Pilietybė

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Estai nesutinka laidoti savo valstybės – net pavydu

Komentarų: 14 / Autorius /

Estai šaunuoliai ir, kaip visada buvo nuo 1988 m., tautiniu ir valstybiniu sąmoningumu pranoksta mus visa galva. Jie ir vėl sukilo pirmieji – davė atkirtį euroglobalistams ir nesutiko palaidoti savo valstybės. Jų parlamentas išdrįso neįvykdyti Briuselio direktyvos ir atmetė masinę dvigubą pilietybę turėjusį įtvirtinti įstatymą. Neatsitiktinai šį įstatymą mėginta priimti tuo pat metu kaip ir Lietuvoje. Nacionalinės valstybės sunaikinimas yra būtina sąlyga sukurti ES federaciją. Tam reikia paversti nacionalinę pilietybę grynai simboline ir įvesti vienintelę realią – „federacinę“ pilietybę. Lietuvos pilietybė turi tapti tokia pat bereikšmė kaip buvusios LTSR pilietybė.

Estijos parlamentas atmetė įstatymo projektą dėl masinės dvigubos pilietybės

Komentarų: 4 / Autorius /

Pro Patria

Vakar, antradienį, Estijos parlamentas, Riigikogu, atmetė liberalia laikomos Reformų partijos įstatymo projektą, kuriuo Estijos piliečiams siūlyta leisti neatsisakant Estijos pilietybės tuo pat metu turėti ir kitos Europos Sąjungos narės, Europos ekonominės bendrijos narės, JAV, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ar Šveicarijos pilietybę.

Vytautas Sinica apie didžiausią grėsmę Lietuvai: kai provakarietiški vanagai ima nebesiskirti nuo prokremliškiausių vatnikų, tačiau visi apie tai tyli

Komentarų: 6 / Autorius /

Griuvinėtojas Junckeris pasakė savo paskutinę metinę kalbą. Nežinau, kas liūdnesnė – pati kalba ar ekspertiniai jos komentarai.

CK pirmininkas pasakė vieną – svarbiausią – dalyką, DELFI cituoja:

„Negalime tikėti, kad vakar prisiimti įsipareigojimai bus ateities garantas. Vakarykščiai aljansai galbūt nebebus tokie svarbūs. Būtent dėl to reikalinga tvirta ir stipri Europa“, – sakė J. C. Junckeris.

Liudvikas Jakimavičius. Išeiviai ir mes, arba Gyvenimas Vezuvijaus papėdėje (papildyta)

Komentarų: 35 / Autorius /

Bendrauju su daug išvažiavusių žmonių. Nebūčiau toks drąsus visiems priseginėti emigranto etiketę. Genys margas, o pasaulis dar margesnis, negali taikyti visiems tos pačios definicijos.

Bet iš pokalbių ir nujautimo manau, kad į Lietuvą didžioji dauguma jų negrįš. Niekas nepasirašys geresnes gyvenimo sąlygas keisti į prastesnes, ypač laikais, kai vartojimo filosofija ir laisvos rinkos ekonomizmas įdiegtas į žmonių galvas kaip vienintelė ir neatšaukiama panacėja. Išeivių kompleksuoti išvedžiojimai yra labiau pasiteisinimai ir savęs guodimas, mažai ką bendra turintys su idėja atkurti gyvybingą, kūrybingą ir sveiką Lietuvos kūną.

Andrius Švarplys. Kaip tautų apsisprendimo teisė virto pareiga tapti teritorija visoms tautoms, kultūroms ir piliečiams?

Komentarų: 6 / Autorius /

Toks vaizdas, kad rasizmo tema Amerikoje pasidarė paklausi žiniasklaidos prekė, tam tikra verslo dalimi ir angažuota politine programa.

Pasirodo, didžiausios nelegalios ar legalios imigracijos keliamos problemos yra susijusios ne su teise, darbo vietomis, mokesčiais, ne su nusikalstamumu, ne kultūrin/socialine integracija, viešąja tvarka, multikultūralizmu ir pan. Ne. Apie šias visuotines imigracijos problemas „Washington Post“ anonsuojamas straipsnis „Make every student attend a citizenship ceremony“ nieko nežino.

NE Andrius Švarplys. Kaip tautų apsisprendimo teisė virto pareiga tapti teritorija visoms tautoms, kultūroms ir piliečiams?

Parašykite komentarą / Autorius /

Toks vaizdas, kad rasizmo tema Amerikoje pasidarė paklausi žiniasklaidos prekė, tam tikra verslo dalimi ir angažuota politine programa.

Pasirodo, didžiausios nelegalios ar legalios imigracijos keliamos problemos yra susijusios ne su teise, darbo vietomis, mokesčiais, ne su nusikalstamumu, ne kultūrin/socialine integracija, viešąja tvarka, multikultūralizmu ir pan. Ne. Apie šias visuotines imigracijos problemas „Washington Post“ anonsuojamas straipsnis „Make every student attend a citizenship ceremony “nieko nežino.

Vytautas Sinica. Kaip integruoti lenkus į atvirą Lietuvą? (atsakymas Justinui Dementavičiui)

Komentarų: 2 / Autorius /

Pro Patria

Džiugu, jog diskusija apie Lietuvos lenkų integraciją sulaukė dėmesio ir tampa ne tik siauru ir paviršutinišku „plėsti ar neplėsti mokymą lietuvių kalba“ klausimu.

Po Delfi paskelbtų įžvalgų, kad Lietuvoje formuojasi trečioji, rafinuotesnė ir todėl sunkiau atpažįstama Pietryčių Lietuvos autonomijos šalininkų banga, sulaukiau šias įžvalgas su kaupu patvirtinančios ir todėl neraminančios kritikos. VU TSPMI dėstytojo J. Dementavičiaus atsakyme buvau apkaltintas kaip smarkiai meluojantis, taip pat sulaukiau tokiais atvejais įprastos insinuacijos, kad galbūt esu palankus Kremliui.

Scroll to Top