Žiniasklaida

Mokslininkai teigia: mes pernelyg pasitikime socialiniais tinklais

vdu.lt

Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Tai parodė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų atliktas tyrimas. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Jie taip pat naudojasi ir nepalyginamai įvairesniais informacijos šaltiniais bei kanalais – nuo televizijos, interaktyvių medijų iki radijo bei spausdintinės žiniasklaidos (nors pastarosios išlikimo perspektyva yra itin miglota).

Dar kartą apie Lietuvos žiniasklaidą. Andrius Švarplys: Elitistų įvaizdis ir tikrovė

Indrė Makaraitytė informuoja savo stovyklą – Vilniaus elitistų Lietuvą, su kuo ši susidūrė R.Karbauskiui atėjus į valdžią, kokia ta kitoji Lietuva, stovinti anapus plentinio Vilniaus, anapus blizgaus ekrano:

„Tad žmonių akyse moterys ir vyrai, pasirašę prieš Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, negražiai kalbantys apie Seimo narę Gretą Kildišienę, nes ji vis dar nebaigusi aukštojo ir gan stipriai susimovė vienoje iš savo ankstesnių darboviečių, gaudantys Seimo narį Kęstutį Smirnovą gudriais klausimėliais, kokio dydžio yra šalies biudžetas, ir geliate R. Karbauskiui už idėją vaikams iki septynerių metų padovanoti tautinius drabužius, esate tiesiog menki miesčionys. Turčiai. Verslininkai, bet būtinai bjaurūs tipai. Neištikimi savo žmonoms, neišauklėję savo vaikų ir apgaudinėjantys ne tik svetimus, bet ir savo artimą.“ (daugiau skaityti „Naisių vasaroje“ – atsakymas, kas jūsų laukia).

Galime praleisti tą amžiną ir visuotinį elitistų bandymą šaržuoti visus, kurių jie nesupranta, nenori suprasti ir tik nori uždusinti. Jis akivaizdžiai matyti. Verta atkreipti dėmesį į kitą – esminį – „Vilniaus mokyklos“ bruožą: jie gyvena įvaizdžio pasaulyje. Viskas jiems yra tiktai manipuliacija, tiktai „viešieji ryšiai“, tiktai gudrus žaidimas simboliais, aliuzijomis, paveldais, prototipais – viskas tik dėl populiarumo ir valdžios.

Andrius Švarplys. Apie elitistų, įtikėjusių įvaizdžiais, galia ir pinigais, Lietuvą_NE

Indrė Makaraitytė informuoja savo stovyklą – Vilniaus elitistų Lietuvą, su kuo ši susidūrė R.Karbauskiui atėjus į valdžią, kokia ta kitoji Lietuva, stovinti anapus plentinio Vilniaus, anapus blizgaus ekrano:

„Tad žmonių akyse moterys ir vyrai, pasirašę prieš Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, negražiai kalbantys apie Seimo narę Gretą Kildišienę, nes ji vis dar nebaigusi aukštojo ir gan stipriai susimovė vienoje iš savo ankstesnių darboviečių, gaudantys Seimo narį Kęstutį Smirnovą gudriais klausimėliais, kokio dydžio yra šalies biudžetas, ir geliate R. Karbauskiui už idėją vaikams iki septynerių metų padovanoti tautinius drabužius, esate tiesiog menki miesčionys. Turčiai. Verslininkai, bet būtinai bjaurūs tipai. Neištikimi savo žmonoms, neišauklėję savo vaikų ir apgaudinėjantys ne tik svetimus, bet ir savo artimą.“ (daugiau skaityti „Naisių vasaroje“ – atsakymas, kas jūsų laukia).

Galime praleisti tą amžiną ir visuotinį elitistų bandymą šaržuoti visus, kurių jie nesupranta, nenori suprasti ir tik nori uždusinti. Jis akivaizdžiai matyti. Verta atkreipti dėmesį į kitą – esminį – „Vilniaus mokyklos“ bruožą: jie gyvena įvaizdžio pasaulyje. Viskas jiems yra tiktai manipuliacija, tiktai „viešieji ryšiai“, tiktai gudrus žaidimas simboliais, aliuzijomis, paveldais, prototipais – viskas tik dėl populiarumo ir valdžios.

Galima ir kitaip: ką tokie tekstai kaip „Už vienkartinį puodelį – euras“ sako apie Lietuvos žiniasklaidą?

