Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Vytautas Radžvilas: Metas busti

Sidas Aksomaitis | vakarozinios.lt

Šiauliuose su Lietuvos išlikimui neabejingais žmonėmis susitikęs Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas Vytautas Radžvilas atkreipė dėmesį, kad nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma ekonominė ir socialinė politika sistemingai stumia mūsų šalį į demografinę ir geopolitinę aklavietę.

Lietuvos valdžia giriasi augančiu BVP, atsigaunančia ekonomika. Gal nėra toje mūsų Lietuvoje taip blogai? – „Vakaro žinios“ pasiteiravo prof. Vytauto Radžvilo.

Taip, Vilniaus centras iš tiesų yra gražiai išpuoštas, sutvarkytas. Bet pavažiuokite nuo centro keletą kilometrų link oro uosto ir pasižvalgykite, kas ten vyksta. Vilniaus oro uostas šiandien yra masinės Tautos evakuacijos vieta. Susiduriame su protu nesuvokiamu išnaudojimo mastu – Lietuva, ko gero, yra vienintelė ES šalis, kurioje, po ekonominės krizės atsigavus ir augant ūkiui, atlyginimai ir toliau mažėjo. Kiekviena šalis pirmiausiai yra joje gyvenantys žmonės. Jeigu jų nelieka, vadinasi, nelieka ir šitos šalies. Šiandien pagaliau suprasta, kad Lietuva miršta tuo požiūriu, jog net nebeišgali reprodukuoti ir išlaikyti savęs. Paprasčiausiai mes nebeturime žmonių, kad galėtume išlaikyti net patį primityviausią lygmenį, išlaikyti savo ekonomiką. Nereikia akivaizdesnio įrodymo, kad tokia šalis yra negyvybinga. Jeigu man reikėtų tiksliai pasakyti, kuriais laikais mes gyvename, atsakymas gal nustebintų: mes gyvename XIX a. antros pusės Lietuvoje, ikibasanavičiniais laikais.

Prezidentė pateikė Seimui ratifikuoti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutartį

Ketvirtadienį, kai visų dėmesys buvo nukrypęs į Seimą, kur vyko šurmulingas Alkoholio kontrolės įstatymo svarstymas, BNS išplatino žinią, jog prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir pati išvykusi į 27 NATO valstybių viršūnių susitikimą Belgijoje, pateikė Seimui ratifikuoti Europos Sąjungos (ES) ir Kanados išsamųjį ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS, angl. CETA), geriau žinomą CETA pavadinimu.

Lidžita Kolosauskaitė. Kodėl nemėgstantys Tapino yra marginalai, arba Kolektyvinės sąmonės koncepcija

lidzita.lt

Daugumai žmonių yra žinoma, kas yra kolektyvinė sąmonė ir kaip naudojantis šiuo instrumentu galima valdyti net ir labai didelę žmonių grupę jiems to iš esmės nė nesuvokiant.

Kolektyvinės sąmonės esmė yra tokia: žmogaus mąstymas praranda individualumą, jis griežtai susietas su tuo, ką mąsto koks nors sociumas, t.y. žmogus mąsto ne kaip asmenybė, o kaip tikros bendruomenės (žmonių grupės) dalis.

Kolektyvinės sąmonės auka tapęs žmogus nebesuvokia savęs kaip Petro, Kazio ar Jono. Jis suvokia save kaip Tapino gerbėją, liberalą, konservatorių ar pan.

Irena Vasinauskaitė. Girkalnis sujudino Lietuvą

„Mūsų Raseiniams“

Sveikiname Girkalnio gyventojus su gegužės 5–6 dienomis mini referendume pasiekta pergale ir dalijamės ir naujausiomis laikraščio „Mūsų Raseiniams“ publikacijomis kviesdami savo skaitytojus paremti girkalniškių ryžtą pareikalauti iš savo išrinktųjų, kad visos bendruomenės gyvenimo kokybei įtakos turėsiantys sprendimai būtų priimami ne vienašališkai, o tariantis, atsižvelgiant ne tik į verslo interesus.

Iš redakcijos pašto. Girkalniečiai, mes – jėga!

Pagaliau Girkalniškiai atsibudo – ne vienas paliudys: apklausa vyko su pakylėjimu, pavasarinės saulės nutvieksta, vilties pilna. Išreikšti savo apsisprendimo dėl Pakalniškių kaime planuojamo statyti paukštyno atvyko 36 % rinkimų teisę turinčių piliečių – tokio rezultato nebūta net per praėjusius Seimo rinkimus. Iš apie 330 dalyvavusių apklausoje apie 295 griežtai pasakė, kad paukštyno, Pakalniškių kaime – Girkalnio pašonėje – nereikia. Tačiau svarbiausia – visi patikėjome: Girkalnyje gyvena vieningi, savo žemę mylintys žmonės. Ir mums ne tas pats, kokią „gerovę“ mums bruka prisidengę išdailintomis, bet melagingomis programomis ir ataskaitomis.

Vladas Vilimas, Rytas Kupčinskas. Esminės Konstitucijos pataisos padėtų suvaldyti chaosą?

