Geopolitika

Dovilas Petkus. B. Johnsono ir D. Trumpo faktorius arba kaip du žmonės keitė istoriją

Komentarų: 9 / Autorius /

laikmetis.lt

2014 m. pristatydamas savo knygą „Čerčilio veiksnys. Kaip vienas žmogus lėmė istoriją“ Borisas Johnsonas teigė, kad būtent tokių politikų, kaip Vinstonas Čerčilis egzistavimas nulėmė, jog mes nebeturime tokių laikų, kuriuose reikėtų „naujų Čerčilių“.

Visgi, sveiko proto ribas pasiekusi ideologinė kova Vakaruose ir nuo Antro pasaulinio karo nematyta karinė agresija, kurią šiandien matome Ukrainoje, diktuoja, kad sunkūs laikai jau šalia vartų. Šis laikas sukūrė tokius politikus, kaip B. Johnsonas Britanijoje ar D. Trumpas kitapus Atlanto. Tai politiniai veikėjai, kurie jau pakeitė istorijos eigą, tik žvelgiant dabarties akimis mes dar negebame to įvertinti.

Abu politikai savo šalyse tapo labiausiai poliarizuojančiomis asmenybėmis. Po „Brexito“ referendumo už Britanijos pasitraukimą agitavęs Borisas Johnsonas, anot apklausų, tapo tuo pačiu metu mėgstamiausiu ir nekenčiamiausiu politiku šalyje. D. Trumpas 2016 m. rinkimuose sukėlė bent pusės JAV valstijų neapykantą, tačiau surinko daugiausiai respublikonų balsų per visą rinkimų istoriją.

Abu lyderiai buvo pabrėžtinai antipolitkorektiški, kaltinami dėl savo pasisakymų apie LGBT asmenis, musulmonus ar kitas etnines mažumas, gėdinami dėl savo chaotiško asmeninio gyvenimo ir, be abejo, savo šukuosenų.

Tačiau asmeninio gyvenimo peripetijų, aštrių pokštų ar išvaizdos aptarinėjimo kakofonijoje nutylėti lieka fundamentalūs šių politikų pasiekimai, lemiantys, ir dar nulemsiantys, milijonų žmonių ateitį bei įspūdingos pergalės, suteikusios Vakarų demokratijai naują impulsą.

Vytautas Sinica. Nenorėdami būti įkaitais, nuo Rusijos dujų ir naftos Vakarai atsijungti vis tiek turės

Komentarų: 29 / Autorius /

Šiaurės Italijoje gyventojai dėl klimato ekstremumų raginami taupyti vandenį, o Vokietijoje dėl Rusijos ekstremumų – taupyti energiją apskritai. Dėl Rusijos dujų tiekimo ypatumų Vokietijai jau trūksta šilumos ir elektros, o netrukus trūks dar labiau.

Kokie tie ypatumai? Ką Lietuva, Latvija ar Ukraina patyrė dar pirmąjį mūsų amžiaus dešimtmetį, tą neseniai patyrė Suomija, o dabar ir Vokietija. Tai grasinimai atjungti žaliavų (šiuo atveju dujų) tiekimą dėl to, jog šalies politiką neatitinka Rusijos užgaidų. Kai nuo to kentėjome mes, mes pasimokėme ir tapome kiek įmanoma nepriklausomi nuo Rusijos, nes supratome: pirkdamas iš Rusijos visada esi jos įkaitas, ji sieja ne tik kainas, bet ir tiekimą apskritai su politiniais sprendimais.

Vokietija ir daug kitų šalių (ta pati Vengrija) iš mūsų patirties visiškai nesimokėti ir tik didino savo priklausomybę. Dabar jos yra didieji sankcijų Rusijai stabdžiai – jos priklausomos ir pačios negali atsisakyti Rusijos žaliavų. Bet dar įdomiau tai, kad galbūt net nereikės laukti, kol Vokietija ryšis toms sankcijoms – dabar Vokietijoje bijoma, kad Rusija pati pirmoji nutrauks tiekimą, o Vokietiją paliks sušalti.

Mes sakėme, bet jie tiesė Nord Streamus.

Vienintelė išeitis? Nenorint būti įkaitais, nuo Rusijos atsijungti vis tiek reikės, šitas šantažas geriausiai rodo, kodėl. Tad net iš pragmatinio Vokietijos taško žiūrint, geriau ieškoti būdų galutinai atsijungti dabar, tuo pačiu laimint ir politinę pergalę, negu dabar ieškoti nuolaidų, kad galėtum toliau gyventi įkaitu.

George Friedman: Lenkija yra auganti Europos galia

Komentarų: 19 / Autorius /

laikmetis.lt

Geopolitikos ekspertas, Geopolitical Futures analizės centro vadovas George’as Friedmanas „Polska Times“ sakė, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą metu Lenkijos vaidmuo pasaulyje išaugo.

