Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, šių metų gegužės mėnesį duodama interviu Latvijos nacionalinės televizijos laidai „1:1“, iš latvių televizijos žurnalisto Gundaro Rederio gavusi nepatogių klausimų, pasipiktino: „Jau trečias klausimas nesuderintas!“ Dar daugiau – Jos Ekscelencija pareikalavo tuos klausimus iš interviu iškirpti:
Bernardinai.lt
Politika yra valstybės valdymo menas, kuris demokratinėse valstybėse nebeatsiejamas nuo rinkimų laimėjimo amato. Likus mažiau nei metams iki 2016 m. Seimo rinkimų, kiekvienas lietuvis jau tapo politinės reklamos meistrų taikiniu. Priešingai dažno įsivaizdavimui, manipuliuoti galima ne tik visiškai neišsilavinusiais asmenimis arba politika nesidominčiais, bet šiaip jau padoriais žmonėmis.
Vatikano radijas
Anglakalbis interneto dienraštis „NCR“ paskelbė ilgą ir išsamų pokalbį su arkivyskupu Stanislawu Gądeckiu, Lenkijos Vyskupų konferencijos pirmininku, apie šeimos temą Sinode ir daug platesniame kontekste.
Štai kelios arkivyskupo mintys.
Propagandos ministerija veikė Vokietijoje 1933–1945 metais. Jai vadovavo įžymusis A. Hitlerio bendražygis Josephas Goebbelsas. Nors kai kas galvoja, kad politinė propaganda klestėjo tik hitlerinėje Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje, o dabar ja užsiima Rusijos ir Kinijos valdžia, ji paplitusi beveik visose šalyse. Lietuvoje – taip pat.
Propaganda skirta mums, eiliniams piliečiams, mulkinti ir yra apmokama mūsų pačių pinigais. Kai kuriose labiau civilizuotose valstybėse politinės propagandos sklaida yra ribojama ir reguliuojama, bet pas mus ji kuo toliau, tuo labiau klesti.
Nors Lietuvoje propagandos ministerijos nėra, politinės propagandos sistema veikia kuo puikiausiai. Visose svarbiose valdžios įstaigose yra komunikacijos, viešinimo ar viešųjų ryšių skyriai. Jų darbo esmė ir paskirtis – propaganda. Yra Lietuvoje ir privačių įmonių, kurios teikia politinės propagandos paslaugas valdžios institucijoms. Viena jų – itin solidų pavadinimą pasirinkusi ir per pastarąsias savaites išgarsėjusi UAB „Ministerium“.
Politologas Andrius Švarplys savo veidaknygėje aptarė žurnalisto Romo Sadausko-Kvietkevičiaus (skaityti ČIA) Delfi.lt portale išsakytas mintis apie „landsberginę Lietuvą“.
lrytas.lt
Tuos, kurie nežiūri tautinių TV, prašom atsistot. Ačiū, išėjimas štai ten. Dabar pakelkit rankas žiūrintys tik sportą ir filmus, žinias, mišias ir kitas politines nesąmones. Jus taip pat paprašytume išeiti. Ačiū.
Likusiems tikėjimo broliams išpažįstu – kaltas, labai kaltas. Vakarai prailgėjo ir išprotėjau – TV pažiūrėjau. Jezusmarija, ką pamačiau. Pačiu geriausiu ekrano laiku. Per visus. Vajezusmarija.
Vien jaunas ir padėvėtas barakudas. Storas išplerusias žolininkes, atskleidžiančias sulieknėjimo slėpinius. Prasigėrusius kaimo ar miesto jurgius, duodančius išgelbėtojams interviu. Šiaip idiotus išpuvusiais dantim. Šamanus ir aiškiaregius eurų alkanais žvilgsniais. Kurie numato viską pasaulyje, išskyrus savo pačių kvailystes ir nesąmones.
Seimas iš naujo svarstys Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurias prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo šių metų liepos pradžioje. Anot šalies vadovės, užuot apribojusios savivaldybių piktnaudžiavimą laikraščių leidyba, bandoma sukurti palankesnes sąlygas partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojomis. Prezidentės nuomone, siekiant išsaugoti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos laisvės apsaugos garantijas, užtikrinti tinkamą visuomenės informavimo kokybę ir neleisti politizuoti žiniasklaidos, ribojimas politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjomis ir dalyvauti visuomenės informavimo priemonių valdyme turi išlikti.
Antradienį Seimas turėjo nuspręsti, ar iš naujo svarstyti liepos mėnesį prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Visuomenės informavimo įstatymą, kurio pataisos leis politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.
86 Seimo nariam balsavus už įstatymas bus svarstomas iš naujo, prieš buvo septyni parlamentarai. Į Seimą grįžus vetuotam įstatymui, parlamentas turi spręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Bernardinai.lt
Viduramžiškas gėdos stulpo ritualas interneto eroje vėl atgimsta. Ar empatijos stoka socialiniuose tinkluose sietina su internautų anonimiškumu?
Youtube vaizdo įraše Amanda Todd pasakoja apie internete patirtas patyčias. Praėjus keturioms savaitėms penkiolikmetė nusižudė. (Allpix / Laif)
