Emigracija, imigracija, demografija

Dainius Paukštė. Europa vis dar nepriėmė sprendimų dėl pabėgėlių

„Vakaro žinios“

Pirmiausia Europa dar net nepradėjo spręsti migracijos problemų, kurios kaip buvo Afrikoje, taip ir lieka. Pagrindinis dalykas yra tas, kad ten nesprendžiami šie klausimai. Aišku, kaip visada, reikia nemažai laiko, kol ES pabunda, pradeda judėti ir priima bendrus sprendimus.

O klausimai aiškūs jau seniai. Reikia kalbėti apie nelegalius žmonių gabenimo maršrutus ir būdus, juos nustatyti ir pašalinti, labiau stiprinti legalią migraciją ir kovoti su nelegalia migracija, taip pat šalinti pačioje Afrikoje tos migracijos priežastis. Aš matau, kad kardinalių sprendimų Europoje nepriimta iki šiol.

Vytautas Radžvilas. Negi lietuvis be pilietybės jau ne lietuvis?

Visą praėjusią savaitę Seime vyko rimti pasitarimai, kurių metu buvo sprendžiamos pasaulio lietuvių problemos. Į posėdžius besirenkantis XV Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas sprendė ne tik užsienio, bet ir vietos lietuvių problemas ir kaip reikiant pabaksnojo į valdančiųjų politikų padarytas klaidas.

Po visą savaitę trukusios sesijos pasaulio lietuviai sukūrė 12 rezoliucijų ir jos po susitikimo tapo artėjančių 3 metų veiklos pagrindu. Rezoliucijos priimtos bendru daugiau kaip iš 33 šalių atvykusių atstovų sutarimu. Tarp priimtų rezoliucijų aiškūs pasisakymai dėl solidarumo ir paramos Ukrainai, dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose, dėl Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje išsaugojimo, profesinės veiklos, komunikavimo.

Užsienio lietuvių žodis: Lietuvoje jaučiasi labiau nemėgstami nei svetur, trečdalis neketina grįžti

Užsienio lietuvių apsisprendimą grįžti į Lietuvą daugiausia lemtų šalies ekonominis augimas ir psichologinio klimato šalyje pokyčiai, didesnė tolerancija ir pagarba žmogui. Tokias užsienyje įsikūrusių lietuvių nuostatas atskleidė liepos 22 dieną Užsienio reikalų ministerijoje (URM) pristatyti ministerijos užsakymu atlikos Lietuvos diasporos poreikių apklausos rezultatai.

Apklausa siekta sužinoti, kaip jaučiasi lietuviai gyvendami užsienyje, kaip jie vertina sąlygas, susijusias su dalyvavimu gyvenamosios šalies visuomeniniame ir politiniame gyvenime, kokie motyvai galėtų paskatinti juos grįžti į Tėvynę, nustatyti užsienio lietuvių poreikius lietuvybės išlaikymo, dalyvavimo valstybės gyvenime atžvilgiu, įvardyti kliūtis, su kuriomis užsienio lietuviai galimai susiduria bendradarbiaudami su Lietuva, identifikuoti sritis, kuriose užsienio lietuviai norėtų ir galėtų prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvoje.

Europa neatlaiko migrantų šturmo

„Lietuvos žinios“

[em]Europos Sąjungos (ES) ministrams nepavyko susitarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta.[/em]

Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, dar 8 tūkst. žmonių bus paskirstyti iki šių metų pabaigos.

Dirk Schümer. Europa yra tvirtovė – ir turi tokia likti

Welt.de | Bernardinai.lt

[em]Europa neturėtų užsiverti nuo pabėgėlių. Tačiau nelegali ir nekontroliuojama migracija nėra žmogaus teisė – ji neišvengiamai veda į nepaskelbtą pilietinį karą.[/em]

Europos tvirtovė – kodėl ši sąvoka turi tokį neigiamą atspalvį? Dėl kokios priežasties šiuose žodžiuose neįžvelgiame nieko daugiau kaip tik skęstančius pabėgėlius ir neįveikiamas tvoras? Ne ką blogiau turėtume įsivaizduoti ir Europą kaip gerovės, teisės ir taikos tvirtovę nesaugaus ir kruvino pasaulio apsuptyje – vis dar. Nes jei tikrai suvažiuotų visi tie milijonai afrikiečių ir arabų, kurie tikisi geresnio gyvenimo nei savo žlugusiose valstybėse, tada ir čia greit turėtume atsisveikinti su taika.

Scroll to Top