BNS
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad valdžiai neatsižvelgus į iškeltus reikalavimus, sausio pabaigoje planuojamas trijų dienų pedagogų streikas vyks.
Švietimo profesinės sąjungos vadovas taip pat pažymi, jog mokytojai mato laisvų lėšų jų reikalavimams įgyvendinti ne tik peržiūrint biudžetą, bet ir tarp Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) asignavimų.
Bernardinai.lt
Įsibėgėjant Seimo sesijai Lietuvoje atgijo diskusijos apie rudenį svarstymo sulauksiančius Darbo kodekso (DK) pakeitimus. Įdomu, kad vadinamojo naujojo socialinio modelio komentarų chore (kakofonijoje) beveik negirdėti katalikiškų organizacijų ar intelektualų balsų. Ar Bažnyčios socialinis mokymas neturi ką pasakyti šiuo klausimu? Anaiptol!
Pabandykime pažvelgti į kai kuriuos naujuosius DK aspektus pro katalikams gerai pažįstamas solidarumo ir subsidiarumo prizmes.
15min.lt
Ko nori tos nerimstančios profesinės sąjungos, atsiduodančios sovietmečiu? Tik stagnacijos ir regreso? Kodėl jos priešinasi naujoms darbo vietoms ir investicijoms? Juk tik išsigandusi ir nepasitikinti savimi visuomenės dalis prieštarauja naujajam Darbo kodeksui.
profsajungos.lt
Analizuodama žurnalistų darbą nušviečiant naująjį socialinį modelį prieš mitingą įvertinau jį gana teigiamai. Buvo daugmaž pateikiami abiejų pusių argumentai: profesinių sąjungų – prieš, verslo ir valdžios atstovų – už. Pasaką apie mitingo kontekste kyšančias Kremliaus ausis surietė tik „Lietrytis“, jau ir taip senokai pasižymintis šlykštokais išpuoliais prieš profesines sąjungas.
Mitingo dieną reportažuose buvo justi sunkiai slepiamas negatyvus žiniasklaidos nusistatymas prieš profesines sąjungas ir jų renginį, tačiau kadangi akcija praėjo gana sklandžiai, buvo sunku operatyviai rasti, kaip mitingą išjuokti. Tam reikia laiko ir juo pasinaudota.
Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 12 val. profesinės sąjungos kviečia į protesto akciją „Baudžiavai darbe – ne“, kuri vyks prie Lietuvos Respublikos Seimo. Jos metu bus pasisakoma prieš bandomą įteisinti naująjį Darbo kodeksą. Profesinės sąjungos solidariai telkiasi į vienas gretas, kad pasipriešintų skubotam „Socialinio modelio“ projektui, Darbo kodekso liberalizavimui ir mėginimui įteisinti dirbantiesiems žalingas nuostatas, kurios paliestų visus be išimties dirbančiuosius.
lrt.lt
Jūsų dėmesiui siūlome LRT laidą „Dėmesio centre“ (vedėjas – E. Jakilaitis, žiūrėti ČIA), kurioje Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas kalba apie naująjį Darbo kodekso projektą ir profsąjungų požiūrį į siūlomas pataisas.
Danas Nagelė | vakarozinios.lt
Trišalėje taryboje valdininkai, darbdaviai ir darbuotojų atstovai vakar toliau derėjosi dėl naujai kuriamo Darbo kodekso nuostatų. Pastarieji tvirtino: jei darbdaviai pasiektų savo, kai kurios nuostatos padidintų ne tik emigraciją, bet ir savižudybių Lietuvoje skaičių.
Darbdaviai, raginę keisti dabartinį Darbo kodeksą, tvirtino, esą jis yra pernelyg nelankstus, todėl Lietuvos vengia užsienio investuotojai. Juos palaikantys politikai tvirtino, esą naujo kodekso reikia, kad darbdavių ir darbuotojų santykių svarstyklės išsilygintų. Tačiau tai, kas svarstoma Trišalėje taryboje, tas svarstykles dar labiau nusvertų pirmųjų naudai.
Diskusijos dėl naujojo Darbo kodekso (tiksliau – dėl socialinio modelio) nurimo. Po intensyvaus iniciatorių „puolimo“ modelio kritikai gavo trumpą pertraukėlę iki rudens. Kad ir kokia būtų nuomonė apie pasiūlytą naują sistemą, reikia pripažinti, jog tokios rimtos diskusijos darbo santykių tema Lietuvoje seniai nebuvo ir reikia ja pasidžiaugti.
Modelio kūrėjams visiškai nepagrįstai metami kaltinimai, neva jie įvykdė darbdavių užsakymą liberalizuoti darbo santykius. Turėtume būti tikslūs ir pripažinti, kad projektas parengtas ne darbdavių, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu. Užsakovas projekto kūrėjams apibrėžė problematiką, iškėlė tikslus. Esminis tikslas, kaip galima suprasti, – subalansuoti deficitinę socialinio draudimo sistemą ir skatinti šalies investicinį patrauklumą. Jau projekto rengimo stadijoje šią problemą buvo sumanyta spręsti keičiant mokestinę sistemą surenkant mokesčius iš kuo didesnio naujų darbo vietų skaičiaus.
