Neturėdamas, ką veikti užmečiau akį į broliukų latvių ir estų Delfi portalus. Ir, o siaube, jie ramūs kaip belgai – net nenujaučia kad karas ant nosies, nors dėl savo demografinės padėties tiesiog klykt turėtų, kiek ten potencialių žalių žmogeliukų. Jie nenutuokia, kad karas jau vyksta, o priešas prie apsupto miesto vartų.
Pirmadienį, sausio 9 d., Seimo pirmininko inicijuotame pasitarime dėl Nacionalinio saugumo strategijos nutarta dokumentą teikti Seimui ypatingos skubos tvarka. Ji bus pristatyta ketvirtadienį, sausio 12 d. vyksiančiame Seimo posėdyje, skelbiama lrs.lt svetainėje.
Skaitantiems angliškai siūlome nuorodą (ČIA), kur galima susipažinti su JAV žvalgybų agentūros paviešinta analitine medžiaga apie Rusijos kibernetinių šnipų priešiškus veiksmus Amerikoje.
Per ilgus nelaisvės dešimtmečius visuomenės sąmonėje susiklostė šiek tiek supaprastintas supratimas tiek apie 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, tiek apie prezidento A.Smetonos valdymo metus.
Tapo įprasta arba viską teisinti ir pateisinti, matyti vien teigiamybes, kas vyko Lietuvoje tarp 1926–1940 metų, arba viską neigti, sieti tik su blogybėmis, šalies nelaimėmis ir už viską kaltinti A.Smetoną. Manau, kad tai nelaisvės metais visuomenės sąmonėje įspausto ir įsisenėjusio, inertiškai eksploatuojamo istoriografijos įdirbio pėdsakas.
Istorija sudėtingesnė ir įdomesnė. Verta ją prisiminti be pagražinimų – be propagandos ir sąmoningo niekinimo. To kas buvo – nebepakeisime. Tačiau išmoktos istorijos pamokos padeda brandžiau žvelgti į dabartį.
Elvyra Mickevič, Lukas Kisielius | Bernardinai.lt
Antrojoje pokalbio su Doc. Nagliu Kardeliu dalyje kalbėjomės apie sekuliarizaciją, religijos vaidmenį ateities pasaulyje ir radikalaus islamo grėsmes Europai. Pirmąją pokalbio dalį galite skaityti ČIA.
Veidaknygė
Nuostabu, kaip visi mūsų oficialūs politikai iš sovietinių laikų išmoktomis klišėmis pradėjo reikšti užuojautą Rusijai dėl Turkijoje nušauto jos ambasadoriaus.
Tai atrodytų nuoširdžiau, jei bent vienas iš jų būtų smerkęs Rusijos vykdomas taikių Alepo gyventojų žudynes.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad JAV žvalgybos pareigūnai pasiuntė įspėjimus Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Vokietijai, Čekijai ir Lietuvai dėl rusų programišių ketinimų įsikišti į rinkimus šiose valstybėse, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė, skelbia lrs.lt portalas, kreipėsi į Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį prašydama pateikti informaciją apie tai, ar Lietuva buvo informuota apie Rusijos bandymą paveikti rinkimų Lietuvoje rezultatus.
„Šiaurės Atėnai“ | 2016 m. lapkričio 18 d.
Socialinių medijų erdvėse tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek Amerikoje jau keliami klausimai apie 2016-uosius kaip ypatingus metus, pranašaujančius mums neaiškius įvykius ateityje, kaip nuolatinių iššūkių ir įtampos metus, kaip globalaus liberalizmo žlugimo pradžią, o Amerikos prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą – ir kaip demokratijos pabaigą.
Nagi, nagi. Moderni vakarietiška liberalioji demokratija jungia tris pagrindinius dalykus: valstybę, teisės dominavimą (vadinamąjį rule of law) ir demokratinį atskaitingumą. Natūralu, kad visas šias Vakarų institucijas jau beveik porą dešimtmečių, po Rugsėjo 11-osios teroro akto, yra ištikusi krizė. Prezidentas George’as W. Bushas 2003 metais be jokių racionalių argumentų pradėjo karą Irake – įvairiais skaičiavimais, jo metu žuvo apie pusė milijono irakiečių. Pusė milijono! Prezidento Baracko Obamos pozicija ir NATO antskrydžiai padėjo nuversti Libijos diktatorių Muamarą Kadafį. Ką gi, šiandien turime šimtus tūkstančių pabėgėlių Europoje ir dar maždaug tiek pat, laukiančių už jūros toje pačioje Libijoje.
Ir dar kažkas kalba apie pavojus demokratijai po Trumpo išrinkimo…
tv3.lt
Vienas įdėmus komentatorius, nureikšminęs mano pastebėjimą apie lietuvių pasipriešinimą nacių pastangoms okupacijos metais sudaryti Lietuvoje SS legioną, kai kitos vokiečių okupuotos šalys to neišvengė, nepranoktu rezistencijos pavyzdžiu iškėlė suomius, pastačiusius Mannerheimo liniją ir sustabdžiusius Stalino kariaunos žygį į Helsinkį 1940-taisiais. Štai, girdi, tikrosios narsos pavyzdys, kai „nedidukė valstybėlė“, tuo metu turėjusi apie 4 mln. gyventojų (panašiai kaip ir Lietuvoje), „pasipriešino sovietinei Stalino saulei“.
Nebloga tema, norėjau apie tai parašyti jau anksčiau, bet vis kokia nors, kaip man atrodė, „karštesnė aktualija“ nustelbdavo. Kodėl suomiai priešinosi, o Lietuva – ne? Ar gali lietuviai ko nors pasimokyti iš suomių ryžto ir pasiaukojimo šiandien?
Veidaknygė
Vienas iš Gruzijos pasipriešinimo Rusijos agresijai lyderių, buvęs antiterorizmo vadas Zurabas Maisuradzė Rusijos prašymu (!) suimtas Lietuvoje, kai atskrido iš Kijevo į Vilnių.
Suimtas dešimčiai parų. Minimum.
