Emigracija, imigracija, demografija

Vidmantas Valiušaitis. Melagingai eskaluojama „žydšaudžių“ tema – tik dėl neišmanymo ar…?

Veidaknygė

Kaip veikia Lietuvos valstybė, man vis dėlto mįslė. Ką vienos įstaigos stato, kitos čia pat griauna.

Visiškai akivaizdu, kad Lietuvos nedraugai atrado silpną mūsų politikų vietą – istorijos neišmanymą. Dar Jonas Basanavičius, kurį tokios pat trumpos atminties visuomenės veikėja paskelbė „nebeaktualiu“, „Aušroje“ įspėjo: žmonės, nežinantys savo istorijos, visuomet lieka vaikai.

Tad mūsų politikai, diplomatai ir krūpčioja, tūpčioja bei atsiprašinėja nuo kiekvieno nusikosėjimo, kuris reikšmingai pasiunčiamas jų adresu. Nes nežino faktų, nesupranta istorinio konteksto, todėl daro klaidas.

LVŽS frakcija: „Nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografijos politikos apjungs visus neabejingus šiai problemai“

Didžiausia valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija antradienį spaudos konferencijoje pranešė, kad pirmą kartą šalies istorijoje inicijuojamas nacionalinis susitarimas dėl migracijos ir demografinės politikos. Frakcija siūlo, kad tokį susitarimą pasirašytų ne tik politinės partijos, bet ir aktyvios visuomenės gyvenime asocijuotos struktūros bei organizacijos. Politinę lyderystę šiuo klausimu prisiima Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, skelbiama lrs.lt puslapyje.

Vytautas Budnikas. Emigracija: ar suderinami valstybės ir pramonininkų interesai?

pozicija.org

Praėjusią savaitę LVŽS paskelbė inicijuojanti nacionalinį parlamentinių partijų susitarimą dėl emigracijos.

Ryškias politikų iniciatyvas paprastai lydi rutininiai Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovų pareiškimai. Robertas Dargis „delfyje“ paskubėjo nusivilti galimu politikų susitarimu pareikšdamas, jog pirmiausiai reikia svarstyti leidimą atvykti į Lietuvą trečiųjų šalių gyventojams – apytikriai kasmet jų reikėtų apie 20 tūkst.

„Tai tikrai yra dar nepakankamas kiekis, kad mes galėtume subalansuoti savo gyventojų netekimą, – teigia R.Dargis. – Pirmas žingsnis – trečiųjų šalių žmonės, galėtų atvykti studijuoti į Lietuvą“.

Vytautas Keršanskas: Švedijos ministrės siūlymas – tarsi terorizmo legitimavimas

Vilija Andrulevičiūtė | LRT.lt

Švedijos kultūros ir demokratijos ministrės Alice Bah Kuhnke pareiškimas (daugiau skaityti ČIA), kad ISIS gretose kovojusius džihadistus reikia įsileisti į šalį ir padėti jiems integruotis – tarsi teroristinės veiklos, kurią smerkia visas likęs pasaulis, legitimavimas. Taip LRT.lt sako politologas Vytautas Keršanskas. LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė-Strazdauskienė pasakoja, kad šis ministrės pasisakymas šokiravo klausytojus bei sukėlė kritikos bangą.

Žygimanto Maurico siūlymai, kaip užsiauginti daugiau ateities mokesčių mokėtojų

Kviečiame susipažinti su Žygimanto Maurico, banko „Nordea“ ekonomisto bei Baltijos šalių tyrimų padalinio vadovo, Veidaknygėje paskelbtais svarstymais apie tai, ką reiškia Lietuvai vis didėjantys emigruojančių šeimomis skaičiai.

