Ekonominė politika

Šiuo metu mes svarstome svarbiausią metinį ekonominį šalies dokumentą – nacionalinį biudžetą. Mat vos ne trečdalis nacionalinio produkto yra perskirstoma per biudžetą ir per jį yra finansuojami visuomenei labai svarbūs viešieji poreikiai.

Deja, mūsų nomenklatūra neskiria deramo dėmesio šitam dokumentui. Be to, paskęstama techniniuose klausimuose nematant strateginės perspektyvos. Faktiškai nėra politinės diskusijos biudžeto klausimais. Politinės krikščionių, socialistų ir liberalų diskusijos. Iš dalies jos nėra dėl to, kad, kaip ir visada, šitas biudžetas yra liberalus. Biudžeto paradigma nesikeičia ir nesvarbu, kas yra valdžioje: ar vadinamieji krikščionys, ar tariami socialistai – viešųjų finansų paradigma visada išlieka liberali.

Edgaras Savickas | delfi.lt

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje auga, bet daliai gyventojų gyvenimas kol kas nė kiek negerėja.

Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ (laidos vedėjas – Aurimas Perednis) banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Juozapas Preikša ir portalo DELFI žurnalistas Edgaras Savickas, svarstė, kodėl augant BVP ir tarsi atsigaunant ekonomikai, žmonės vis labiau pabrėžia, jog jokių pokyčių nejaučia.

Dr. Virgis Valentinavičius, buvęs TS-LKD partijos vadovautos koalicinės vyriausybės premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas, ėjęs šias pareigas nuo 2009 metų lapkričio iki pat penkioliktosios Vyriausybės darbo pabaigos ir aktyviai dalyvavęs kuriant Lietuvos verslo respubliką, susirūpino, jog artėjant 2016 metų rinkimams konservatoriai nespės atrasti „socialinio jautrumo“.

Tokių minčių V. Valentinavičiui, dabar dirbančiam MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanu, kilo bandant paaiškinti, kodėl kaimyninės Lenkijos Seimo rinkimus laimėjo konservatyvioji Teisės ir teisingumo partija, o ne aštuonerius metus „Lenkijos ekonominį stebuklą“ kūrę liberalai.

Kodėl iš aktyvios politikos į politikos mokslus pasukusio buvusio patarėjo ir žurnalisto žodyne tiek daug etikečių ir tiek mažai argumentų, Tiesos.lt kol kas nesiima aiškinti.

Politologas Andrius Švarplys savo Veidaknygėje toliau dalijasi mintimis apie diskusijas, kilusias viešojoje erdvėje parlamentarui A. Sysui pasiūlius įvesti „progresinius mokesčius“.

Siūlome jo pastebėjimus pilietinio solidarumo ir profesinio sąžiningumo stoką Lietuvos politiniame gyvenime.

Jeigu dėl 14 nuošimčių (į rankas gaunančių 3 000–7 200 litų) sakoma, kad įvyks masinė emigracija, bus sugriautas vidurinis sluoksnis, bus žlugdoma progresyviausia visuomenės dalis, sunkiai uždirbantiems jauniems specialistams bus sunku išlaikyti šeimas ir jie emigruos,

tai kaip dėl jau emigravusių 800 000 žmonių – jie mažiau sunkiai dirbo? jie neturi šeimų? neaugina vaikų? neslaugo sergančių tėvų?… jie visai nebuvo verti susirūpinimo, jie yra mažiau žmonės?

Ar tai ne žmonių rūšiavimas?

Artūras Jančys | lrytas.lt

Vilniaus miesto tarybos narė, žymi ekonomistė Aušra Maldeikienė paskelbė, kad tą dieną, kai Seimas svarstys progresinių mokesčių įstatymą, ateis prie parlamento, įsitaisys ant suoliuko ir nevalgys.

„Su mano kūno kompleksija tokia dieta nepakenks, o tokios kraštutinės priemonės griebiuosi kaip paskutinės galimybės sustabdyti Algirdo Syso siūlomą progresinių mokesčių sistemą. Tai, ką siūlo A.Sysas, iš tiesų nėra progresiniai mokesčiai. Tai peilis jaunimui, visai mūsų ekonomikai“, – portalui lrytas.lt penktadienį kalbėjo A.Maldeikienė.