Žiniasklaida

Vytautas Vyšniauskas. Nors mūsų „žiniasklaidos“ ir politinių procesų „stebėtojų“, „komentatorių“ bei „ekspertų“ tai nesudomins, tylėti nebegalima

Komentarų: 15 / Autorius /

Veidaknygė

Rytoj organizuojamos eitynės „Sister March Vilnius“, besisolidarizuojančios su tokio tipo eisena „Women’s March“ Vašingtone, kuri, be kita ko, skirta palaikyti didžiausią abortų klinikų tinklą JAV turinčią organizaciją „Planned Parenthood“, kovojančią už nevaržomą abortų teisę net ir vėlyvuoju metu, nepaisant jokių aplinkybių. Ta proga verta paklausyti Gianna’os Jessen, kuri prieš kelis dešimtmečius po šios organizacijos rekomendacijų buvo abortuota 7,5 mėnesio nėštumo fazėje, tačiau, nepaisant liūdniausių medikų prognozių, sugebėjo išgyventi ir labai džiaugiasi savo gyvenimu (žr. ČIA).

Edita Janulevičiūtė. Ar galima mokėti mokesčius?

Komentarų: 4 / Autorius /

Bernardinai.lt

Ir ką gi turi, ko nebūtum gavęs?
O jei esi gavęs, tai ko didžiuojiesi,
lyg nebūtum gavęs?
(1 Kor 4, 7)

Koks keistas klausimas! Kam gali kilti mintis klausti: ar galima mokėti mokesčius? Paprastai klausiame, ar reikia juos mokėti, ar tai privaloma, ar būtina. Klausiame, ar tie mokesčiai teisingi, ar labai nuskalsime jų nemokėdami. Daug visokių klausimų kyla, ypač kai labai nesinori atiduoti tai, ką jau įsidėjai į piniginę ar į banko sąskaitą. Bet vargu ar kam nors kyla klausimas: ar galima, ar leistina mokėti mokesčius?

Vytautas Vyšniauskas. Užmirštuolė ir radikalai (atsakymas L. Peluričiui ir D. Skarolskiui)

Komentarų: 10 / Autorius /

Pro Patria

Nuo neatmenamų laikų žmonės stengėsi įprasminti ne tik savo gyvenimą, bet ir atmintį. Kai kuriems atmintis tapdavo net svarbesnė už gyvenimą, nes be jos nebūtų ir šio, tačiau kiti vardan gyvenimo būdavo linkę pamiršti jų pačių egzistenciją laiduojančius dalykus. Atmintis yra žmogaus egzistencinės tapatybės pagrindas, ant kurio stovima net ir tais atvejais, kai stengiamasi ką nors pamiršti: atmintis vis sugrįžta ir primena mums, kas mes iš tiesų esame, kad ir kaip stengtumėmės nemalonius dalykus išstumti į sąmonės paribius. Kaip tik dėl to bet kokie atmintį, kuria dalijasi daugiau nei vienas žmogus, liečiantys svarstymai yra be galo svarbūs.

Andrius Švarplys. Švaresni už švarius

Komentarų: 12 / Autorius /

Veidaknygė

Metų metus Lietuvoje viešojoje erdvėje karaliauja Pramoga ir politinis Elitizmas. Galima kuo ramiausiai imbecilinti visuomenę su ekstrasensų mūšiais, 24 valandoms ir visokiom valandom – su yra kaip yra („Televizija – tai pramoga!“, „Žiūrovai patys to nori!“). Arba pulti, žeminti ir tyčiotis iš pašnekovų (net jeigu tai – Seimo Pirmininkas) teisėse nežinoti, dėmesio centruose ir info interviu (o kartu ir skalbti, ką reikia išskalbti). Arba primityviausiomis srutomis tvindyti eterį su indulgentišku užrašu „juodasis humoras“.

Tomas Baranauskas. Užmėtymas akmenimis. Kaip tai vyksta?

Komentarų: 18 / Autorius /

alkas.lt

Šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau galimybių ir šiaip žmonėms, ir žmogaus stebėtojams. Televizijos laidas, kurių nežiūrėjai, kurių net nesirengei žiūrėti, kurių niekada net neateitų į galvą žiūrėti, gali dar dvi savaites susirasti saugykloje ir pažiūrėti, jeigu tik iškyla reikalas.

