Teisėkūros iniciatyvos

Seimo rinkimams artėjant: parlamentinės partijos apgynė partijų privilegiją kelti ir kandidatų sąrašus

Rugsėjo 24 dienos vakariniame posėdyje Seimas atmetė savo nario Vytauto Antano Matulevičiaus pateiktą Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektą, kuriuo būtų suteikta teisė ir visuomeniniams rinkimų komitetams dalyvauti Seimo rinkimuose bei kelti savo kandidatus ne tik vienmandatėse, bet ir daugiamandatėje rinkimų apygardose.

Ketvirtadienio vakarą siūlymo suvienodinti partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų teises dalyvauti Seimo rinkimuose liko svarstyti 30 Seimo narių: posėdžio pabaigoje už siūlomas pataisas balsavo 5 Seimo nariai, 14 pasisakė prieš, 10 susilaikė.

Įstatymo pataisų autorius tokius balsavimo rezultatus pakomentavo vienreikšmiškai,: „Gavusios pamoką per savivaldos rinkimus, kuriuose visuomenininkai atėmė iš partijų dalį vietų savivaldybių tarybose ir net mero postų, partijos nusprendė nebežaisti demokratija ir ryžtingai užkirto kelią įstatymo projektui.“

Su V. A. Matulevičiaus pasiūlytomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis galima susipažinti ČIA.

Tiesos.lt skaitytojams siūlome susipažinti ir su šio siūlymo svarstymo eiga:

Seimas nusprendė: politinės partijos negalės kontroliuoti žiniasklaidos priemonių

Seimas rugsėjo 22 d. pritarė Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pakartotinai svarstė Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus su visomis jos pateiktomis pataisomis.

Už pataisas, kuriomis įtvirtinama nuostata, kad politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjos, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 3 parlamentarai, o susilaikė 26 (žr. ČIA).

Siūlome dviejų Seimo narių pasisakymus – poziciją už ir poziciją prieš tai, kad partijoms būtų leista tapti viešosios informacijos rengėjomis.

K. Glaveckas apie kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą: „Mūsų kelias klotas auksinėmis plytomis“

Ketvirtadienį, rugsėjo 17-ąją, Seimas po svarstymo pritarė viešosios ir privačios partnerystės projektui – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai. Viešąjį konkursą laimėjęs ir partnerystės sutartį pasirašęs privatus subjektas atliks prieš kelis dešimtmečius nutiesto betoninio kelio Vilnius–Utena projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbus. Partnerystės sutarties laikotarpis – 13 metų. Darbus finansavusiam privačiam verslui valstybė pinigus išmokėtų dalimis. Dėl itin didelės projekto vertės Vyriausybės sprendimas šio kelio rekonstrukciją vykdyti privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės būdu jau buvo sulaukęs kritikos.

Tiesos.lt primena, kad pagal įstatymo projektą 72,15 km ilgio Vilnius–Utena ruožo projektavimo, rekonstrukcijos ir dangos stiprinimo bei priežiūros darbai valstybei kainuos daugiau nei 169 mln. eurų. Skaičiavimai rodo, jog magistralinio kelio rekonstrukcijos darbų kaina sudaro mažiau nei pusę projekto vertės. Kodėl kelio priežiūros bei remonto darbai per dešimtmetį kainuos tokią milžinišką sumą, įtikinamų atsakymų pateikta nebuvo.

Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė, pritarti ar nepritarti vienam brangiausių rekonstrukcijos projektų.

Seimas iš naujo svarstys įstatymą, kuriuo atveriamas kelias legalizuoti politikų valdžią žiniasklaidai

Antradienį Seimas turėjo nuspręsti, ar iš naujo svarstyti liepos mėnesį prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Visuomenės informavimo įstatymą, kurio pataisos leis politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.

86 Seimo nariam balsavus už įstatymas bus svarstomas iš naujo, prieš buvo septyni parlamentarai. Į Seimą grįžus vetuotam įstatymui, parlamentas turi spręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.

Artūras Račas. Eillinė girta žmogžudystė, įprastos krokodilo ašaros ir vėl iki kito karto

faktai.lt

Šiandien vėl girdėjome daug skambių pareiškimų ir raginimų stabdyti karą keliuose ir imtis priemonių, kad girti vairuotojai nebesiautėtų keliuose ir nebežudytų mūsų bendrapiliečių.

Pasisakė prezidentė, pasisakė vidaus reikalų ministras, socialiniuose tinkluose ašaras braukė ir žuvusios policininkės artimiesiems užuojautą reiškė susirūpinę politikai.

Kraupi policijos pareigūnės žūtis: ar pragaištingas avarijas sukėlę vairuotojai gali būti teisiami kaip žmogžudžiai?

tv3.lt

Penktadienio nakties tragiškas įvykis, per kurį, kaip įtariama, neblaivus vilkiko vairuotojas mirtinai sužalojo tarnybą neseniai pradėjusią 20-metę policijos pareigūnę, verčia dar kartą kelti klausimą, kokiomis bausmėmis turėtų būti baudžiami pražūtingas avarijas sukėlę vairuotojai.

Šiaulių apskrities policija informavo, kad pareigūnė su kolega stabdė ir tikrino nuo Panevėžio pusės į Radviliškio miestą įvažiuojančias transporto priemones. Ties V. Lansbergio-Žemkalnio ir Žalgirio g. sankryža, tikrinant sustabdytų „Ford Focus“ ir „Audi“ automobilių vairuotojų dokumentus, pro šalį važiavęs vilkikas „Daf“ kliudė pareigūnę ir nesustojęs nuvažiavo. Vilkiką, Radviliškio mieste, Šiaulių gatvėje, apie 900 metrų nuo įvykio vietos, sustabdė kitas patrulių ekipažas. Atvykę medikai, konstatavo pareigūnės mirtį.

Kastytis Braziulis. Ar reikalingas Lietuvai Konstitucinis Teismas?

Manau, ne – esu įsitikinęs, kad Lietuvos Konstitucinio Teismo veikla prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Netikite? Pabandysiu jums įrodyti ir parodyti.

Viešojoje erdvėje prasidėjo diskusija apie Konstitucinį Teismą, jo funkcijas, teises, galias ir veiklą. Viena dalis žmonių teigia, kad Konstitucinis Teismas yra nereikalingas. Tai yra perteklinė teisminė institucija. Jos funkcijas puikiai ir kokybiškai gali atlikti kiti teismai.

Kita žmonių dalis, ypatingai tie, kurie dirbo arba dirba Konstituciniame Teisme, yra aukšti valstybės pareigūnai ar įtakingi politikai, teigia, kad nieko nereikia daryti. Toks Konstitucinis Teismas, koks jis yra dabar, yra tinkamiausias ir geriausias variantas Lietuvai.

Byla prieš „Philip Morris“ Australijai kainuos 35 mln. JAV dolerių

„Žalioji Lietuva“

Prieš kurį laiką absoliuti dauguma Lietuvos žmonių džiaugėsi, kai buvo uždraustas rūkymas kavinėse. Tačiau toks ar panašus politinis sprendimas ateityje gali būti neįmanomas, nes to nenorės tabako pramonė ir, pasirašius laisvos prekybos sutartį tarp JAV ir ES (TTIP), turės teisinių mechanizmų stabdyti demokratinės valstybės sprendimus sveikatos apsaugos srityje.

Scroll to Top