Pasak amerikiečių politologo George’o Friedmano, kuris buvo buvo ilgametis „Stratfor“ prezidentas, Lenkija yra viena iš dviejų Centrinės Europos valstybių, kurios yra svarbios Jungtinėms Valstijoms.

„Žvelgiant iš JAV perspektyvos, Centrinėje Europoje yra dvi svarbios valstybės: Rumunija dėl Konstancos uosto Juodojoje jūroje ir Lenkija, kuri tampa itin svarbia geopolitine veikėja“, – sakė jis.

Tarptautinis strategas ir knygų autorius teigė, kad Lenkija gauna naudos iš mažėjančio Vokietijos vaidmens.

„Situacijoje, kai Vokietija traukiasi iš aktyvių veiksmų arenos, Lenkijos padėtis kyla“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Lenkija susiduria su puikia galimybe“, sprendžiant konfliktą Ukrainoje.

Ordo Iuris. Laiškas dėl Briuselio žingsnių link Europos federacijos

Komentarų: 3 / Autorius /

Tai gali būti paskutinė galimybė sustabdyti „radikalią Europos Sąjungos rekonstrukciją“ – supervalstybės statybą ant mūsų tėvynių griuvėsių.
Gerbiamieji draugai!

Prieš metus perspėjome, kad tuo metu prasidėjusioje „Konferencijoje dėl Europos ateities“ („CoFoE“) tik imituojamas atvirumas. Šiandien mūsų nuomonė pasitvirtino. Visapusiška Europos Sąjungos reforma, kurios tariamai trokšta patys europiečiai, pasirodo yra senos idėjos apie centralizuotai valdomą federaciją įgyvendinimas. Grėsmė mūsų nacionalinių valstybių suverenitetui ES dar niekada nebuvo tokia didelė.

Atrodo, kad šis informacinis biuletenis šiuo metu yra vienas iš nedaugelio balsų Europoje, diskutuojančių apie grėsmę ir perspėjančių apie Europos Sąjungoje įgyvendinamus pokyčius.

ES „Konferencija dėl Europos ateities“ prasidėjo 2021 m. gegužės 9 d., minint Roberto Šumano deklaracijos, kuria grindžiama Europos, kaip suverenių tautų sąjungos, integracija, metines. Paradoksalu, kad jau atskleistas „konferencijos“ tikslas buvo palaidoti puikią Roberto Šumano idėją ir įgyvendinti marksistinio ideologo Altiero Spineli, kuris tiesiogiai rašė apie tautinių valstybių likvidavimą, viziją – net jei tai būtų įgyvendinta prieš pačių europiečių valią.

Kastytis Braziulis. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu

Komentarų: 25 / Autorius /

Gyvename įdomiu laiku. Vyksta arši konkurencinė kova dėl dominavimo pasaulyje. Kas išliks, o kas kris? Kas įgys, o kas praras įtakas, galias ir rinkas?

Šis mėnuo yra turtingas pasaulio lyderių susitikimais. Susitinka G-7, NATO, ES lyderiai, Ramšteino darinys, BRIKS, Rusijos tarptautinis ekonomikos forumas, asmeninės įtakingų šalių lyderių kelionės į Kijevą, nes Kijeve sprendžiasi pasaulio ateitis.

G-7, NATO, ES lyderiai, Ramšteino darinys kaip viena sąjunga konkuruoja su BRIKS. Vakariečiai nori išlaikyti dominavimą pasaulyje, o BRIKS siekia nuversti juos nuo pasaulinio dominavimo pjedestalo. Kas yra vakariečiai, visiems aišku. Neverta ties jais sustoti. BRIKS yra Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos sąjunga, įkurta tam, kad panaikintų JAV dominavimą pasaulyje. Šios šalys yra labai skirtingos (religijos, kultūros, gyvenimo būdo ir kt. srityse), tačiau jas vienija vienas bendras priešas – JAV dominavimas. Jie renkasi mėnesio pabaigoje, bus įdomu sužinoti darbotvarkę ir priimtus sprendimus.

Tarpusavį konkuruoja vakariečiai. Senoji Europa (Vokietija, Prancūzija, Italija) prieš JAV ir britus. Ramšteiną inicijavo, jam vadovauja, o per jį ir kitiems JAV. Ji spaudžia europiečius. Britai siekia kurti trijų jūrų sąjungą, JAV remia šią idėja, o Senoji Europa nepatenkinta nauju konkurentu, jei toks atsirastų. Vyksta trintis. Štai vienas požymis. Į Kijevą išvyko Senosios Europos lyderiai, o kitą dieną netikėtai atvyko birtų premjeras ir atvežė Zelenskiui itin rimtų dovanų. Džonsonas pasisakymą savo partijos suvažiavime iškeitė į Kijevą. Matyt, yra itin svarbu.

