Žiniasklaida

Chapo Guzmán: Cirkas ir žurnalistika

Bernardinai.lt

Šiuo metu žurnalistika yra viena iš pavojingiausių profesijų pasaulyje. Kiekvienais metais specialių agentūrų suvestinėse pasirodo dešimtys reporterių, tyrėjų, fotografų ir straipsnių autorių, kuriuos pagrobia, nukankina ar nužudo religiniai fanatikai, diktatoriai, nusikaltėlių ir verteivų gaujos, laisvos ir nepriklausomos spaudos egzistavimą regintys kaip grėsmę jų interesams.

Tai, be abejo, paaiškina nepasitenkinimą, kurį sukėlė aktoriaus Šono Peno surengtas interviu su žudiku ir narkotikų prekeiviu meksikiečiu „el Chapo“ (isp. neūžauga) Guzmanu, kurio svaiginama sėkmė, pasak žurnalo Forbes, leido jam lygiuotis tarp pačių turtingiausių pasaulio vyrų (šiek tiek prieš tai, kai jis buvo suimtas Meksikos jūros pėstininkų). Interviu, pasirodęs žurnale Rolling Stone, yra siaubingas, nevaldomas ir pajaciškas narcisizmo demonstravimas, galiausiai per kraštus pilnas simpatijos ir supratimo multimilijonieriui ir negailestingam nusikaltėliui, kuriam, be nesuskaičiuojamų nusižengimų, tarp kurių didelis skaičius išžaginimų, priskiriamos beveik trys tūkstančiai mirčių.

Irena Vasinauskaitė. „Mūsiškių“ užkratas plinta?

Po filologo, žurnalisto, publicisto, politikos ir kultūros apžvalgininko, redaktoriaus ir visuomenės veikėjo Vidmanto Valiušaičio straipsnių serijos „Mūsiškiai“: estradinis šou – įspūdžiui sudaryti, ne istorinei tiesai atskleisti“ [1–6 dalys] supratau, kad apie vienos šou damos knygą susidariau teisingą nuomonę.

Ir aš ją primarginau skaitydama ir, be emocijos pliūpsnių, matematinių klaidų, ir, kaip paaiškėjo, sufalsifikuotų iliustracijų, nieko nauja neradau. Tiesiog R.Vanagaitė, atitrūkusi nuo istorinio konteksto, išleido populistinę knygelę tiems, kas Lietuvos istorijos nežino arba kam yra parankiau jos neprisiminti. Žodžiu, jaunajai kartai ir tiems, kurie jau beveik 80 metų įtikinėja lengvai įtikinamus, kad Lietuva vykdė žydų tautos genocidą – dar kartą perrašyti Lietuvos istoriją jiems nebus labai skausminga.

Stasys Jakeliūnas. 13 klausimų premjerui Algirdui Butkevičiui

Alfa.lt

Buvęs Algirdo Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas pateikia premjerui 13 klausimų, kurie dar kartą parodo, jog socialdemokratų valdžia yra neveikli ir nekompetentinga.

1. Kodėl premjeras neprieštaravo nuostolingam „Ūkio banko“ uždarymo modeliui, nors 2013 metų vasario 17 d. jam buvo pasiūlytas alternatyvus, naudingesnis valstybei sprendimas? „Ūkio banką“ suskaidžius į „gerąjį“ ir „blogąjį“ bankus, o dalį jo turto dvigubai sumažintomis kainomis perdavus „Šiaulių bankui“, kreditoriai ir mokesčių mokėtojai patyrė šimtamilijoninius nuostolius.

2. Ar premjeras pripažįsta, kad jo nuolaidžiavimas stambiesiems komerciniams bankams, kuomet Vyriausybės rūmuose 2013 metų balandžio 16 d. buvo pristatytas valstybės kapitalo UAB „Būsto paskolų draudimas“ įsipareigojimų pertvarkymo modelis, lėmė papildomus nuostolius mokesčių mokėtojams ir pakenkė valstybės reputacijai? Šios bendrovės veikla turėjo būti peržiūrėta dar 2004-2005 metais, kuomet Finansų ministerijai vadovavo pats dabartinis premjeras.

