyvybę organizatorės, teigimu, per tą laiką teisės gyventi neteko jau 58 mln. amerikiečių.
Racionalaus proto kapituliacija. Ir manipuliacijos pasinaudojant baisia tragedija.
Taip galima pavadinti Lietuvos viešojo lauko audras po vakarykštės tragedijos Kėdainiuose. Sužvėrėję monstrai užmušė apsiginti negalintį, bejėgį keturmetį berniuką. Neeilinis, nekasdienis, brutalus nusikaltimas, kuriam nėra ir negali būti jokių „paaiškinimų“.
