Suomijos vyriausybė šiuo metu imasi didžiausio per 20 metų pilietybės įstatymo pakeitimo. Procesas vyks trimis etapais. Bus pratęstas gyvenimo šalyje laikotarpis, sugriežtinti garbingumo reikalavimai ir įvestas pilietybės testas. Nagrinėjimą siekiama užbaigti iki 2025 m. – Sugriežtinus sąlygas, Suomijos pilietybę gauti nebebus taip lengva kaip anksčiau. Toks ir yra tikslas, – …
Griežtesni reikalavimai Suomijos pilietybei įgyti Skaityti toliau »
Pasipylė makaronai kokių dar nesu matęs. Kokie visi susirūpinę lietuvybės išsaugojimu, kokie visi pergyvenantys dėl emigrantų, kokie visi patriotai. Kaip surinkti apie 1,2 milijono balsų UŽ taip niekas ir nežino. Patys Lietuvos politikai nuosekliai dirbo, kad paverstų Lietuvos žmones apolitiškais (reikia pasakyti jiems tai pavyko), o dabar postringauja apie tai …
Linas Karpavičius. Negaliu tylėti. Referendumas dėl dvigubos pilietybės Skaityti toliau »
Seime vėl siūloma su prezidento rinkimais rengti ir referendumą dėl daugybinės pilietybės įteisinimo. Prieš ketverius metus toks referendumas neįvyko. Dabar siūloma, kad ribojimai būtų taikomi tik Lietuvai nedraugiškų valstybių pilietybę turintiems žmonėms. Ar dėl dvigubos pilietybės pagaliau bus sutarta? Ved. Jurga Tvaskienė Garso įrašą klausykite ČIA
Prasideda agitacija už daugybinę pilietybę. Priešreferenduminė. Ką gi. Norėti nedraudžiama. Tik gaila, kad agitatoriai, bent kol kas, nelabai vykę. Būtų pasamdę mane, būčiau suradusi geresnių argumentų. O dabar man belieka pakalbėti apie tuos argumentus, kuriuos kovo 30-sios rytą per LRT pateikė jaunas advokatas, jaunųjų advokatų, gal sąjungos, o gal asociacijos …
Jūratė Sofija Laučiūtė. Ar Lietuvos piliečiams ką nors reiškia 1990 metai? Skaityti toliau »
voruta.lt
Lygiai prieš šešerius metus, kai Europą užplūdo milijonas pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, daugiausiai iš karo siaubiamos Sirijos, parašiau straipsnį, kuris sukėlė nemažą daugelio internautų pasipiktinimą. Tiesa, po penkerių metų, kai Lietuva sutiko priimti daugiau kaip 1000 migrantų, mano pozicija šiek tiek pakito: rašiau, kad be reikalo mes ketiname įsileisti tiek svetimšalių… Bet istorijos ratas nenumaldomai sukasi, ir šiandien per sieną į Lietuvą su diktatoriaus A. Lukašenkos pagalba jau prasprūdo daugiau kaip 4000 kitataučių. Šį kartą prisiminti senąją publikaciją paskatino per televiziją išgirsta įdomi kunigų Ričardo Doveikos ir Juliaus Sasnausko diskusija (ČIA). Siūlau šį kiek pataisytą straipsnį šiandienos skaitytojo dėmesiui.
Esame teisinė valstybė ir turime tokia išlikti, gerbti kiekvieno asmens apsisprendimą, užtikrinti visos visuomenės interesus, nepažeidžiant individo teisių, kartu skatinti pažangą. Turime įtikinti, ypač rizikos grupėse esančius asmenis skiepytis nuo Covid-19, nes skiepo nauda tose grupėse akivaizdžiai persveria rizikas. Tačiau negali būti sukurta sistema, kuri sudarytų prievartines sąlygas skiepytis visiems, panaikintų vaistinių preparatų vartojimui įprastą naudos ir rizikos vertinimą, žemintų ir diskriminuotų asmenį dėl to, kad pastarasis nerimauja dėl vakcinos galimo itin reto pašalinio poveikio jo sveikatai.
„Tu paklūsti, kad tai greičiau baigtųsi, bet būtent todėl, kad tu paklūsti, tai ir tęsiasi…“ – pastarosiomis dienomis šią gyvenimo tiesą priminė interneto platybėse pasklidę protesto akcijų, prasidėjusių visoje Prancūzijoje liepos 14-ąją, švenčiant nacionalinę šventę – Bastilijos paėmimo dieną, vaizdai.
Jūsų Ekscelencija prašau pareikšti nepasitikėjimą Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir kreiptis į Seimą dėl naujos Vyriausybės paskyrimo. Sudėtingų iššūkių akivaizdoje nesugebantys su jais susidoroti ministrai negali toliau vykdyti savo pareigas.
Taikiausia pasaulio religija vėl siunčia „sveikinimus“ visam civilizuotam pasauliui, šįkart – iš Nicos. Prie šio miesto Notre-Dame bazilikos trys žmonės žuvo, septyni sužeisti, vienai moteriai nupjauta galva. Viskas įvyko skambant šūkiui „Allahu akbar!“
Artėjant Referendumui dėl daugybinės pilietybės, visi dėliojam „už“ ir „prieš“. Aš visa širdimi „už“. Tik yra vienas esminis klausimas. Net ne klausimas, o sąlyga: ar visi galėsime pasirinkti antrąją (kelias) pilietybę? Jei ne, tai kam tuomet balsuoti.
Aš irgi noriu kitų (klestinčių) šalių suteikiamų teisių ir apsaugos jos piliečiams be jokių rimtesnių įsipareigojimų tai šaliai. Kas gi nenorėtų? Kodėl tad išvykę svetur ir įgiję kitos šalies pilietybę gali ir toliau rinkti pilietybes, o gyvenantys vien čia taip ir likti visą gyvenimą su viena vienintele? Neteisybė! Ir šią neteisybę būtina kuo greičiau panaikinti, leidžiant ir vietinei faunai pasirinkti kurią nors iš kitiems leistinų pilietybių.
Lygiateisiškumas juk yra esminė nūdienos demokratijos sąlyga. Tad kokią antrą (o gal ir trečią) pilietybę galės gauti Lietuvoje gyvenantys lietuviai, balsuojantys „už“ daugybinę pilietybę?
