Ieva Kazlauskaitė | balsas.tv3.lt
Seimas antradienį, toliau nagrinėdamas naująjį Darbo kodeksą, apsisprendė dėl naujų darbo sutarčių rūšių ir apibrėžė, kokiomis sąlygomis darbuotojai dirbtų pagal sezoninio, laikinojo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, pameistrystės ir darbo keliems darbdaviams sutartis.
Praėjusią savaitę Seimas jau apsisprendė dėl neterminuotų ir terminuotų darbo sutarčių.
LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Darbo užmokestis Lietuvoje auga šiek tiek greičiau nei darbo našumas, o jei darbo užmokestis augtų dar du ar tris kartus greičiau, kiltų finansinių grėsmių. Taip LRT RADIJUI sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Vis dėlto, priduria jis, darbo užmokestis turėtų priklausyti ir nuo įmonės pasiektų rezultatų, pelno.
Alfa.lt
„Lukoil“ pareiškus, kad traukiasi iš Lietuvos, paaiškėjo naujasis pirkėjas – degalinių tinklą šalyje ketina įsigyti Austrijos įmonė. Tačiau aiškėja, kad už jos gali slypėti to paties Rusijos naftos koncerno ryšiai.
Mįslinga Austrijos kompanija
Ieva Kazlauskaitė | balsas.tv3.lt
Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.
„Valstiečių laikraštis“
Laivą, kuris leidžia priplaukti kitiems laivams su dujomis, vadinamą terminalu, Lietuva išsinuomojo. Kyla klausimas, išsinuomota ar jau nusipirkta išsvajotoji energetinė nepriklausomybė?
Brangus blizgutis
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius įsitikinęs, kad didžiausia problema – iki šiol gajus požiūris, jog svarbu daug ir į viską investuoti. „Energetikos politika daugelio mūsų politikų suprantama kaip eilės didelių ir kuo didesnių valstybinių projektų sąrašo įgyvendinimas, o ne tokios aplinkos sukūrimas, kur kiekvienas vartotojas, smulkus investuotojas, stambus investuotojas, monopolistinis tiekėjas būtų motyvuotas elgtis taip, kaip naudingiausia valstybei. Prioritetas turėtų būti energijos efektyvumo didinimas ir atsinaujinančios energetikos plėtra. Bet tai turėtų daryti ne valstybė, o įmonės. Valstybė turi tik sudaryti tinkamas motyvacines sąlygas įmonėms ir žmonėms tai daryti“, – sakė ekspertas. Bet sprendimus priimantieji daro kitaip.
15min.lt
Pasauliui aptarinėjant nutekėjusius Panama Papers duomenis apie ofšorines bendroves, visi tik ir kalba apie šią Centrinės Amerikos šalį. Tačiau šalyse, esančiose gerokai arčiau mūsų, plaunamos daug didesnės pinigų sumos. Laikraštis „Die Welt“ rašo, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje galimybės pinigų plovimui yra gerokai didesnės, nei galima įsivaizduoti.
BNS
Finansinį nepriteklių turinčių gyventojų dalis Lietuvoje pernai buvo viena didesnių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas.
ES statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys rodo, kad gyventojų, kurių gyvenimo sąlygos buvo apribotos dėl finansinių išteklių trūkumo, dalis sudarė 13,9 procento ir buvo 0,3 procentinio punkto didesnė nei 2014 metais.
Mindaugas Jackevičius | DELFI.lt
Kalbėkime ne apie demografinę, o apie darbo apmokėjimo katastrofą, sako Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis. Jo įsitikinimu, pagrindinė gyventojų emigracijos priežastis yra maži atlyginimai.
Interviu DELFI B. Gruževskis stebėjosi, kad silpnesnės ekonomikos kaimyninėse šalyse mokamas net 300 EUR didesnis darbo užmokestis nei Lietuvoje. Jis atkreipia dėmesį, kad augant našumui, Lietuvoje darbo užmokestis vidutiniškai mažėja.
Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt
Su didesnėmis nei Lietuva ekonominėmis problemomis susiduriančios šalys gali aplenkti mus vidutinio darbo užmokesčio augimo tempais, o gal net ir absoliučiais jo dydžiais. Taip LRT.lt sako Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius prof. Boguslavas Gruževskis. „Jei ir toliau bus kovojama tarpusavyje, stiprės interesų grupės ir noras didinti pelnus. Kalbant apie darbuotojų atlyginimus – laukia nekokia ateitis“, – teigia jis.
Lietuva, kaip ir prieš metus, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu lenkia tik Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją, o nuo kaimynės Latvijos atsilieka dar labiau.
Per metus vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo 60 eurų. 2014-aisiais jis siekė 524 eurus, 2015-aisiais – 584 eurus. Tuo metu vidutinis atlyginimas Latvijoje augo beveik dvigubai: 2014-aisiais siekęs 557 eurus, 2015-aisiais, Latvijos statistikos departamento duomenimis, padidėjo iki 664 eurų.
Žemiau Lietuvos sąraše besirikiuojančiose Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje atlyginimai didėjo lėčiau, tačiau sąrašo gale esanti Bulgarija demonstruoja nemažą pagreitį. Per metus vidutinis atlyginimas Vengrijoje paaugo nuo 503 iki 518 eurų, Rumunijoje – nuo 398 iki 423 eurų, o Bulgarijoje – nuo 333 iki 375 eurų.
Nors mūsų (lietuviška) žiniasklaida traktuoja, kad „PANAMA PAPERS“ informacija nukreipta prieš Rusijos prezidentą V. Putiną, bet tai daugiau sukeltos paranojos pasekmės, neįsigilinus į detales. Beje, lygiai taip pat šią informaciją traktuoja ir rusiška žiniasklaida. Nereikia manyti, kad visas pasaulis sukasi aplink mūsų medijų labiausiai pamiltą personažą V. Putiną. Matyt, mūsų medijos ir politikai mano, kad V. Putinas yra tarpgalaktinio masto asmenybė. Tačiau tikrovė kažkiek kitokia.
