Politologas Andrius Švarplys savo veidaknygėje aptarė žurnalisto Romo Sadausko-Kvietkevičiaus (skaityti ČIA) Delfi.lt portale išsakytas mintis apie „landsberginę Lietuvą“.
lrytas.lt
Tuos, kurie nežiūri tautinių TV, prašom atsistot. Ačiū, išėjimas štai ten. Dabar pakelkit rankas žiūrintys tik sportą ir filmus, žinias, mišias ir kitas politines nesąmones. Jus taip pat paprašytume išeiti. Ačiū.
Likusiems tikėjimo broliams išpažįstu – kaltas, labai kaltas. Vakarai prailgėjo ir išprotėjau – TV pažiūrėjau. Jezusmarija, ką pamačiau. Pačiu geriausiu ekrano laiku. Per visus. Vajezusmarija.
Vien jaunas ir padėvėtas barakudas. Storas išplerusias žolininkes, atskleidžiančias sulieknėjimo slėpinius. Prasigėrusius kaimo ar miesto jurgius, duodančius išgelbėtojams interviu. Šiaip idiotus išpuvusiais dantim. Šamanus ir aiškiaregius eurų alkanais žvilgsniais. Kurie numato viską pasaulyje, išskyrus savo pačių kvailystes ir nesąmones.
Seimas iš naujo svarstys Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurias prezidentė Dalia Grybauskaitė vetavo šių metų liepos pradžioje. Anot šalies vadovės, užuot apribojusios savivaldybių piktnaudžiavimą laikraščių leidyba, bandoma sukurti palankesnes sąlygas partijoms tapti žiniasklaidos priemonių valdytojomis. Prezidentės nuomone, siekiant išsaugoti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos laisvės apsaugos garantijas, užtikrinti tinkamą visuomenės informavimo kokybę ir neleisti politizuoti žiniasklaidos, ribojimas politinėms partijoms būti viešosios informacijos rengėjomis ir dalyvauti visuomenės informavimo priemonių valdyme turi išlikti.
Antradienį Seimas turėjo nuspręsti, ar iš naujo svarstyti liepos mėnesį prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą Visuomenės informavimo įstatymą, kurio pataisos leis politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą.
86 Seimo nariam balsavus už įstatymas bus svarstomas iš naujo, prieš buvo septyni parlamentarai. Į Seimą grįžus vetuotam įstatymui, parlamentas turi spręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Bernardinai.lt
Viduramžiškas gėdos stulpo ritualas interneto eroje vėl atgimsta. Ar empatijos stoka socialiniuose tinkluose sietina su internautų anonimiškumu?
Youtube vaizdo įraše Amanda Todd pasakoja apie internete patirtas patyčias. Praėjus keturioms savaitėms penkiolikmetė nusižudė. (Allpix / Laif)
Prieš trejus metus – 2012 metų rugpjūčio 29 dieną – pradėjęs veikti pilietinis Tiesos.lt portalas – pradeda ketvirtuosius savo veiklos metus.
Nuoširdžiai dėkojame visiems buvusiems kartu: skaitytojams ir talkininkams, autoriams ir komentatoriams. Kviečiame ir toliau drauge kurti Tiesos.lt – bičiuliškų pasidalijimų ir viešų diskusijų, kritiško žvilgsnio ir bendro veiksmo erdvę.
Redakcijos vardu –
Ramutė Bingelienė
Tiesos.lt redaktorė
Ciklas „Propagandos istorija ir technikos“
Informacijos jūroje
Neabejoju, kad kur nors skubate, spėju, jog yra bent keli, o gal net keliolika darbų, kuriuos vėluojate atlikti. Tokia būsena jau yra tapusi įprasta šiuolaikiniam žmogui. Gyvename neregėto pertekliaus (daiktų, vaizdų, informacijos, pagaliau, galimybių) sąlygomis. Slystame pasauliu, užsidėję naujųjų technologijų pačiūžas. Greitis įspūdingas, tačiau, kai nėra aiškaus tikslo, neapleidžia jausmas, jog visuomet esame šiek tiek pasiklydę.
„Pirmasis tiriamosios žurnalistikos tyrimas turėtų būti tema – kodėl Lietuvoje nėra tiriamosios žurnalistikos. Kai tą klausimą nuodugniai ištirsime, galėsime pradėti tirti ir kitus klausimus. Ir tirs visai ne tie, kurie skelbiasi esą žurnalistais ir visai ne su tomis duomenų bazėmis, kurias gromuliuoja didžioji žiniasklaida, tiriamiesiems leidus“ [komentatorius Tarabilda].
Perskaičiusi šitą komentarą prisiminiau, kad mano jaunystės metais laikraščiai turėjo tokią rubriką „Laiškas pakvietė kelionėn“. Tuomet leidinių korespondentai demonstruodavo savo sugebėjimus išsiaiškinti konkrečią situaciją, jos aplinkybes ar atsiradimo priežastis. Dienos šviesą išvysdavo bent parodomosios publikacijos, kuriose buvo ginamas laiško autorius. Sąjūdžio laikais, kai masiškai steigėsi nauji laikraščiai, nebeturintys nuorodų, kad tai yra vienos partijos „organas“ [jaunimui, ko gero, toks terminas sukels juoką, o mano kartos žmonės dar mena, kad po respublikinių ar vietinių laikraščių rubrikomis buvo tokia nuoroda: „komunistų partijos organas], gyvavo nerašyta taisyklė ginti silpnesnįjį, žiniasklaidai besiskundžiantį žmogų.
Atgimimo pradžioje, kol ant Sąjūdžio bangos įsisteigusios žiniasklaidos priemonės dar nebuvo tapusios verslu ar pakrikštytos ketvirtąja valdžia, pasitikėjimo reitingų lentelėse žiniasklaida karaliavo jų viršūnėje. Ir kas tais 1988–1990 metais galėjo įsivaizduoti, kad jauna mergina bus sistemos viešųjų ryšių „pagimdyta“ teroristė, o mažas vaikas atiduotas „saugoti“ tiems, kurie išniekino jos vaikystę?
BNS
Reaguojant į Rusijos propagandos įtaką Baltijos regione, Rygoje ketinama steigti Žurnalistinio meistriškumo centrą, kuris būtų orientuotas į žiniasklaidos, ypač rusakalbės, kokybę.