Pirmadienį Lietuvos informacinę erdvę užpildė žinia, jog paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas turįs planų apmokestinti vienkartinę tarą – dėl to tektų brangiau mokėti už gėrimus, pilamus į vienkartinius plastiko ar popierinius puodelius (skaityti ČIA).

Tai, kaip šią žinią pristatė informacijos rengėjai ir skleidėjai, o svarbiausia – ką nutylėjo, tapo ne vieno aplinkosaugininko komentaro Veidaknygėje tema. Keletą jų siūlome ir Tiesos.lt skaitytojų dėmesiui.

Istorija politinių žaidimų lauke: dar kartą apie atminties kultūrą, arba Kuo pagrįsti istorikų „politiniai vertinimai“?

Kviečiame susipažinti su Vidmanto Valiušaičio Veidaknygės paskyroje šiomis dienomis užsimezgusia diskusija apie vis atsinaujinančius bandymus perrašyti lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę istoriją ir „naujai“ įvertinti valstybę kūrusių ir gynusių asmenybių apsisprendimus ir pozicijas. Impulsu tokiai diskusijai tapo pastangos iš istorinės atminties ištrinti nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos nuopelnus Lietuvos valstybingumui.

Vygantas Malinauskas. Hibridinė žiniasklaida

Veidaknygė

Seimo narių grupei pateikus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas siūlančias naudoti pažangesnes technologijas, padedančias išvengti etiniu požiūriu kontraversiško perteklinių embrionų naikinimo bei apsaugoti vaiko interesus, Delfis ir kita „progresyvi“ žiniasklaida pasiuto. Į darbą paleista propagandinė mašina, kurios metodai labai jau primena Kremliaus propagandistų. Siekiant išgąsdinti ir nutildyti Seimo narius palaikančius pataisas, pasitelktas „ekstremistų“ epitetas, kurį Rusijoje Kremlius naudoja nutildyti kitokiai nuomonei. Išsamiai cituojami tik vienos pusės „ekspertai“. Nėra jokios sąžiningos „už“ ir „prieš“ analizės. Į visuomenės sąmonę kalama, kad siūlomos pataisos neva „moksliškai nepagrįstos“. Viskas daroma siekiant demonizuoti ir diskredituoti įstatymo projekto teikėjus. Į kampanija įtraukiami net skaitytojai (visai, kaip sovietmečiu), kurie raginami netylėti ir rašyti pasipiktinimo laiškus. Žodžiu, tikra hibridinė žiniasklaida.

Agnė Širinskienė. Apie Dievo ir rinkėjų „bausmes“

Kone savaitę skambios antraštės skelbė, jog savo disertacijoje neva pasisakiau, kad AIDS yra „Dievo bausmė“.

Taip niekada neteigiau ir tikrai neteigsiu. Priešingai. Mano disertacijos tikslas buvo atskleisti, kad AIDS, kaip ir bet kuri kita liga, NĖRA „Dievo bausmė“. Ligos ir bausmės sutapatinimas yra visiškai svetimas krikščionybei. Taip pat disertacijoje siekiau parodyti, kad krikščionių pareiga yra liudyti socialinį jautrumą, gydyti sergančiuosius AIDS, teikti jiems kitą pagalbą, kovoti su šių žmonių diskriminacija ir juos supančiais mitais.

Blogeris Zeppelinus. Nekask duobės kitam, nes pats įkrisi, arba Kaip per dieną susižlugdyti savo reputaciją

Ilgus metus kūrė žurnalistas savo reputaciją – ir per vieną dieną ja prašiko. Belieka patarlių tinklalapyje atitinkamą tautos išmintį iliustruoti jo portretu

Vos vakar garsus Delfio žurnalistas, tolerantiškasis Mindaugas Jackevičius jojo ant juodos sensacijos žirgo mosikuodamas liepsnojančiu patyčių kalaviju. Jo paskelbta seimūnės dr. Agnės Širinskienės teologijos mokslinio darbo recenzija virto virusiniu internetų skaitalu.

Tūkstančiai internautų ir net keli Seimo nariai su dideliu pasitenkinimu žvygavo ir taškydamiesi seilėmis šaipėsi iš mokslininkės reikštų neva neadekvačių šiuolaikinei realybei nuostatų.

Scroll to Top