Liutauras Stoškus. Ciniška privilegijas turtingiesiems dangstyti ekologiško transporto skatinimo strategija
Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareiškimą išplatintą per socialinius tinklus.
Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareiškimą išplatintą per socialinius tinklus.
„Lietuvos žinios“
Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai skatinant valstybingumo evoliuciją realios pilietinės savivaldos kryptimi, netenka vertės istoriškai atgyvenęs žmonių skirstymas į „valdžią“ ir „paprastus žmones“.
Kol mokslas nėra aptikęs „valdžios žmogaus“ genomo ypatumų, diskusija, matyt, būtų beprasmiška įrodinėjant priešingai…
„Mūsų Raseiniams“
Posėdžio monotoniją sugriovė žinia, kad daugiau apžvalginių ekskursijų nuo Lyduvėnų tilto nebebus – esą sunku užtikrinti žmonių ir paties objekto saugumą. Todėl pritarta savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Tikimasi pasinaudojus ES lėšomis sutvarkyti saugomas teritorijas, greta Lyduvėnų tilto pastatyti apžvalgos bokštą ir t.t.
Politikų aistros įsisiūbavo, kai Ekonomikos ir ūkio departamento vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą „Dėl ilgalaikio turto įsigijimo neskelbiamų derybų būdu Raseinių savivaldybės nuosavybėn.“
Alfa.lt
Nepatenkinti sostinės Kalnų parko pertvarkos planais vilniečiai rašo atvirus laiškus Ministrui Pirmininkui ir kitoms institucijoms, piktinasi ketinimais kirsti medžius. Trijų Kryžių kalną, pasak jų, po tvarkymo darbų gali ištikti Gedimino kalno likimas. Netekusi kantrybės, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija „Facebook“ pasišaipė iš aktyvistų, suvažiavusių iš kaimų ir nesuprantančių miestiečių gyvenimo.
Tiesiog būtina retsykiais grįžti į praeitį – tam, kad geriau suvoktume dabartį. Praeities šaltinius specialiai pasirinkau skirtingus – dėl žinių objektyvumo. O apie dabartį ir išvadas – vėliau.
Vilniaus savivaldybė „rūpinasi“ kultūriniu miesto paveldu ir viešuoju interesu…
Laimei ar nelaimei prieš ketvirtį amžiaus apsigyvenau senamiesčio name, kuriame prieš du šimtu metų gyveno ir toks tūlas Adomas Mickevičius.
Literatų gatvėje tas namas su tvora stūkso. Įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Gatvelė reprezentatyviškiausia – su rašytojų galerija. Ja traukia pagrindinis turistų srautas nuo Pilies g. ligi Bernardinų ir šv. Onos ir atgal.
„Mūsų Raseiniams“
Sveikiname Girkalnio gyventojus su gegužės 5–6 dienomis mini referendume pasiekta pergale ir dalijamės ir naujausiomis laikraščio „Mūsų Raseiniams“ publikacijomis kviesdami savo skaitytojus paremti girkalniškių ryžtą pareikalauti iš savo išrinktųjų, kad visos bendruomenės gyvenimo kokybei įtakos turėsiantys sprendimai būtų priimami ne vienašališkai, o tariantis, atsižvelgiant ne tik į verslo interesus.
Įsisenėjusios problemos niekur nedingsta, užleisti dvasiniai skauduliai išopėja taip, kad sunku besurasti racionalių sprendimo variantų. Keliagubai sudėtingiau, jei švietimo sistemoje metų metus nesprendžiamos teismų ar kontroliuojančių institucijų pripažintos problemos. Tuomet tai pradeda tiesiogiai kenkti psichologinei atmosferai mokykloje, trukdo ugdymo procesui, o suaugusiųjų nepakantumą bei patyčias, ambicijų karus stebi ir į savo jaunatvišką kasdienybę perkelia moksleiviai.
Štai tokia įžanga ir tęsiame pradėtą žurnalistinį tyrimą (norintiems prisiminti – žr. ČIA).
Pagaliau Girkalniškiai atsibudo – ne vienas paliudys: apklausa vyko su pakylėjimu, pavasarinės saulės nutvieksta, vilties pilna. Išreikšti savo apsisprendimo dėl Pakalniškių kaime planuojamo statyti paukštyno atvyko 36 % rinkimų teisę turinčių piliečių – tokio rezultato nebūta net per praėjusius Seimo rinkimus. Iš apie 330 dalyvavusių apklausoje apie 295 griežtai pasakė, kad paukštyno, Pakalniškių kaime – Girkalnio pašonėje – nereikia. Tačiau svarbiausia – visi patikėjome: Girkalnyje gyvena vieningi, savo žemę mylintys žmonės. Ir mums ne tas pats, kokią „gerovę“ mums bruka prisidengę išdailintomis, bet melagingomis programomis ir ataskaitomis.