Nauja tendencija: iš Lietuvos išvyksta vis daugiau šeimų su vaikais… Tai didelis pavojus Lietuvai, nes prarandame ne tik dabarties, bet ir ateities mokesčių mokėtojus. Be to, vaikai, pradėję lankyti mokyklą užsienyje, integruojasi į vietos visuomenę ir dažnu atveju nebenori grįžti atgal į Lietuvą… Dėl dosnių motinystės/tėvystės išmokų Lietuvai pavyko padidinti gimstamumą (jis – vienas didžiausių ES), bet šios pastangos gali nueiti „šuniui ant uodegos“, jei tie vaikai vėliau vis tiek emigruos…

Europos komisaras: ES atidarys migrantų centrus Afrikoje, nes mums reikia dar 6 milijonų migrantų

Pro Patria

Europos migracijos komisaras Dimitris Avramopoulos pareiškė, jog Europos Sąjunga ruošiasi atidaryti prieglobsčio prašytojų centrus Vakarų ir Šiaurės Afrikoje, nes „žemynui reikia šešių milijonų migrantų“.

Kalbėdamas Ženevoje, komisaras tikino, kad teroristiniai išpuoliai nėra susiję su migracija, ir perspėjo, kad „didžiausia grėsmė“ Europai yra „augantis populizmas, nacionalizmas ir ksenofobija“.

Užsienio reikalų komitetas domėjosi, kaip sprendžiama ES migracijos krizė

Kaip skelbiama lrs.lt svetainėje, trečiadienį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, socialinės apsaugos ir darbo ministro Linas Kukuraitis, užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius ir krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas pasidalijo informacija apie pastaruoju metu naujai išryškėjusias migracijos į Europos Sąjungą (ES) tendencijas, aptarė ir tai, kaip valstybėms narėms sekasi įgyvendinti sprendimus, skirtus suvaldyti migracijos krizę ES, kaip prie šių pastangų prisideda ir Lietuva.

Laima Andrikienė apie Europos Komisijos ir Parlamento planus artimiausiu metu reglamentuoti pabėgėlių priėmimo ES tvarką

Europarlamentarė, TS-LKD partijos atstovė Laima Andrikienė savo Veidaknygės paskyroje informuoja apie tai, ką didžioji žiniasklaida nutyli, – Europos Komisijos ir Parlamento planus artimiausiu metu reglamentuoti pabėgėlių priėmimo ES tvarką. Gaila, kad europarlamentarė tik pakartojo savo pasisakymą EP Užsienio reikalų komitete, užuot išsamiau pakomentavusi tai, kas nepasiruošusiam skaitytojui lieka pernelyg technokratišku kalbėjimu, tačiau ir iš to, kas pasakyta aiškėja būsimo sprendimo kontūrai.

Ketvirtoji emigracijos banga. Kas vis dar skatina bėgti iš Lietuvos?

ktu.edu

Didelės ir neigiamos įtakos šalies ekonomikai, darbo rinkai ir, žinoma, socialiniam gyvenimui turi iš Lietuvos migruoti nesiliaujantys gyventojai. Emigracijos procesus tyrinėjanti Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė dalijasi savo įžvalgomis ir pastebėjimais apie 4-ąją emigracijos bangą.

Lietuvos visuomenininkai: „Raginame politikus imtis realių veiksmų masinei emigracijai suvaldyti ir demografinei krizei spręsti“

Kovo 16 d. žmogaus teisių ir kitos organizacijos išplatino pareiškimą , kuriame sakoma, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės problemų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos ES mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

Visuomenei neviltį kelia, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar dvylika tūkstančių. Todėl visuomenei kyla pagrįstas klausimas: ar valdžia iš tiesų ketina dėti pastangas, kad ateityje išliktų lietuvių tauta, jos kalba, kultūra ir Lietuvos valstybė.

Pareiškimo autoriai prašo valstybės vadovus ir Seimą viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas, o įstatymų leidyboje įtvirtinti reikalavimą, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar įstatymo pataisa būtų vertinama atsižvelgiant į jos poveikį emigracijai.

Pareiškėjai siūlo sujungti Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijas ir įsteigti savarankišką Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą. Taip pat siūlo sudaryti prie Vyriausybės valstybinę nuolatinę politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę, ragina valdžią ryžtingiau skatinti vaikų gimstamumą, stiprinti paramą šeimai, užkirsti kelią patyčioms, Lietuvos valstybės simbolių ir institucijų niekinimui.

Scroll to Top