„Laikmečio“ redaktorius Tomas Viluckas paprašė parašyti straipsnį ankstesnio mano įrašo pagrindu (skaityti Tiesos.lt: „Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Jeigu žmonės išties būtų ‘educated’, nemaža jų dalis nebūtų ir ‘vaccinated’“), tai pratęsiau mintį:
Kviečiame susipažinti su Lietuvos teisininkų draugijos viešu kreipimusi „Dėl konstitucinių žmogaus teisių ribojimo“.
Kad ir labai vėluodama, teisininkų bendruomenė ryžosi išsakyti savo „nerimą“ dėl pandemijai suvaldyti taikomų specialiųjų priemonių neteisėtumo ir neproporcingumo.
Taigi, ką Seimas nutarė antradienį, už langų griaudint protestui? Sakot, suteikė kariuomenei teisių kovoti su nelegalia migracija? Pažiūrėkim.
Šiandien šaukiama neilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas – priimti įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, spręsti.
laikmetis.lt
Lietuvos valdžios aktyviai propaguojama visuotinės vakcinacijos idėja galutinai padalino mūsų visuomenę. Didžiulė įtampa tvyro šeimose, giminėse, bendruomenėse, darbovietėse. Visur, kur paliečiamas skiepijimosi klausimas, išsyk kyla susipriešinimas ir nesutarimai. Juos dar labiau kursto vyriausybės planuojamos drakoniškos priemonės, turinčios paskatinti šalies gyventojus rinktis vakcinaciją.
Aidanas Praleika | Alfa.lt
„Tai nėra nuomonių klausimas. Su tuo galėtume lengvai apsikęsti ir susitarti tarpusavyje. Skaldymą inicijuoja viena pusė, o jos žodis yra ne nuomonė, o įstatymas. Jei kažkas tik mano, kad man arba jums negalima eiti į parduotuvę – nieko tokio. Tačiau, jei kažkas priima tokį įstatymą, atsiduriame ant pilietinio karo ribos. Tikiuosi, kad toks karas ir įvyks, nes galbūt tik jis ir gali mus išgelbėti. Arba pasitvirtins blogiausi nuogąstavimai ir dalis piliečių taps nebepiliečiais,“ – sako dr. Nida Vasiliauskaitė.
Pirmadienį teikiamas Vyriausybės nutarimas dėl Darbo kodekso ir Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įgalina kariuomenę, ekstremaliosios padėties pretekstu, neribotai: daryti kratas; „pašalinti kliūtis“ (pvz., „ne vietoje“ atsistojusius piliečius), kurios trukdo vykdyti „būtinas užduotis“; nusavinti nuosavybę; sulaikyti ir naudoti fizinę jėgą prieš „kitų (kokių? gali apimti nors ir kaukės nenešiojimą) reikalavimų nevykdančius“ gyventojus.
Dabar taip. Rugpjūčio 10-oji bus lemtinga mūsų valstybės, mūsų viešų ir mūsų privačių gyvenimų diena – ne mažiau lemtinga nei Sausio 13-oji. Ne mažiau, o daugiau, nes ant kortos – ne tik valstybė ir ne tik suverenitetas.
Esame teisinė valstybė ir turime tokia išlikti, gerbti kiekvieno asmens apsisprendimą, užtikrinti visos visuomenės interesus, nepažeidžiant individo teisių, kartu skatinti pažangą. Turime įtikinti, ypač rizikos grupėse esančius asmenis skiepytis nuo Covid-19, nes skiepo nauda tose grupėse akivaizdžiai persveria rizikas. Tačiau negali būti sukurta sistema, kuri sudarytų prievartines sąlygas skiepytis visiems, panaikintų vaistinių preparatų vartojimui įprastą naudos ir rizikos vertinimą, žemintų ir diskriminuotų asmenį dėl to, kad pastarasis nerimauja dėl vakcinos galimo itin reto pašalinio poveikio jo sveikatai.
Jūsų dėmesiui siūlome dr. Andriaus Švarplio komentarą apie premjerės Ingridos Šimonytės atsakinėjimą į klausimus apie neteisėtų migrantų krizę per neeilinę Seimo sesiją.
