Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Artūras Judžentis. Dėl vienos mūsų rašybos tradicijos

Komentarų: 2 / Autorius /

Pastaruoju metu spaudoje pasirodė publikacijų, kuriose mūsų senoji raštija pasitelkiama kaip argumentas sprendžiant dabartinius asmenvardžių rašybos klausimus. Kalbama net apie tam tikrą raidžių {q}, {x} ir ypač {w} vartojimo senuosiuose raštuose tradiciją:

„šios lotyniškosios abėcėlės raidės [q, w, x] buvo Lietuvos kultūroje vartojamos ne vien nuo lotyniškosios administracinės, teisinės ir kanceliarinės kalbos pradžios, bet taip pat ir nuo raštijos lietuvių kalba ištakų – pavyzdžiui […] raidė W buvo vartota ir Martyno Mažvydo, ir Mikalojaus Daukšos, ir Kristijono Donelaičio kūriniuose bei raštuose.“[1]

Vytautas Radžvilas. Lietuva dabartizmo gniaužtuose – kaip iš jų ištrūkti?

Komentarų: 13 / Autorius /

…keičiasi žmonės, kai kurių dalykų įvardinimas, bet niekada nesikeičia tai, kas vadinama didžiosiomis žmogaus gyvenimo konstantomis, kurias reikia vėl ir vėl apginti. Dėl šios priežasties, kai keliamas klausimas, ar šiandien įmanomas ir galimas Sąjūdis, ar jį įmanoma atkurti, aš tyliai viduje nusišypsodamas galvoju, kad tai tuščias klausimas. Tą padaryti privers pats gyvenimas, nes yra dalykų, kurie tam tikromis akimirkomis tampa egzistenciniais iššūkiais ir būtinybėmis. Egzistencinis iššūkis skiriasi nuo paprasto sunkumo ar problemos tuo, kad tai yra klausimas, į kurį žmogus turi atsakyti turėdamas mintyse visą jo svorį: norite gyventi, ar norite mirti?

Būtent šiandien mes, kaip tauta, esame kaip tik akistatoje su šiuo klausimu. Būtų negražus jūsų laiko švaistymas ilgai samprotauti ar priminti apie milijoną iš Lietuvos išėjusios tautos. Kas tai yra, jeigu ne fizinė mirtis, arba merdėjimas? Jeigu kuri nors žmonių bendruomenė, kaip šiandien mėgstama sakyti, nebeturi išteklių, kad galėtų normaliai funkcionuoti, ką tai reiškia, jeigu ne tai, kad ji yra nebegyvybinga ir savarankiškai nebegali egzistuoti? Tai yra mirimo ženklas.

Tačiau yra ir kitų labai rimtų iššūkių. Šiandien daugybė žmonių piktinasi, kad kažkada Sąjūdis nuvyto. Šventa tiesa. Sąjūdžio programa iš esmės liko neįgyvendinta, tačiau kaip tik dabar išryškėja, ką vis dėlto Sąjūdis davė Lietuvai (ir ne tik jai) besąlygiškai vertingo.

Kun. Robertas Grigas. Laiškas Lietuvos vyskupams dėl Vyčio paminklo

Komentarų: 12 / Autorius /

„Aš išvydau atvirą dangų, ir štai pasirodė baltas žirgas. Ant jo sėdėjo
raitelis, vardu Ištikimasis ir Teisusis; jis teisingai teisia ir kovoja“.

(Apr 19, 11)

Gerbiami Lietuvos Vyskupai,
Broliai Kunigai,
mūsų Tėvynės geros valios žmonės,

šias Apreiškimo Apaštalui Jonui eilutes nuoširdus katalikas ir karštas Lietuvos patriotas Oskaras Milašius (1877–1939), kaip manoma, turėjęs mistinių dovanų, sunkiais mūsų Tėvynei laikais aiškino kaip viltingą ženklą, kad Apokalipsės minimas Šviesos raitelis, Dievo Sūnus, istorijos lėmimu yra vaizduojamas lietuvių tautinės ir valstybinės tapatybės simbolyje – Vyčio herbe. Milašiui tai reiškė patvirtinimą, kad nepaisant didelių sukrėtimų ir netekčių, Apvaizdos globa neapleis Lietuvos.