3. Ar premjeras supranta, kad jo paties dalyvavimas ir lėšų kaupimas antrosios pensijų sistemos pakopos fonduose nuo 2014 metų yra apmokamas dabartinių pensininkų lėšomis? Tokia situacija – visiškas finansinis ir politinis nesusipratimas, o dabartinė antroji pakopa niekaip nedera su socialdemokratiniais principais.

Skirmantas Malinauskas: Redaktoriai ir redaktoriukai

Be komentarų.

15min.lt

Dvejojau, ar rašyti šį komentarą. Pirmiausia, kaip ir dažnas mano šaltinis, mąstau, kiek žmonių šis mano komentaras palies? Ką jie pagalvos? Ir šiaip, kam skalbtis apatinius viešai? Kita vertus, jau seniai pastebiu, kaip uoliai mano cecho atstovai viešumoje skalbia svetimus apatinius, bet į savo kažkaip pažvelgti nesiryžta.

Algimantas Rusteika. Kova be taisyklių

Atrieda atidunda. Dar neišvažiavę minios tų, kurių taip bijom, vėl atslinks prie urnų. Viešpatie, kaip nekalbėt apie tai, kas tikrai svarbu? Ką daryt, kad nereikėtų nieko daryt? Kad nematytų to, kas paslėpta ir nereikėtų apie priežastis? Kaip užgesinti norus pakeisti gyvenimą, kad užrakintos durys niekada neatsidarytų?

Laukuose pristatykim baidyklių. Žmonės ir jų nuodėmės – kas gali būti smagiau? Kuo daugiau pro visur apie tai, kas skauda, bet nieko nepakeis. Kad patys kalti. Kad labai jus mylim ir rūpit. Kuo mažiau apie svarbiausia. Kad pavargę eitumėt miegot.

Kaip posėdžiauja „visuomeninės televizijos“ taryba (video)

Siūlome skaitytojų dėmesiui iškalbingą video įrašą iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdžio, vykusio vasario 23 dieną.

Tiesos.lt primena: paprastai yra teigiama, kad „LRT misija – tarnauti visuomenei teikiant šalyje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas“, o „visuomeninės televizijos“ taryba „yra aukščiausioji valdymo institucija“ ir „atstovauja visuomenės interesams“. Tačiau įrašas verčia tuo suabejoti: kas iš tiesų vadovauja „visuomeninės televizijos“ tarybai ir kieno interesams ji atsovauja.

Daugiau apie LRT tarybos sudėtį skaityti ČIA.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu pasiekė rekordines aukštumas, rodo apklausa

BNS

Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu pasiekė rekordines aukštumas, rodo Eurobarometro pernai rudenį atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, gyvenimu patenkinti buvo 75 proc. šalies gyventojų – 6 procentiniais punktais daugiau nei 2014 metų rudenį, naujausius Eurobarometro apklausos duomenis pranešė Europos Komisija (EK). Visoje ES savo gyvenimu buvo patenkinti vidutiniškai 81 proc. apklaustųjų.

Algimantas Zolubas. Zombinimas ne tik svetur

Vasario 2 d. per LRT televiziją buvo parodytas dokumentinis filmas „Zombiai. Kaip veikia melas“ – ar balta gali būti juoda? Manipuliacijos metodai ir tai atskleidžiantys būdai. Filme vaizdžiai parodyta kaip individą lengvai paveikia neteisinga, tačiau daugumos nuomonė (žr. ČIA). Toks reiškinys dar vadinamas minios sindromu.

Filme demonstruojami eksperimentai gali būti kaip papildomas patvirtinimas fenomeno, vadinamo „socialiniu įrodymu“. Knygos, skirtos tirti poveikį žmonėms, autorius Robertas Čaldini tokį reiškinį paaiškina taip: Gerokai didesnė tikimybė, kad žmonės atsakys į jūsų prašymą sutikimu, jei sugebėsite juos įtikinti, kad tokie patys žmonės, kaip jie patys, taip pat davė savo sutikimą tuo klausimu. Ir pats lengviausias būdas įtikinti žmogų pakeisti savo elgesį ar mąstymą – pasinaudoti šia jo silpnybe.

Scroll to Top