Ieškodami atsakymo dėl mūsų nesėkmių, apsvarstykime analogą, t. y. Valstybę, kuri užėmė vienodą starto poziciją su mumis, bet nuėjo kitu – sėkmės keliu. Toks analogas galėtų būti ESTIJA.

Estijoje Konstitucija referendumu įteisinta 1992 m. birželio 28 d., Lietuvoje – 1992 m. spalio 23 d. Atkurtoje nepriklausomoje Estijos Respublikoje pagrindinis dėmesys iš karto skirtas teisinei sistemai. Ji tvarkyta aiškiai ir suprantamai: įvykdyta teisėjų liustracija, Konstitucijoje apie prokuratūrą neužsimenama, ji perduota teisingumo ministerijos žinion, įgaliojimai vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui (šis teismas vykdo ir Konstitucinio Teismo (toliau – KT) funkcijas), teismai – trijų pakopų, o Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismų nėra. Apie visuomenės atstovus (tarėjus) Konstitucijoje taip pat neužsimenama, nes tai – savaime suprantamas dalykas demokratinėje valstybėje. Teismo tarėjų institucijai skiriama 11 Teismų įstatymo straipsnių (nuo 103 iki 113) imtinai.

Estijos Konstitucijoje XII skyrius skirtas Teisingumo Kanclerio institucijai. Teisingumo Kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, turintis didelius įgaliojimus. Jis sprendžia, ar įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiami teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Prieštaraujantį įstatymą priėmusiai institucijai jis siūlo per 20 dienų suderinti su Konstitucija ir įstatymais. Jei per 20 dienų aktas nėra suderinamas su Konstitucija ar įstatymais, Teisingumo kancleris kreipiasi į AT, siūlydamas aktą pripažinti negaliojančiu. Į Teisingumo kanclerį dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis kiekvienas Estijos pilietis raštu ar žodžiu.

Estijos piliečiai nesijaučia diskriminuojami. Žemės reforma ir privatizacija praėjo sklandžiai, emigracijos problemų nėra, pasitikėjimas teismų sistema viršija ES vidurkį, Valstybės skola mažiausia pasaulyje, reikalaujama suma (2 proc. biudžeto) NATO organizacijai mokama nuo pat įstojimo į šią organizaciją, pensijos ir atlyginimai artėja prie ES vidurkio.

Pagal EUROBAROMETRO duomenis, 2009 m. Estijoje, t. y. praėjus beveik dvidešimtmečiui po nepriklausomybės atstatymo, teismais pasitikėjo 52 proc., nepasitikėjo – 43 proc. piliečių (pasitikėjimas viršija ES vidurkį). Lietuvoje 2009 m. teismais pasitikėjo 15 proc., nepasitikėjo – 78 proc. piliečių (nepasitikėjimas didžiausias ES).

Dabar pažvelkime į oficialią emigraciją. 2010 m. Estija – 0,19 proc., Lietuva – 2,16 proc.

Už vaikštynes žodžio laisvei ginti nuteistas Darius Kuolys prisimena

„Nepriklausomas laisvas žodis, įtvirtinantis demokratijos ir laisvės principus, kritinę mintį ir atvirumą, Lietuvai buvo ir bus neginčijama vertybė, stiprinanti valstybę“, – rašoma šalies vadovės sveikinime.

Pritariu. Todėl prieš penkerius metus su bičiuliais S. Daukanto aikštėje surengiau vaikštynes už žodžio laisvę ir prieš pradėtą jos slopinimą. Už vaikštynes Lietuvos Respublikos vardu buvau nuteistas :)“, – prisiminimais apie ano meto įvykius savo veidaknygės paskyroje pasidalijo Darius Kuolys.
http://alkas.lt/2012/05/31/s-daukanto-aiksteje-vyksta-pilietines-vaikstynes-%E2%80%9Euz-laisva-zodi/

Liutauras Stoškus. Dar kartą apie Lukiškių aikštės želdynus

Šiandien susipažinau su Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžio aktu, surašytu antradienį pakartotinai patikrinus ir įvertinus planuojamų kirsti Lukiškių aikštės medžių būklę, ir matau, kad jame nėra nei ekologinės, nei estetinės būklės vertinimo, nors būtent taip nustato aplinkos ministro įsakymu patvirtintos tvarkos aprašas.

Vidmantas Valiušaitis. Kodėl tylima apie likiminius dalykus?

Šitas įgaliojimus gavusių politikų ir kitų, vadinamųjų „viešųjų asmenų“, tuščiažodžiavimas nepabaigiant tuščiai malti liežuviais apie trečiaeilius reikalus, bet tylint apie likiminius labiausiai varo žmones į neviltiį.

Manau, kad dabar jau net ne ekonominės priežastys gena žmones į emigraciją. Tai jau praeitas etapas. Kaip čia kažkas neseniai pastebėjo „emigracija jau buvo“ – dabar vyksta socialinės bendruomenės dezintegracija, degradacija ir tikriausiai negrįžtama deformacija.

Scroll to Top