Žmogaus teisės

Anglikonų Bažnyčios vadovas: dabar jau būčiau atsargesnis dėl bažnyčių uždarymo

Parašykite komentarą / Autorius /

laikmetis.lt

Kenterberio (angl. Canterbury, JK) arkivyskupas, Anglikonų Bažnyčios dvasinis lyderis Justinas Welby (Džastinas Velbis) vis dažniau kalba apie tai, kad pandemijos pradžioje jis vengė rizikuoti palikdamas bažnyčias atviras tikintiesiems, nes tuomet buvo per mažai aiškios informacijos apie koronavirusą.

Arkivyskupas prisipažino, kad jam kilo abejonių dėl bažnyčių uždarymo politikos pandemijos metu – sprendimas buvo priimtas kartu su kitais Bažnyčios vadovais.

„Nebuvau tik aš. Tai nėra diktatūra. Aš nesu popiežius. Tačiau turėjau įtakos, ir nesu tikras, ar buvau teisus“, – sakė jis.

Bažnyčių uždarymas sukėlė kai kurių anglikonų pasipiktinimą, o kai kurie kunigai norėjo, kad bažnyčios liktų atviros tikintiesiems.

Korporaciniai reikalavimai skiepytis ir vakcinų pasai – juos atnešė investicijų fondai BlackRock ir Vanguard?

Komentarų: 3 / Autorius /

Dr. Michael Nevradakis

Investicijų gigantai BlackRock ir The Vanguard Group gali gauti naudos iš savo akcijų paketų daugumoje korporacijų, įvedusių reikalvimus skiepytis nuo COVID, ir kai kuriose technologijų įmonėse, kuriančiose vakcinų pasus.

Praėjusį mėnesį JAV Aukščiausiajam teismui įšaldžius Baideno administracijos reikalavimą darbuotojams skiepytis nuo COVID-19 didelėse privačiose įmonėse, kai kurios įmonės, įskaitant Boeing, General Electric ir Starbucks, atsisakė planų įgyvendinti tokį reikalavimą.

Kitos įmonės, besiremdamos Lygių įsidarbinimo galimybių komisijos 2020 m. paskelbtomis gairėmis, šiuos reikalavimus paliko galioti.

Dauguma stambių darbdavių, kurie pasirinko įpareigoti skiepyti savo darbuotojus nuo COVID, nors Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad jie neprivalo, turi kažką bendro: juose nuosavybės teise turi akcijų BlackRock ir The Vanguard Group.

Šeštadienį Australijos sostinėje Kanberoje įvyko bene didžiausia politinė demonstracija šalies istorijoje

Komentarų: 4 / Autorius /

Monica Smit

Žmonės iš visų šalies dalių atvyko dalyvauti Kanberos vilkstinėje, protestuodami prieš reikalavimus skiepytis ir vyriausybės priespaudą.

Tai buvo diena, kuri privertė mane labai didžiuotis ir būti dėkingai už tai, kad esu australė ir kad atsidūriau teisingoje istorijos pusėje. Neprastas įkvėpimas man kilo matant tokią laimingą ir viltingą minią, pasiryžusią susigrąžinti savo teises. Taip pat aišku, kad mes ne tik kovojame už savo teises; mes taip pat švenčiame savo laisves, kurias mums davė Dievas.

Dvejus metus mes nenuilstamai kovojome už savo pagrindines žmogaus teises, jausdami sunkią policijos ir vyriausybės tironijos ranką. Žmonės neteko darbo, buvo atstumti draugų ir šeimų, buvo užpulti, apšmeižti ir net apspjaudyti. Šeštadienį Kanberoje jautėmės kaip Kalėdų vakarėlyje, kuriame galėjome švęsti visą savo sunkų darbą. Tai dar toli gražu nesibaigė, bet tą akimirką tvyrojo laimėjimo ir vienybės jausmas, kurio neįmanoma paaiškinti žodžiais.

Daugelis iš mūsų niekada neįsivaizdavo, kad patirsime tokį sistemingą ir ilgalaikį puolimą prieš mūsų demokratiją. Tai buvo proga be gėdos švęsti savo laisvę ir vienybę. Buvo demonstruojama tikroji australų siela, paprasti žmonės, kylantys prieš diktatoriškus lyderius, vadinamuosius valstybės tarnautojus, visiškai sugadintą žiniasklaidą, bestuburę medikų broliją, žlugusią teismų sistemą ir kooptuotą mokslo bendruomenę.

