Žmogaus teisės

Andrius Švarplys. Ar Facebooko „like’ai“ gali pakeisti tūkstančius metų besiformavusį politinį atstovavimą? NE

Veidaknygė

Ryškus kontrastas: „Laisvės TV“ tarptautinėse arenose gina Laisvę, gėdina Donaldą Trumpą, o štai namuose, Lietuvoje, girdisi – „Tapinai, skųsk mane!“ 🙂

Laisvė ir skundimas darbovietei. Laisvė ir persekiojimas už nuomonę. Laisvė ir neteisėtas spaudimas privačiai erdvei. Laisvė ir minčių policija.

Raimondas Navickas. O ką darysime su vaikų smurtu?

Veidaknygė

Smurtą prieš vaikus uždrausti nesunku. O ką darysime su vaikų smurtu?

Perskaičiau džiugią naujieną – nesibaigiančių leftistų propagandinių atakų ugnyje besiblaškantys Seimo nariai pagaliau prėmė saliamonišką sprendimą dėl Vaikų teisių įstatymo pataisų, iš naujo suformuluodami išplaukusias Šakalienės-Majausko projekto nuostatas, sudarančias galimybę pasodinti kokius 40% Lietuvos tėvų.

Lidžita Kolosauskaitė. Tapinai, paskųsk ir mane!

Žmonių bėda, lemianti visas didžiąsias problemas, yra intelektualinis tingumas.

Ir tipiškas Tapino sekėjas yra toks intelektualinis tinginys, kad, lyginant su juo, net makaka yra mąstytoja.

Jei tas biču iš NeLaisvės TV susižavėjęs jaunuolis ar kokia supermamytė nebūtų tokie intelektualiai nugeibę, savo sultyse verdantys, kritikus blokuojantys narcizai, jie greitai pastebėtų, kad Tapinas reprezentuoja ne ką kitą, o tą jų neva taip nekenčiamą sovietmetį.

Iš esmės pats Tapinas yra natūralus vaikščiojantis sovietmetis, kur reali situacija neturi visiškai jokio ryšio su deklaracijomis.

Andriaus Švarplio pareiškimas: „Ne išpuoliams prieš asmenį ir laisvą žodį“ (papildyta atsakymu A. Vinokurui)

Dalijamės sociologo dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtu pareiškimu, kuriuo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, gindamas konstitucines Žodžio ir Minties laisves, solidarizuojasi su Saule Šerėniene, jo žodžiais tariant, pirmąją „minčių policijos“ auka, ir meta pirštinę Andriui Tapinui (daugiau apie tai skaityti (ČIA).

Andrius Švarplys. Ką parodė provokacija?

The Rule of Law, „mano namai-mano tvirtovė“, „leiskite mums veikti“, „kas neuždrausta įstatymu – tas leidžiama“, freedom of speech/expression – visi šie principai ir sudaro vienintelį tikrąjį Vakarų liberalizmą.

Šiandien mes matome šių principų ir vardo apvertimą. Valstybės visuotinis reguliavimas, kaip auklėti savo vaikus, yra vadinamas liberalizmo vardu. Valstybė nutolsta nuo tiesioginės savo pareigos apginti savo piliečius nuo smurto ir imasi įstatymu reguliuoti šeimų gyvenimus (kurių absoliuti dauguma neturi nieko bendro su smurtu).

Grupė žmonių įtiki ir sveikina tokią siūlomą valstybės nuostatą. Tai jų teisėtas reikalas, tačiau ką tai turi bendra su liberalizmu? Ir ką turi bendra su Teise ir Įstatymo Viršenybe tos pačios grupės žmonių daromas socialinis spaudimas kitai žmonių grupei, kuri gina klasikinio liberalizmo nuostatą, draudžiančią valstybei kištis į vaikų auklėjimą šeimose?

Politikai ir visuomenininkai skelbiasi sutarę dėl smurto prieš vaiką apibrėžimo

Skelbiame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene skyriaus išplatintą pranešimą spaudai ir kviečiame atidžiai pastudijuoti susitarimus. Primename, jog kovo 31-ąją Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Povilas Urbšys pateikė savo siūlymus (skaityti ČIA). Ankstesnis viešojoje erdvėje užsipultas septynių Seimo narių projektas ČIA (daugiau apie tai skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje „Dar vienas melas“ (ČIA) .

Scroll to Top