Pilietybė

Vytauto Rubavičiaus ir Virginijaus Savukyno diskusija: „Ko reikia, kad mūsų tauta išgyventų bent dar vieną šimtą metų?“

Parašykite komentarą / Autorius /

Pasitinkant valstybės atkūrimo šimtmetį, verta paklausti: ar mūsų tauta sulauks dar vieno šimto metų? Negailestinga statistika rodo, kad esame viena iš greičiausiai nykstančių tautų Europos Sąjungoje. Ar žinome, kokia yra lietuvio tapatybė? Ar ją reikia stiprinti?

Į diskusiją „Ko reikia, kad mūsų tauta išgyventų bent dar vieną šimtą metų?“ laidos „LRT Aktualijų studija“ vedėjas Virginijus Savukynas pakvietė filosofą Vytautą Rubavičių.

Arvydas Juozaitis. Dviguba pilietybė – melas

Komentarų: 47 / Autorius /

ve.lt

Paūmėjusios globalistų aistros kaunantis dėl dvigubos pilietybės pasiekė aukštakrosnės laipsnį. Nors bėk ir rėk, emigruok. Tik išlėkęs iš Tėvynės, matyt, kokioje numylėtoje Anglijoje nebejausi jų. Bet, matyt, ir ten – ne. Transatlantistai pasieks tave net įlindę į TV „diskusijų šou“, kur laimi garsiausiai šaukiantis chamas. Net ausų neužsikimši – perrėkia sandariausius kištukus.

Šarūnas Vilčinskas. Konstituciniai ryžto ir kiti slėpiniai dėl dvigubos pilietybės

Komentarų: 22 / Autorius /

biciulyste.com

Pripažįstu, kad rašinio pavadinimas yra skirtas ne tik tam, jog būtų nurodyta, kur tikrai paslėptas ryžtas Konstitucijoje. Jo tikslas paprastesnis – kartu su skaitytojais paklaidžioti po Konstitucijos slėpinius ir valdžios veiksmų labirintus, kuriuose valdžios dėka Lietuvos žmonės kartais yra įpainioti ir, atrodo, nežinia kuriam laikui dėl dvigubos pilietybės. Akcentuoju, jog rašinys yra tik mano asmeninė nuomonė, paremta ta pačia Konstitucija, kurios nuostatos dėl pilietybės kai kam neaiškios jau daugiau kaip dešimtmetis ir po visiems žinomo 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimo (toliau – KT nutarimas), kuriuo 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) kai kurios nuostatos buvo pripažintos priešingomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kad problema vis dar rimta, liudija ir informacija spaudoje. Net Lietuvos Respublikos aukščiausi vadovai ir įstaigos dar kartą kreipėsi į KT, kad šis paaiškintų tą dvigubą pilietybę ir reikalus apie ją. Kaip 2017 m. birželio 27 d. buvo skelbta, pats Seimas nori dar vieno KT išaiškinimo. Kartu tenka pridurti, jog dvigubos pilietybės reikalai priskirtini prie nuolat besikartojančių ir tarsi užburtų – tokių kaip valstybinės lietuvių kalbos, teismų, policijos ir kitų neišsprendžiamų – problemų.

Algimantas Zolubas. Tautinės mažumos – neįteisintos, jų departamentas – be veiklos objekto (papildyta LLKS pareiškimu)

Komentarų: 3 / Autorius /

Tautinių mažumų (TM) Įstatymą 1989 m. priėmė sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės Nutarimu (pasirašė premjeras A. Butkevičius ir kultūros ministras Š. Birutis).

Verta prisiminti. Algirdas Patackas: Romo Kalantos auka tapo simboliu

Komentarų: 17 / Autorius /

Audrius Bareišis | tv3.lt | Balsas.lt | 2012 m. gegužės 14 d.