Vyriausybės turi elgtis su piliečiais pagarbiai ir leisti priimti sprendimus patiems – STI

Komentarų: 1 / Autorius /

STI

Gydymas telefonu, apleista profilaktika, diagnostika ir gydymas. Beveik išnykęs dėmesys hospitalinėms infekcijoms. Nuolatinės baimės ir streso poveikis fizinei ir psichinei sveikatai bei politikų sprendimams. Akivaizdu, kad praėję dveji metai itin neigiamai paveikė visuomenės sveikatą. Kaip gyvensime toliau? Kokias pamokas išmokome?

Apie tai žinomi Lietuvos ir užsienio sveikatos srities specialistai kalbėjo konferencijoje „Nueinanti pandemija – pasiliekančios problemos“. Renginį organizavo Sveikatos teisės institutas.

Konferenciją pradėjo Pietinės Danijos universiteto profesorė dr. Christine Stabell Benn. Vakcinacijos programų ir vakcinų poveikį ne tik specifinei infekcijai, bet ir bendrai sveikatai tyrinėjančios mokslininkės teigimu, neturime duomenų, kad COVID-19 vakcinos padarys mus sveikesniais. Šios vakcinos mažina mirštamumą nuo COVID-19, bet gali būti, kad didina mirties riziką nuo kitų priežasčių – tokius efektus prof. dr. S. Benn pastebėjo tyrinėdama kitas skiepijimo „negyvomis vakcinomis“ programas.

Modernos generalinis direktorius parduoda savo paties akcijas ir traukiasi į pogrindį

Komentarų: 11 / Autorius /

Vakcinų milžinės Modernos generalinis direktorius Stéphane’as Bancelis sukėlė visą eilę spekuliacijų perleisdamas 400 mln. USD vertės savo įmonės akcijų ir staiga pasitraukęs į pogrindį. Antradienį jis taip pat ištrynė savo paskyrą Tviteryje.

Remiantis Guru Focus viešai neatskleista informacija, Bancelis jau kurį laiką pardavinėjo savo „Moderna“ akcijas už daugiau nei 400 milijonų dolerių (beveik 4 milijardus Švedijos kronų) po 19 000 akcijų per vieną sandorį.

Paskutinis pardavimo etapas įvyko penktadienį, kai buvo parduotuas 10 000 akcijų paketas 178 USD už vienetą kaina. Antradienį jis ištrynė savo paskyras socialiniuose tinkluose, įskaitant Tviterį, kur anksčiau labai aktyviai dalyvavo diskusijose.

Paryžiaus vaizdai: sunkvežimiai ir ašarinės dujos, eisena ir žiaurios represijos

Komentarų: 12 / Autorius /

Didysis Paryžiaus šeštadienio protestas, prie kurio prisijungė sunkvežimių „laisvės vilkstinė“, virto represijomis, kuriose apsauginiais kostiumais apsirengę Makrono policijos pareigūnai naudojo ašarines dujos, beatodairiškus lazdų smūgius.

Sekdami Kanados pavyzdžiu, apie 3000 prancūzų sunkvežimių vairuotojų išvyko į sostinę, kad prisidėtų prie demonstracijos.

Įspūdingas patikros punktų tinklas neleido patekti į sostinę. Tačiau į centro gatves pavyko atvažiuoti grupėms furgonų ir kitų sunkiasvorių transporto priemonių.

Tada vairuotojai užblokavo Triumfo arkos zoną (prieš kelias savaites ją subjaurojo Makronas, iškėlęs ten milžinišką Europos vėliavą).

Lina Dūdaitė-Kralikienė. Atsisveikinimas su ginklais

Komentarų: 5 / Autorius /

rokiskiosirena.lt

Atsisveikinome su galimybių pasu. Tas atsisveikinimas buvo seniai lauktas ir gerokai pavėluotas. Išlydėtas buvo jis vieno didžiųjų portalų ditirambais: žiniasklaida už galimybių pasą apdovanojo… Laisvės partiją.

Skaitykite dar kartą. Žiniasklaida apdovanojo partiją. Už dalyką, dėl kurio teisėtumo iš esmės nenuspręsta. Kitaip sakant, žiniasklaida skambiai ir nuoširdžiai pabučiavo vienai partijai, atleiskite, užpakalį. Ir ką? Ir nieko. Tyla.

