Lietuvos piliečiai dar kartą nutarė kreiptis į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą Donaldą Trumpą, pirmąją ponią Melanią Trump, Senato ir Kongreso rūmus bei į visą JAV tautą. Savo peticijoje jos autoriai prašo suteikti politinį prieglobstį Lietuvos Respublikos pilietei Neringai Venckienei – teisininkei, parlamentarei, politikei, motinai.
Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.
2018 m. kovo 8 d.
Kaip jau skelbėme, laisvės gynėja, politinė kalinė, vienuolė, 2017-ųjų metų Laisvės premijos laureatė Nijolė Sadūnaitė atviru laišku kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą ragindama netenkinti „korumpuotos Lietuvos Respublikos teisėsaugos“ prašymo išduoti Neringą Venckienę Lietuvai.
Tik įsiklausykite: kalba, verta lyderio, žodžiai, kuriuos artimiausiu metu norėtųsi išgirsti ne tik iš Slovakijos premjero R. Fico lūpų, bet ir čia, Lietuvoje:
Alkas.lt
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir neseniai susikūrusios Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos seniūnas Andrius Palionis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo valdybą, ragindami sudaryti darbo grupę ir pavesti jai spręsti pasiruošimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimus. Ši darbo grupė turėtų spręsti klausimus susijusius su galimos referendumo datos, trukmės, referendumu tvirtinti teikiamų Konstitucijos teksto formuluočių nustatymu, referendumo rengimo ypatumų įvertinimu ir reikalingų įstatymų projektų parengimu. Darbo grupę, remiantis proporcinio frakcijų atstovavimo principu, sudarytų 12 Seimo narių.
Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį, verta paklausti: ar mūsų tauta sulauks dar vieno šimto metų? Negailestinga statistika rodo, kad esame viena iš greičiausiai nykstančių tautų Europos Sąjungoje. Ar žinome, kokia yra lietuvio tapatybė? Ar ją reikia stiprinti?
Į diskusiją „Ko reikia, kad mūsų tauta išgyventų bent dar vieną šimtą metų?“ laidos „LRT Aktualijų studija“ vedėjas Virginijus Savukynas pakvietė filosofą Vytautą Rubavičių.
ve.lt
Paūmėjusios globalistų aistros kaunantis dėl dvigubos pilietybės pasiekė aukštakrosnės laipsnį. Nors bėk ir rėk, emigruok. Tik išlėkęs iš Tėvynės, matyt, kokioje numylėtoje Anglijoje nebejausi jų. Bet, matyt, ir ten – ne. Transatlantistai pasieks tave net įlindę į TV „diskusijų šou“, kur laimi garsiausiai šaukiantis chamas. Net ausų neužsikimši – perrėkia sandariausius kištukus.
biciulyste.com
Pripažįstu, kad rašinio pavadinimas yra skirtas ne tik tam, jog būtų nurodyta, kur tikrai paslėptas ryžtas Konstitucijoje. Jo tikslas paprastesnis – kartu su skaitytojais paklaidžioti po Konstitucijos slėpinius ir valdžios veiksmų labirintus, kuriuose valdžios dėka Lietuvos žmonės kartais yra įpainioti ir, atrodo, nežinia kuriam laikui dėl dvigubos pilietybės. Akcentuoju, jog rašinys yra tik mano asmeninė nuomonė, paremta ta pačia Konstitucija, kurios nuostatos dėl pilietybės kai kam neaiškios jau daugiau kaip dešimtmetis ir po visiems žinomo 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo (toliau – KT nutarimas), kuriuo 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) kai kurios nuostatos buvo pripažintos priešingomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kad problema vis dar rimta, liudija ir informacija spaudoje. Net Lietuvos Respublikos aukščiausi vadovai ir įstaigos dar kartą kreipėsi į KT, kad šis paaiškintų tą dvigubą pilietybę ir reikalus apie ją. Kaip 2017 m. birželio 27 d. buvo skelbta, pats Seimas nori dar vieno KT išaiškinimo. Kartu tenka pridurti, jog dvigubos pilietybės reikalai priskirtini prie nuolat besikartojančių ir tarsi užburtų – tokių kaip valstybinės lietuvių kalbos, teismų, policijos ir kitų neišsprendžiamų – problemų.
Tautinių mažumų (TM) Įstatymą 1989 m. priėmė sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės Nutarimu (pasirašė premjeras A. Butkevičius ir kultūros ministras Š. Birutis).
Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt | 2012 m. gegužės 14 d.
[em]Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.[/em]
