Vytautas Sinica. Aukos ant populizmo altoriaus
Pro Patria
Balandžio mėnesį, baigdamas svarstymus apie Lietuvos partinio elito politinį servilizmą kaip kliūtį demokratijos veikimui, pažadėjau tęsinį. Kaip tada minėta, demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Balsuoja gi žmonės tikėdami, kad, pirma, jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, taip pat, antra, kad politikų pažadai, programos, kalbos debatuose ir tezės lankstinukuose, tegu ir nėra šventa tiesa, bet leidžia tuos politikus pažinti ir prognozuoti jų elgesį. Balsuojame, kai tikime, kad tai darome ne aklai, o galime žinoti bent esmines vertybines nuostatas ir kryptį, kur links viena ar kita valdžia. Atimkite šį dvejopą tikėjimą iš žmonių ir demokratijos neliks. Pasibaigus Seimo pavasario sesijai galima pažvelgti atgal ir įvertinti, ar tik ne tai ir yra daroma.