Jonas Kaminskas. Išrinktųjų diktatūra – nei gėris, nei nauda Lietuvai
Lietuvos Konstitucija skelbia:
1 str. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
2 str. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 str. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
4 str. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.
Taip skelbia Konstitucija, tačiau nė vienas iš šių pagrindinių demokratinę santvarką laiduojančių straipsnių tikrovėje neveikia. 4 straipsnis neveikia, nes nėra būdo, kaip Tautai tiesiogiai reikšti savo suverenią galią – juk surengti referendumą – surinkti 300 000 parašų – praktiškai neįmanoma. Antroji 4 straipsnio dalis taip pat neveikia, nes atstovavimas nėra privalomas – rinkėjai iš savo tariamų atstovų negali pareikalauti atstovavimo, negali blogai atstovaujantį atstovą atšaukti, todėl neturi galimybės per juos vykdyti savo Konstitucijoje skelbiamas galias.