Karolis Dambrauskas. #laisvenuorokenrolo

Komentarų: 3 / Autorius /

„Šiaurės Atėnai“

Gegužės viduryje prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje pečius surėmę pramogų pasaulio atstovai susirinko ratavoti rokenrolo. Kantrybės taurė, rodos, buvo perpildyta tada, kai valdantieji sugalvojo apriboti alkoholio prekybą. Šie draudimai būtų galioję ir alkoholio prekybai festivaliuose, viešuose renginiuose ir lauko kavinėse. Rokenrolas be alkoholio, kaip žinoma, yra kaip verslas be pelno, tad tuoj įvairūs muzikantai, festivalių organizatoriai ir politikai suskubo pasmerkti tokius valdančiųjų planus ir išreiškė nepritarimą tokių pamatinių vertybių kaip laisvė į rokenrolą varžymui. Gal dėl temos aktualumo, o gal dėl galimybės nemokamai pasiklausyti koncerto renginys sutraukė platų būrį klausytojų, tarp kurių būta ir jaunimo, ir vyresnių žmonių, taip pat – turistų.

Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną

Komentarų: 11 / Autorius /

Šiandien, birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dieną, pagerbdami sovietinio teroro, prasidėjusio prieš 76-erius metus, aukas mintimis grįžtame į tas atmintinas 1941-ųjų birželio dienas, kai 14-ąją pradėjus trėmimus iš Lietuvos į Sibirą, o vėliau – net į Užpoliarę gyvuliniuose vagonuose buvo išgabenta dvi dešimtys tūkstančių „liaudies priešų“. 4 iš 10 buvo vaikai iki 16 metų… Dauguma jų buvo pasmerkti mirti nuo bado, ligų ar šalčio. Tačiau išgyvenusieji liudija: net ir tokiomis sąlygomis, kai mirtis buvo tapusi kasdienybe, gedulą persmelkė ir didžioji viltis – ne tik išlikti, bet ir sugrįžti į Tėvynę.

Vilniaus forumo pareiškimas dėl universitetų tinklo optimizavimo ir aukštojo mokslo politikos

Komentarų: 2 / Autorius /

2017 m. gegužės 29 d. Vilniaus forumo atstovai Švietimo ir mokslo ministerijoje susitiko su viceministru Giedriumi Viliūnu, išdėstė Forumo nuomonę dėl Vyriausybės vykdomo aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir pasiūlė LR Vyriausybei atsiimti universitetų tinklo optimizavimo planą. Susitikime buvo pažymėta, kad 2017 m. kovo 29 d. paskelbdamas viešą paklausimą LR valdžios institucijoms dėl Ministro Pirmininko patvirtintos darbo grupės aukštojo mokslo tinklo optimizavimui parengti Forumas išsakė nuogąstavimą, kad nepaisant deklaruotų pažadų iš esmės keisti aukštojo mokslo būklę, bus tęsiama neoliberalizmo ideologija grindžiama politika. Tokią prielaidą daryti vertė akivaizdus verslo atstovų dominavimas darbo grupėje ir Vyriausybės iškeltų pertvarkos tikslų įvardijimas.

„Vilniaus forumas“ kviečia į konferenciją „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“

Komentarų: 15 / Autorius /

Birželio 7 dieną, trečiadienį, 17.45 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) įvyksiančioje „Vilniaus forumo“ organizuojamojoje konferencijoje „Visų pirma – Lietuva! Sąjūdžio vizija XXI amžiaus Lietuvai“ pranešimus skaitys Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronius Leonavičius, Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus.

Vytautas Radžvilas. „Nė viena partija neturi politinės Lietuvos vizijos“

Parašykite komentarą / Autorius /

skrastas.lt

Penk­ta­die­nį Šiau­lių vys­ku­pi­jos pas­to­ra­ci­nia­me cent­re dis­ku­si­ją „Ar lik­si­me is­to­ri­jo­je kaip iš­si­vaikš­čio­ju­si tau­ta?“ su­ren­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys, fi­lo­so­fas Vy­tau­tas Radž­vi­las kvie­tė šiau­lie­čius kur­ti pi­lie­čių są­jū­dį, kaip al­ter­na­ty­vą tam, kas vyks­ta Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je.

Vie­ni V. Radž­vi­lo min­tis pa­lai­kė, dis­ku­ta­vo ir pa­si­bai­gus ren­gi­niui, ki­ti pa­li­ko sa­lę jam įpu­sė­jus. „Kai žmo­nės tam­pa pi­lie­čiais, jie pa­tys ži­no, kaip tvar­ky­tis sa­vo vals­ty­bė­je“, – sa­kė fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius.

Scroll to Top