Pilietybė

Algimantas Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria.

Vytautas Radžvilas: Katastrofa jau įvyko

Pro Patria

„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas.

Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei ta šalis yra Europos Sąjungos arba NATO narė. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad tokios įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, todėl, norint įteisinti dvigubą pilietybę, būtinas referendumas.

Vytautas Landsbergis. Aistros dėl pilietybės

DELFI.lt

Ginčuose dėl daugybinės pilietybės pirmiausia reikia aiškumo.

Neteisinga kalbėti tik apie „dvigubą“ pilietybę. Jeigu svarstom dvigubą arba dvilinką, tai kodėl ne trigubą ir keturgubą? Jeigu leisime daugiau, negu vieną ir ne kaip išimtį, tai toliau ribos nėra. Pavyzdžiui, žmogui persikėlus iš Anglijos į Airiją. Todėl būkime nuoseklūs ir sąžiningi, kalbėkime apie įteisinamą ir įkonstitucinamą leistiną daugybinę pilietybę. Prie Lietuvos – dar ir visų ES arba NATO šalių. Draugiškų mums ir sąjungininkių pagal didžiąsias sutartis.

Algimantas Rusteika. Išėjusiųjų pas kitus niekas nelaukia

Veidaknygė

Kas gi jums, vargšams, tą pilietybę atėmė? Patys atsisakėt, pasirašėt, prisiekėt kitai valstybei. Išsiskyrėt su žmona, pasižadėjot kitai, bet vis knieti „neprarasti ryšio“ ir pas tą buvusiąją dar „byškį“ kartais nueit..?

Kuo daugiau emigrantų, tuo daugiau politikų, kurie nori jų balsų. Ypač konservatoriai tamposi, nors jie tuos žmones ir išvarė. Tai jie griežtus pilietybės kuoliukus į Konstituciją sukalė. Ir gerai padarė, beje. Bet dabar tą pamiršo. Mat jiems balsiukų pritrūko.

Apie išmintį, arba Ką dėl gerų Lietuvos-Lenkijos santykių turi padaryti lietuviai?

Kovo 31-ąją portalas lrytas.lt paskelbė „Lietuvos ryto“ žurnalisto Eldorado Butrimo parengtą publikaciją „Lenkijos valdantieji iškėlė griežtus reikalavimus Lietuvai“, pristatančią savaitraščio „Gazeta Polska“ straipsnį, kur nedviprasmiškai išdėstoma, ko turi imtis naujoji Lietuvos valdžia, jei išties norinti gerų santykių su Lenkija. Straipsnio autorius – Lodzės universiteto politologijos profesorius ir Lenkijos prezidento patarėjas Przemyslawas Žurawskis vel Grajewskis, dalyvaujantis ir prezidentinės Tautos vystymo tarybos veikloje.

Thomas D. Williams. Kodėl šv. Tomas Akvinietis nepritarė atvirų sienų politikai

Pro Patria

Dr. Thomas D. Williamsas komentuoja šv. Tomo Akviniečio Teologijos sumos skyrių apie valstybės teisę riboti imigraciją pagal atvykėlių kilmės šalį.

Didžiojo viduramžių tyrėjo šv. Tomo Akviniečio įsitikinimu, kiekviena tauta turi teisę nuspręsti, atsižvelgiant į atvykėlių kilmės šalį, kas gali migruoti į jos valstybę, ir vykdyti atitinkamą imigracinę politiką.

Stefa Tamoševičienė. Politikos popietė Čikagoje

Baigiantis sausiui, 29-ąją mėnesio dieną, po šv. Mišių, į Marquette Park’o Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios parapijos salę gausiai rinkosi čikagiečiai lietuviai pasiklausyti įdomių pranešimų ne tik apie mūsų tautos ir Tėvynės praeities istorines peripetijas, bet ir padiskutuoti apie šiandienos emigrantų aktualijas, netgi priimti rezoliucijas svarbiais politiniais klausimais. Įvairių kartų – ankstesniosios bangos, giliai įleidusios šaknis į Amerikos žemyną, tapusį antrąja tėvyne, bei trečiabangių, dar nemažai turinčių čia spręstinų problemų tarp šios šalies ir Lietuvos nesusikalbėjimo svarbiais lietuviams klausimais.

Viktoras Pranckietis: „Bus ieškoma būdų išsaugoti Lietuvos pilietybę“

Pirmadienį Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovybe ir teigia, kad bus ieškoma būdų, kaip išsaugoti Lietuvos pilietybę užsienyje gyvenantiems tautiečiams, skelbiama lrs.lt svetainėje.

„Pagrindinis dalykas yra pilietybės išlaikymas arba pilietybės išsaugojimas. Apie tai artimiausiu metu kalbėsime su specialistais“, – sako parlamento vadovas.

Scroll to Top