Geopolitika

Bernardinai.lt

Kai 1999 metais buvo įvestas euras, Europos lyderiai teigė, kad bendra valiuta yra neatšaukiama, ir ji paskatins gilesnę ekonominę bei politinę integraciją tarp valstybių narių. Amžinybės pažadas, kuriuo ilgą laiką abejojo euroskeptikai, šiandien atrodo kaip niekada mažai patikimas.

Nors euro zona laikinai išvengė Graikijos pasitraukimo, sunku suprasti, kaip susitarimas, reikalaujantis dar didesnio išlaidų apkarpymo, aukštesnių mokesčių ir suteikiantis tik aptakius pažadus dėl skolos palengvinimo, gali padėti atkurti suluošintą ekonomiką tiek, kad Graikija galėtų išlikti valiutos sąjungoje. Ketvirtadienį Graikijos parlamentas priėmė antrąjį paketą reformų, kurių reikalauja šalies kreditoriai. Kiek vėliau šiais metais turėtų būti įvesti ir kiti pakeitimai, tarp kurių yra ir aukštesni mokesčiai ūkininkams.

15min.lt

[em]Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Vis dėlto stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane kartkartėmis apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas.[/em]

Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus. Užuot tą erdvę skaidrinę, švarinę. Bet, kita vertus, ten esama ir tikros, rimtos žurnalistikos, aukšto lygio analitinių darbų bei publikacijų. Ten daugiau ir pliuralizmo, t.y. nuomonių įvairovės, gerokai mažiau baimės pasakyti ar parašyti tai, ką iš tiesų galvoji. Apskritai demokratijos ten gerokai daugiau nei pas mus. Bent kol kas.

DELFI.lt

Ankstų ketvirtadienio rytą Graikijos parlamentas priėmė įstatymą dėl griežtų reformų, kurių reikalauja Europos Sąjunga ir kiti skolintojai mainais į finansinės pagalbos paketą, galintį viršyti 90 milijardų eurų. Įstatymo priėmimas nereiškia, kad Graikijos ir Europos krizė išspręsta. Ji dar tęsis daugelį metų ir neaišku, kaip galiausiai baigsis.

Siūlome dar du požiūrius į sekmadienį įvykusį graikų tautos sprendimą atmesti šalies kreditorių siūlytą finansinės pagalbos planą ir tokio sprendimo galimas pasekmes Europos Sąjungai ir eurozonai.

Kai Nobelio Ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas sveikina tokį Graikijos piliečių sprendimą ir vadina jį visos Europos laimėjimu, Lietuvos europarlamentaras Antanas Guoga piktinasi: „Kas sumokės už graikų skolas?“ ir moko Lietuvos valdžią „nors kartą „atstovėti“ šalies pensininkų, mokytojų, tarnautojų, visų mokesčių mokėtojų interesus, kurie negauna tryliktos pensijos ar trylikto metinio atlyginimo iš biudžeto“. Šias ir kitas A. Guogos mintis analizuoja Julius Naščenkovas – Politinės komunikacijos instituto vadovas.