Europos migracijos problemos blogės, nes apklausa rodo, jog daugiau nei pusę jaunų afrikiečių planuoja emigruoti

Komentarų: 27 / Autorius /

Šimtai milijonų afrikiečių nori išvykti į užsienį, o Europa išlieka jų labiausiai pageidaujama kryptis.

Daugiau nei pusė jaunų afrikiečių išreiškė ketinimą emigruoti artimiausiais metais, ir jų požiūriai labai keičiasi lyginant su ankstesne apklausa, atlikta koronaviruso pandemijos įkarštyje.

Remiantis Afrikos jaunimo apklausa, atlikta 15 Afrikos šalių, 52 procentai planuoja persikelti į užsienį per ateinančius trejus metus. Ankstesnė, 2020 m. apklausa rodė, kad daugiau nei du trečdaliai jaunų žmonių norėjo likti savo gimtojoje šalyje.

Nors apklausoje nenurodoma, kur dauguma afrikiečių nori vykti, Italijos konservatyviosios Lygos partijos lyderis Matteo Salvini perspėjo, kad daugiau nei 20 milijonų afrikiečių gali pasukti į Europą dėl artėjančios maisto krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje. 2018 m. Pew Research atliktas tyrimas parodė, kad nuo 2010 m. jau milijonas Į pietus nuo Sacharos gyvenusių afrikiečių persikėlė į Europą, neskaitant Šiaurės Afrikos tautų migracijos. Numatoma, kad šie skaičiai tik didės ateinančiais metais.

„Trijų jūrų iniciatyva yra neįmanoma be laisvos ir suverenios Ukrainos“, – teigia Lenkijos Ministras Pirmininkas Morawieckis

Komentarų: 13 / Autorius /

Karo grėsmė dar labiau suartina Trijų jūrų šalis

Realizuoti geopolitinius ir ekonominius Trijų jūrų iniciatyvos tikslus yra neįmanoma, nebent Ukraina išliks laisva nacija, sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateusz Morawiecki pirmadienį per dviejų dienų trukmės Trijų jūrų vietos valdžios atstovų kongresą Liubline.

Trijų jūrų iniciatyva yra pagrindinis projektas, skirtas geriau integruoti 12 Vidurio ir Rytų Europos tautas, pirmiausia energijos, transporto ir skaitmeninės plėtros prasme. Tačiau karas Ukrainoje yra svarbi kliūtis šiam projektui. Morawiecki pabrėžė, kad karas yra „siaubingai tragiškas įvykis“ dėl prieš vaikus ir moteris įvykdytų nusikaltimų, bet jis taip pat išryškino, koks svarbus yra bendradarbiavimas tarp NATO ir rytinio sparno šalių saugumui regione palaikyti.

„Jis padėjo mums suprasti, kad nėra jokių Trijų jūrų be laisvos ir suverenios Ukrainos“, – pridūrė Marawieckis.

Vėliau Lenkijos Ministras Pirmininkas pasakė, kad „tai buvo priežastis, dėl kurios vietoj Trijų jūrų buvo naudojamas Tarpjūrio (Intermarium) terminas, kuriuo buvo norima geriau atskleisti regiono specifiką.

Britų pasiūlymas dėl naujos sąjungos galėtų tapti išskirtine galimybe Lenkijai

Komentarų: 11 / Autorius /

laikmetis.lt

Naujas platesnės Europos projektas, asocijuotas su ES, bet su laisvesne ir platesne rinka bei savitarpio karine pagalba gali būti sprendimas dabartinei politinei krizei, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, rašoma portale niezależna.pl

Karas Ukrainoje galutinai užgesino bet kokias taikaus sambūvio su Rusija viltis ir atskleidė Europos Sąjungos silpnumą. Blokas nesugebėjo sukurti nuoseklios kovos su Rusija politikos, pasiūlyti Ukrainai realios pagalbos ar susitarti dėl tikrai griežtų sankcijų Rusijai, o didžiausios ES šalys: Vokietija, Prancūzija ir Italija nedavė konkrečių garantijų dėl Ukrainos stojimo į ES.

Tuo pat metu ta pati ES buvo pasirengusi taikyti sankcijas Lenkijai, už tariamą teisinės valstybės nesilaikymą, nors reformos atitiko tai, kas buvo padaryta kitose ES valstybėse. Iš tikrųjų šios sankcijos buvo bandymas nuversti dabartinę Lenkijos vyriausybę ir grįžti prie kolonijinės politikos, kad Lenkija būtų vėl totaliai pavaldi Vokietijai.