Galimybių pasas išėjo, bet kaip sakė Karlsonas, žadėjo grįžti. Mat Konstitucinis Teismas taip ir nesiėmė spręsti, atitinka šis dokumentas Konstituciją, ar ne. Kitaip sakant, paliko galimybę: galimybių pasui grįžti, o visuomenei ir toliau rietis dėl jo. Tačiau tokia praktika pas mus, deja, tampa įprasta.

Kyla atviri klausimai: ar pas mus dar veikia demokratinėje visuomenėje būtinas valdžių padalijimo principas? Ar mūsų valstybės institucijos geba priimti savalaikius sprendimus? Ar sprendimais, balansuojančiais ant teisėtumo ribos, bus naudojamasi tol, kol neateis laikas juos svarstyti Konstituciniame Teisme, o jau tada jie bus atšaukiami ir tokiu būdu nesulauks teisinio įvertinimo, o juos priėmę politikai galės išvengti savo sprendimų pasekmių. Ar tokią demokratijos „tradiciją“ imame formuoti savo valstybėje?

Liudvika Meškauskaitė. Galimybių pasas bus sugrąžintas?

Komentarų: 1 / Autorius /

Dovilas Petkus

Šios savaitės dėmesio centre atsidūrė Konstitucinis Teismas ir jo sprendimas nutraukti bylą dėl galimybių paso. Kai kas sako, kad tokiu būdu buvo pasityčiota iš pačios Konstitucijos ir gausybės piliečių, kurie laukė Teismo sprendimo dėl šio itin kontraversiškai vertinamo pandemijos valdymo įrankio. Teisininkai nerimauja, kad toks atsisakymas reiškia, jog galimybių pasas galės bet kada grįžti, o mūsų šalyje gimsta precedentas, kuriuo remdamasi vyriausybė galės priimti bet kokius su Konstitucija nesuderinamus teisės aktus. Apie bylos nutraukimo priežastis, iššūkius, kurie kyla dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo ir visuomenes nuotaikas šiais klausimais kalbamės su profesore, advokate Liudvika Meškauskaite.

Graikijoje ortodoksų tikintieji protestuoja prieš neskiepyto kunigo nušalinimą

Komentarų: 2 / Autorius /

laikmetis.lt

Ortodoksų Šv. Irenos Chrizovalantos parapijos Tesalonikėje (Graikijoje), tikintieji protestuoja prieš metropolitą Barnabą, kuris nušalino neskiepytą kunigą nuo tarnystės.

Vietos žiniasklaida praneša, kad archimandritas Gabrielius Sidiropulas nepakluso metropolito Barnabo įsakymui įgyvendinti kovos su koronavirusu priemones ir atsisakė pasiskiepyti, todėl jam buvo uždrausta laikyti pamaldas, sakyti pamokslus ir priimti išpažintis. Socialinėje žiniasklaidoje taip pat teigiama, kad kunigui gresia vyskupijos teismas.

Ramūnas Aušrotas. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų

Komentarų: 2 / Autorius /

Valstybės kontrolė atliko auditą, vertinantį kaip institucijos, atsakingos už ekstremaliųjų situacijų valdymą, yra pasirengusios tai daryti.

Be kitų dalykų audito ataskaitoje įvertinami ir 2018–2020 m. paskelbti 56 savivaldybės lygio ir keturi valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų paskelbimai. Ataskaitoje konstatuojama, kad dviem atvejais iš keturių valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimas neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vienas iš jų – 2021 m. vasario 26 d. Vyriausybės paskelbta ekstremali situacija dėl COVID-19 epidemijos plitimo, nes Civilinės saugos įstatyme nenumatyta galimybė skelbti ekstremaliąją situaciją dėl epidemijos plitimo.

Būtent šį teiginį nuolat kartojo STI ekspertai ir konkrečiai teisininkas Vaidotas Vaičaitis, sakydami, kad pandemijai valdyti buvo pasirinktas netinkamas teisinis režimas, ir kad Civilinės saugos įstatymas nesuteikia Vyriausybei įgaliojimų esamoje situacijoje skelbti ekstremaliąją padėtį.

Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos apraše rašoma, kad valstybės lygio ekstremali situacija yra skelbiama, kai ji atitinka Civilinės saugos įstatyme nustatytus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos požymius. Pagal įstatyminį reguliavimą, turi būti ekstremalus įvykis, turi būti jo padariniai daugiau kaip trijose savivaldybėse arba padariniai trunka ilgiau kaip šešis mėnesius.

Scroll to Top