Prezidentė atsigręžė į Lietuvą – demokratizuos teismus
Be komentarų.
Teisėkūros iniciatyvos
Prezidentė atsigręžė į Lietuvą – demokratizuos teismus
Be komentarų.
Tomas Bakučionis. Dvi istorijos – vienas požiūris į teisingumą ir valstybę
Balandžio 14-ąją Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, atsakomybę už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą. Už tai grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, tik tada, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, tačiau Vyriausybė (Teisingumo ministerija) pasiūlė, kad būtų baudžiama už bet kokios medžiagos paviešinimą. Tokios pataisos be diskusijų ir buvo priimtos Seime 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius. Įdomiausia tai, kad už šias pataisas balsavo Seimo opozicijos atstovai ir diskusijų dėl pataisų nebuvo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl šių pataisų jau spėjo pabendrauti ir su suinteresuotais žurnalistų atstovais, ir pareikšti, kad šios pataisos gėdingos.
Darbdavių rojų sukurianti sutartis: iškviesti galės bet kada, o socialinių garantijų nėra
Ieva Kazlauskaitė | balsas.tv3.lt
Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.
Iš redakcijos pašto. Vitalijus Balkus: Prezervatyvo principas darbo santykiuose
Štai atėjo mums visiems dovanų metas. Ir opozicijos liberalai, ir valdžioje esantys „kairieji socialdemokratai“ skuba padovanoti mums naujus ir „labai modernius“ Darbo Kodekso pakeitimus. Maža to, rimtų esminių prieštaravimų neišgirstame ir iš oficiozinių profsąjungų. Na, kaip tu paprieštarausi, jei rinkimai artėja ir gražios vietos socialdemokratų partijos rinkimų sąraše jau matomai paruoštos.
Todėl iš karto pamirškime viešoje erdvėje vykstantį nuobodų susistumdymą tarp iš esmės pritariančių liberaliems darbo santykiams ir pakalbėkime apie tai, kaip tie santykiai atrodo iš arti.
Vygantas Malinauskas. Kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Stambulo konvencijos
2013 m. vasarą Užsienio reikalų ministerijos pasirašyta Stambulo konvencija valdžios koridoriais juda ratifikavimo link. Kas slepiasi už konvencijoje deklaruojamo siekio kovoti prieš smurtą prieš moteris?
Teisininkas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Vygantas Malinauskas išdėsto argumentus, kodėl Lietuva neturėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo (Stambulo konvencijos).
Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją Teisingumo ministerija vadina „galimais revoliuciniais pokyčiais“
„Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesnė ir įtraukti daugiau žmonių“, taip rašoma Teisingumo ministerijos spaudos tarnybos penktadienį išplatintame pareiškime.
Iš pareiškimo aiškėja, kad „vadovaudamasi šiuo principu“, Teisingumo ministerija pasitelkė mokslininkus bei teisės praktikus ir jau parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją. Be to, žada į šio koncepcijos svarstymus įtraukti ir visuomenę. Kaip tai galėtų nutikti, kol kas dar nepranešama.
Taigi kokias bylas nagrinėjant dalyvautų teismų tarėjai? Kaip šie tarėjai būtų atrenkami? Kiek valstybei kainuotų šis institutas?
Supažindiname su Teisingumo ministerijos išplatintu spaudos pranešimu „Lietuvos teisingumo sistema gali sulaukti revoliucinių pokyčių“.
Keturi parlamentarai siūlo teismams suteikti galią pradėti ikiteisminį tyrimą
BNS
Keturi parlamentarai siūlo teismams suteikti galią pradėti ikiteisminį tyrimą, šiuo metu tai padaryti gali tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Seime įregistruota Baudžiamojo proceso kodekso pataisa, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradedamas teismui pačiam nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Pataisą įregistravo Mišrios Seimo narių grupės atstovai Aurelija Stancikienė ir Povilas Urbšys, liberalas Vitalijus Gailius bei „tvarkietis“ Povilas Gylys.
Iš arti. Kaip Seimas apsisprendė pritarti skirti Evaldą Pašilį generaliniu prokuroru, arba „Šį kartą slapto balsavimo rezultatai bus teisingi“
Kaip jau skelbėme, antradienį, Seimas slaptu balsavimu pritarė Respublikos prezidentės pasiūlytai Evaldo Pašilio kandidatūrai į generalinius prokurorus.
Siūlome susipažinti su Seimo posėdžio stenograma.
Iš arti. Kai Seimas priima verslo banginiui nepalankias įstatymo pataisas, arba Kas ir kaip drumsčia vidaus politikos vandenis?
Gruodžio 8 d. Seimas ir vėl ėmėsi žuvininkystės kvotų klausimo. Daug aistrų keliančios pataisos ir tų pataisų pataisos, kuriomis siekiama nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, jau daugel metų drumsčia vidaus politikos ir verslo vandenis.
Dvejus metus ieškoję teisybės įvairiose institucijose, žvejai pasiekė, kad įstatymu būtų įteisinta monopolį ribojanti nuostata: vienai įmonei negali būti skiriama daugiau kaip 40 proc. Lietuvai skirtos kvotos, o ne, tarkim, 70 proc., kaip nutiko su UAB „Banginis“.
Bet ar su tuo sutiks išties stambi „žuvis“?
Siūlome perskaityti ištraukas iš gruodžio 8 d. Seimo posėdžių stenogramų – ne tik pamatysite, kaip Seimo nariai diskutuoja apie žvejybos kvotų skyrimo principus, bet ir susipažinsite su lietuviškos žvejybos drumstame vandeny ypatumais.
Nors ištrauka ir ilga, tikrai verta jūsų laiko, juolab kad bus ir dar ne vienas tęsinys, nes klausimo svarstymas buvo nutrauktas pačioje įdomiausioje vietoje.