Lenkija ir Baltijos šalys padėjo Ukrainai karine, ekonomine ir politine prasme kur kas daugiau nei Vakarų Europa. Šių šalių, taip pat JAV, Britanijos ir Kanados dėka NATO atsakas buvo daug nuoseklesnis ir tvirtesnis nei pagrindinių ES valstybių, kurios ir toliau trokšta užmegzti verslo ryšį su Putinu.

Jacek Karnowski. Dar viena priežastis, kodėl Vokietija ir Prancūzija delsia padėti Ukrainai

Komentarų: 4 / Autorius /

laikmetis.lt

Prancūzijos ir Vokietijos nenorą padėti Ukrainai lemia galingesnės Lenkijos baimė, rašo Jacekas Karnowskis.

Prancūzijos ir Vokietijos reakcija Rusijos agresijos prieš Ukrainą atžvilgiu ir toliau nuvilia. Pagalba, kurią jie siunčia Ukrainos gynėjams, ateina per lėtai; jie nelinkę taikyti sankcijų; o gestai V. Putinui, tokie kaip nuolatiniai skambučiai, yra tiesiog gėdingi.

Daugelis jų pastangų padėti Ukrainai sukuria įspūdį, kad jie tyčia delsė ar tiesiog apsimetinėja padedantys kariaujančiai Ukrainai. Po pirminio nusivylimo dėl to, kad Ukraina kovoja pati ir tai daro efektyviai, Kijevas dabar spaudžiamas nusileisti Maskvai. Ukraina turėtų sutikti atiduoti trečdalį šalies, kad Paryžius ir Berlynas, taip pat Haga ir Roma būtų patenkinti.

Ar tai yra nenoras aukoti savo ekonominių interesų? Susirūpinimas dėl pigios rusiškos energijos? O gal tai kažkas kita? Tikiu, kad yra daugiau.

Iš esmės šis „žaidimas“, kurį stebime, liečia visą Vidurio ir Rytų Europos regioną – ypač Lenkiją. Kai kurios Vakarų šalys, gal nesąmoningai, bet nujaučia, kad Rusijos agresija pradėjo procesus, kurie ilgainiui objektyviai sustiprins Lenkiją – šalį, kuri ir taip jau per daug galinga kitų Vakarų šalių lūkesčiams, kuriuos jai kėlė 1990-aisiais.

Siekianti užsitikrinti saugumą ir išlikti valstybė pirmiausia turi kliautis savimi

Komentarų: 5 / Autorius /

Būtina suvokti, kad Lietuva pati sprendžia savo likimą, tad pati yra svarbiausias savo valstybingumo gynėjas, ir tuo remti visą gynybos politiką. Būtina matyti gynybą platesniame kontekste, suprantant, kad būtinos jos dalys yra gimstamumo skatinimas, socialinės atskirties mažinimas, lygybės prieš įstatymą užtikrinimas, įtampų kurstymo vengimas, pagarbos rezistencijai puoselėjimas ir patriotinis ugdymas šalies mokyklose, – sakė partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas profesorius Vytautas Radžvilas.

Partijos „Nacionalinis susivienijimas“ suvažiavimo rezoliucija dėl būtinų priemonių šalies saugumui ir gynybai

Rusijos agresija Ukrainoje, ribotose teritorijose vykdyta nuo 2014 metų, ir 2022 metų vasario 24 dieną nukreipta prieš visą Ukrainą, turi vienintelį tikslą – visiškai sunaikinti Ukrainos valstybę ir ją sukūrusią politinę ukrainiečių tautą. Ukrainos užpuolimas galutinai įrodė, kad visos Vidurio ir Rytų Europos šalys turi būti pasiruošusios gintis nuo galimos okupacijos, o nuolatiniai kai kurių Vakarų šalių siūlymai ir iniciatyvos „perkrauti“ santykius su Rusija buvo grindžiami iliuzijomis ir didele dalimi tapo paskata V. Putinui pradėti plataus masto grobikišką karą.

Nacionalinis susivienijimas (NS) visada pabrėžė, kad net būnant Europos Sąjungos ir NATO nare Lietuvos geopolitinė ir saugumo padėtis nėra tvari. Rusijos pradėtas karas su Ukraina reiškia ligšiolinės, nuo 2008 m. vis labiau eižėjusios tarptautinių valstybių santykių ir saugumo sistemos galutinę griūtį. Lietuvos saugumo padėtis smarkiai pablogėjo – pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atkūrimo kyla tiesioginė grėsmė valstybės išlikimui. Karas Ukrainoje įsakmiai primena, kad ligšiolinės šalies saugumo garantijos nėra pakankamos. Tokioje situacijoje Lietuva privalo iš naujo permąstyti savo geopolitinę ir saugumo padėtį ir tikėtinas jos kismo tendencijas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

Scroll to Top