O reikalas atsirado – reikalas pažiūrėti 2017 m. sausio 6 d., penktadienį, 19:05–20:25, transliuotą laidą „Atspėk dainą“… Pirmą kartą gyvenime atidžiai peržiūrėjau visą tokio pobūdžio laidą ir netgi kai ką iš jos išsirašiau. Tai laida, kuri buvo operatyviai išimta iš LRT mediatekos internete ir kuria dabar galima tiktai draugiškai piktintis drauge su būriu „viešųjų intelektualų“: „Kaip taip galima!? Vai, gėda Lietuvai!“, bet ne pamatyti, išskyrus visiems panosėj kaišiojamą iš televizoriaus ekrano kreivai perfilmuotą kelių sekundžių fragmentą. Tiksliau, jos nebebūtų galima pamatyti, jei ne Teo televizijos programų saugykla…

Raimondas Navickas. Nacistinis akibrokštas įrašytoje (!) LRT televizijos laidoje – kas prisiims politinę atsakomybę už tokį tarnybinį aplaidumą?

Komentarų: 20 / Autorius /

Veidaknygė

Jau kelios dienos mūsų viešojoje erdvėje siautėja baisus skandalas, kurį sukėlė žymi komedinio amplua aktorė Asta Baukutė.

Norėdama išreikšti savo karštus judofilinius jausmus ir simpatijas velionio Leonido Donskio pusbroliui Simonui Donskovui, pastaroji nesugalvojo nieko gudresnio, nei laidos filmavimo metu mėtyti nacistinius saliutus, vaizduoti A.Hitlerio-Č.Čaplino ūsiukus bei šūkalioti priekaištus, kad grojant dainą niekas nedrįso paminėti išrinktosios tautos vardo!

Tomas Bakučionis. Aistros aplink „viešųjų asmenų“ garbę ir orumą, arba Viešas laiškas Žurnalistų etikos inspektorei

Komentarų: 7 / Autorius /

Prasidedant paskutinei prieškalėdinei savaitei, pirmadienį (gruodžio 19 d.), Prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo daug aistrų ir diskusijų sukėlusias Civilinio kodekso 2.24 str. pataisas (pakeičiant 6-ą dalį), kurios naikino civilinės atsakomybės lengvatą kritikuojant viešuosius asmenis. Ši iniciatyva buvo gimusi iš ankstesnės kadencijos Vyriausybės, jos 2016 m. liepos 20 d. Nutarimo pagrindu, tačiau suprantama, kad „etatiniai“ viešosios erdvės kalbėtojai ietis ir akmenis laidė į dabartinę valdančiąją daugumą.

Seimui pritarus Prezidentės veto, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo vėl gražiai – Prezidentė pamokė nesusipratusius ir nežinia už ką balsuojančius Seimo narius, demokratija ir žodžio laisvė triumfuoja, ketvirtoji valdžia joja ant balto žirgo, politikus vėl galima be jokių skrupulų taršyti, sakytum: 2016-ieji baigiasi prasmingai ir gražiai.

Kęstutis Girnius. Spaudimas tylėti

Komentarų: 8 / Autorius /

„Naujasis židinys-Aidai“

Ar galima Lietuvoje reikšti savo nuomonę? Kiek esama žodžio ir nuomonės laisvės? Apskritai nemažai priklauso nuo to, kaip ją matuojame, ar vertiname teoriją, ar tikrovę. Teisiniu požiūriu padėtis nebloga, bet ir netobula. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina žodžio laisvę, nors ir su daug išlygų. Pasak Konstitucijos 25 str., galima riboti žodžio laisvę, „jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar ginti konstitucinę santvarką“. Žodžio laisvė „nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija“. Pirmaisiais nepriklausomybės metais dažnai buvo piktnaudžiaujama šiomis išlygomis. Politikai kaltindavo kitus politikus ir žurnalistus šmeižtu, garbės ir orumo žeminimu. Lietuvos teismai subrendo, neleido valdžiai ir asmenims tildyti savo oponentų. Bet naujausios (2016-12-08) Civilinio kodekso pataisos gali sukti laikrodį atgal, nes leis taikyti civilinę atsakomybę asmenims, kurie savo ne visiškai tikslia kritika žemina viešojo asmens garbę ir orumą.

Scroll to Top