Žmogaus teisės

15min.lt

Neįgalių žmonių gyvenimas daugumai Lietuvos gyventojų yra neįdomus, nes negalia ir su ja susiję klausimai atrodo esantys toli. Stiprus ir sveikas žmogus neturi gadinti sau nuotaikos kažkokių klipatų reikalais.

Nenuostabu, kad 1992 m. Jungtinės Tautos gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine neįgaliųjų žmonių diena, kurios metu siekiama atkreipti dėmesį į neįgaliųjų problemas. Bent kartą per metus valdžios struktūros ir visuomenė yra priverstos pasidomėti tuo, kas vyksta ir šioje stovykloje.

Vilniaus apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos (Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė, Artūras Pažarskis) savo 2013 m. gegužės 30 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu E. Kusaitei, neskaičiuojant procedūrinių ir teisinių pažeidimų, legitimavo Lietuvos institucijų bendravimą su nusikalstama FSB organizacija prieš jauną Lietuvos pilietę. Tokią pat poziciją vykdė prokurorai Justas Laucius, Mindaugas Dūda ir Artūras Urbelis kartu su kai kuriais VSD darbuotojais. Kyla abejonių, ar jie gali politiškai ir moraliai spręsti Lietuvos Respublikos vardu. Ir tai privalu spręsti.

Rytoj, lapkričio 11-ąją, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nenagrinės baudžiamosios bylos, iškeltos Garliavos šturmo 2012 metų gegužės 17-ąją liudytojams, – dėl vieno iš proceso dalyvių ligos posėdis atšauktas.

[em]Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs![/em]

Bernardinai.lt

Žodžio laisvė gali priversti nepatogiai jaustis tą, kuris klauso, tačiau šis principas privalo būti ginamas net ir tuomet, kai žodis įžeidžia, savo paskaitoje per BBC 4 radijo programą „Požiūrio taškas“ teigė filosofas Rogeris Scrutonas.

Tokiems žmonėms kaip aš, išsilavinimą gavusiems pokario Britanijoje, laisvas žodis buvo tvirtas britiško gyvenimo stiliaus pamatas. Kaip kad rašė Johnas Stuartas Millis: „Esminis nuomonės išraiškos užgniaužimo blogis yra tas, kad taip apiplėšiama žmonių giminė – būsimosios kartos ir esantieji dabar, o tie, kurie nepritaria nuomonei, apiplėšiami net labiau nei tie, kurie tokios nuomonės laikosi. Jei nuomonė yra teisinga, tai jie netenka galimybės pakeisti klaidą tiesa; jei nuomonė klaidinga, tai jie praranda tai, kas yra bene didžiausia nauda – aiškesnį suvokimą ir gyvesnę tiesos įžvalgą, kuri gimsta jos kolizijoje su klaida.“

Lapkričio 3 d., antradienį, 9 val. Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1) įvyks profesorės Laimos Bloznelytės-Plėšnienės skundo nagrinėjimas.

Profesorė apskundė Vilniaus apylinkės teismo teisėjos Danutės Mickevičienės nutartį, kuria ji buvo pripažinta neva kalta už mirusiųjų ir gyvųjų šmeižimą: už tai, kad televizijos laidoje paliudijo, ką buvo mačiusi savo kabinete, jai buvo skirta 3 700 eurų bauda.

Šią bylą nagrinės teisėjų kolegija: Stasys Lemežis (pirmininkas), Virginija Pakalnytė -Tamošiūnaitė ir Virginija Švedienė.

Tiesos.lt primena, kad apeliacinį L. Bloznelytės-Plėšnienės skundą turėjo nagrinėti kitos sudėties teisėjų kolegija – byla neva „atsitiktinės atrankos būdu“ buvo atitekusi teisėjui Audriui Cininui, vadovavusiam a.a. Andriaus Ūso baudžiamąją bylą nagrinėjusiai teisėjų kolegijai.

Nenorėdamas būti apkaltintas šališkumu nuo L.Bloznelytės-Plėšnienės apeliacinės bylos nagrinėjimo nusišalino ir teisėjas A.Kisielius, kuris taip pat yra nagrinėjęs bylas, susijusias su Kauno pedofilijos istorija.

Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!

Teisminės sistemos volas ir toliau traiško Vytauto Andriaus ir Laimutės Kedžių šeimą – šiandien Kauno apylinkės teismas turėjo pradėti nagrinėti jiems ir jų kaimynei Olgai Girdauskienei iškeltą baudžiamąją bylą, tačiau teismo posėdis buvo atidėtas, nes neatvyko vieno iš jų advokatas.

Nepabaigiamo teismų maratono traiškomiems garliaviškiams šįkart pareikšti kaltinimai pagal BK 153 straipsnį „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas“. Už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas nusprendė bylą nagrinėti už uždarų durų.

faktai.lt

Šiandien pakalbėkime apie įtaką.

Pradėkime nuo to, kad, pavyzdžiui, aš esu gana įtakingas žiniasklaidos atstovas Lietuvoje. Nepaisant to, kad šiuo metu vadovauju nedidelei žiniasklaidos priemonei, kuri nuo kitų skiriasi iš esmės tuo, kad nesiūlo jums krūtų dydžiu matuojamų moterų, stangrių užpakaliukų ar nelabai stangrių užkalnių, mano įtaka šiandien tokia pati kaip vienam didžiausių ir žiūrimiausių televizijos kanalų vadovaujančios Zitos Sarakienės, į didžiausių penketuką patenkančios televizijos „Lietuvos rytas TV“ direktoriaus Lino Ryškaus ar TV3 televizijos Žinių tarnybos vadovo Sigito Babiliaus.