[em]Lygiai prieš 40 metų Kaune, prie muzikinio teatro, apsipylęs benzinu ir susideginęs 19-metis Romas Kalanta, anot Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataro Algirdo Patacko, tapo laisvos tautos simboliu. Ir nors jis per itin trumpą gyvenimą nespėjo kažko ypatingo nuveikti, tačiau savo poelgiu atkreipė žmonių dėmesį į kiekvienam laisvam žmogui priimtinas vertybes.[/em]

Gintaras Šidlauskas. Alegorija apie Vilniaus viršininką: kodėl jis nenori Vyčio

Komentarų: 15 / Autorius /

Alegorija

Vargu, ar Vilniaus viršininkas možnėtų rišliai paaiškinti, kodėl jis nenori Vyčio. Nepaaiškinsim nė mes. Tikrai ne dėl estetinių sumetimų Vilniaus v-kui gaila Vilniaus keliolikos m2. Ir tikrai ne todėl, kad jis v-kas. Šaulys tikrai nesibaido Vyčio. Dera gerbti Vilniaus v-ko sprendimą, jei jis savarankiškas. Galimas dalykas, kad Vyčio nenori tik Vilniaus v-ko virtualioji dalis, o realioji pritartų, nors gali būti atvirkščiai. Virtualus Vilniaus viršininkas tikrai nenori realaus Vyčio, nes tada Vytis bus Vilniaus viršininkas. Sakyč, kad nereikia to Vyčio, bo da susargdinsim žmogų.

Dainius Paukštė. Lyderis – tai prekeivis viltimi?

Komentarų: 21 / Autorius /

Realybė tokia, kad šiandieną politikoje turime nemažai lyderiukų, kurie jau tris dešimtmečius spekuliuoja šalies politiniame turguje pardavinėdami rinkėjams tuščias viltis. Praradusios ar pardavusios savo tapatybės genus, politinės partijos bruka mums niekalą. Priėjom pavojingą ribą, o lyderiukai ir jų partijos vis tiek elgiasi tarsi vienadieniai drugiai.

O dugnas jau arti. Ne man vienam kirba klausimas: ar nusipelnėme turėti valstybę? Jeigu atsakymas neigiamas: visiems mums A.Kubiliaus „iškovota teisė emigruoti“ pačiu artimiausiu metu dar kartą suklestės! Jeigu atsakymas teigiamas, tauta privalės burtis, o ne politikuoti virtuvėse ir tik emigruoti.

Nors ir esame stipriai nukraujavę, neabejoju – mūsų tarpe tikrai atsiras ne vienas tikras lyderis, galintis pasiūlyti išeitį ir matantis mūsų valstybės raidą bent dešimtmetį į priekį. O jam reikės visų mūsų palaikymo! Sprendimų atidėlioti negalima, nes politinis turgus pirk – parduok dirba be išeiginių.

Jūratė Laučiūtė. Už mūsų, bet ne jūsų teises?!

Komentarų: 20 / Autorius /

„Lietuvos žinios“

Prisimenate šūkį, su kuriuo Sovietų Sąjungos pavergtosios tautos ėjo ginti savo laisvės: „Už jūsų ir mūsų laisvę!”? Mes tada supratome, kad negali būti tik „mano“ ar tik „mūsų“ laisvės, ji turi būti visų mūsų, taigi, ir „jūsų“. Tas pats pasakytina ir apie teises, nes nėra tik „mano“ teisės. Teisės irgi yra visų mūsų.

Taip buvo. Bet taip nebėra, bent jau taip galvoja toli gražu ne visi.

Algimantas Rusteika. Dviguba pilietybė: dar viena imitacija

Komentarų: 42 / Autorius /

Alfa.lt

Artėja 2019-ji, kai Lietuva versis ant kito šono. Trys viename – savivaldybių, Europos Parlamento ir Prezident(ės?) –rinkimai. Pergales dabar nulemia procentai ir jų dalys. Vos ne milijonas išvažiavusių su likusiais šeimos nariais ir prijaučiančiais – praktiškai pusė rinkėjų. Įtiksi – galėsi paturėt Lietuvą dar vieną kadenciją.

Ką daryt, kad nieko nereiktų daryt ir niekas Lietuvoj nepasikeistų, bet visi ilgam įsimintų ir teisingai balsuotų? Imitacijų ringe juodą diržą turi konservatoriai. Okupacijos žalos atlyginimas, indėlių kompensacija, kova su Astravo AE – kiek tokių tuščių kramtuškių jau parduota.

Scroll to Top