Geopolitika

Povilas Gylys: Graikijos „nukryžiavimas“ – Europos projekto pabaigos pradžia?

15min.lt

[em]Nesu iš besąlygiškai adoruojančių Vakarus, nes ir ten matau nemenkas problemas. Vis dėlto stebint tai, kas vyksta Vakarų viešojoje erdvėje, mane kartkartėmis apima juodas, na, tiek to – baltas, pavydas.[/em]

Nors iš prigimties ir pagal auklėjimą nesu pavyduolis, tačiau pavydžiu Vakarų visuomenėms jų žiniasklaidos. Taip, ir ten esama nemažų informacinių šiukšlynų. Vadinasi, ir ten, ne tik pas mus, dalis žurnalistų dirba viešosios erdvės šiukšlinimo darbus. Užuot tą erdvę skaidrinę, švarinę. Bet, kita vertus, ten esama ir tikros, rimtos žurnalistikos, aukšto lygio analitinių darbų bei publikacijų. Ten daugiau ir pliuralizmo, t.y. nuomonių įvairovės, gerokai mažiau baimės pasakyti ar parašyti tai, ką iš tiesų galvoji. Apskritai demokratijos ten gerokai daugiau nei pas mus. Bent kol kas.

Penktadienį Europos Parlamentas palaimino ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TTIP)

Pasinaudojusi triukšmu dėl Graikijos, Europos Parlamento narių dauguma liepos 17 dieną, penktadienį, tyliai priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. santr. TTIP). Už rezoliuciją balsavo 436 europarlamentarai, 241 buvo prieš, 32 susilaikė.

Absoliuti Lietuvos atstovų Europos Parlamente dauguma (8 iš 11) balsavo už derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo. Prieš rezoliuciją balsavo Bronis Ropė, Viktoras Uspaskichas susilaikė, Rolandas Paksas nebalsavo.

Josephas E. Stiglitzas. Slaptas korporacijų perėmimas

„IQ“

JAV ir pasaulis karštai diskutuoja dėl naujų prekybos sutarčių. Šie paktai anksčiau vadinti laisvosios prekybos sutartimis, bet iš tiesų tai – valdomos prekybos susitarimai, atitinkantys korporacijų, visų pirma JAV ir ES bendrovių, interesus. Šiandien tokie sandoriai dažniau vadinami partnerystėmis, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno partnerystė. Tačiau susitarimo šalys nelygiavertės, nes iš esmės sąlygas diktuoja JAV. Laimė, amerikiečių „partneriai“ vis labiau priešinasi.

Kęstutis Girnius. Ar po Graikijos krizės mūsų laukia Jungtinės Europos valstybės?

DELFI.lt

Ankstų ketvirtadienio rytą Graikijos parlamentas priėmė įstatymą dėl griežtų reformų, kurių reikalauja Europos Sąjunga ir kiti skolintojai mainais į finansinės pagalbos paketą, galintį viršyti 90 milijardų eurų. Įstatymo priėmimas nereiškia, kad Graikijos ir Europos krizė išspręsta. Ji dar tęsis daugelį metų ir neaišku, kaip galiausiai baigsis.

Bronis Ropė. Transatlantinė prekybos sutartis, arba Kodėl prieš kerpant verta devynis kartus pamatuoti

Kaip nesunku suprasti, atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes nesiekiame visomis priemonėmis skubinti šio tikrai svarbaus dokumento pasirašymo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šiemet baigti derybas. Vietoje to skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Dėl to aš ir mano kolegos sieksime, kad šis elementas taptų kokybišku. Todėl šiose derybose Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai išrinktai ir visus Europos Sąjungos piliečius atstovaujančiai institucijai, svarbu neskubėti ir nepamiršti lietuvių liaudies išminties, kad prieš kerpant (ar priimant bet kokį rimtą sprendimą) verta devynis kartus pamatuoti.

Dvi nuomonės: Graikijos piliečiai pasakė NE. Ką apie tai mano lietuviai?

Siūlome dar du požiūrius į sekmadienį įvykusį graikų tautos sprendimą atmesti šalies kreditorių siūlytą finansinės pagalbos planą ir tokio sprendimo galimas pasekmes Europos Sąjungai ir eurozonai.

Kai Nobelio Ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas sveikina tokį Graikijos piliečių sprendimą ir vadina jį visos Europos laimėjimu, Lietuvos europarlamentaras Antanas Guoga piktinasi: „Kas sumokės už graikų skolas?“ ir moko Lietuvos valdžią „nors kartą „atstovėti“ šalies pensininkų, mokytojų, tarnautojų, visų mokesčių mokėtojų interesus, kurie negauna tryliktos pensijos ar trylikto metinio atlyginimo iš biudžeto“. Šias ir kitas A. Guogos mintis analizuoja Julius Naščenkovas – Politinės komunikacijos instituto vadovas.

Jürgen Maier apie pagrindines grėsmes, kylančias iš Transatlantinės prekybos sutarties

Siūlome pasiklausyti Žinių radijo laidą „Aktualioji valanda“, kurioje yra pateikta ir Marijaus Gailiaus interviu (25:20) su Vokietijos nevyriausybines organizacijas jungiančio forumo direktoriumi Jurgenu Majeriu apie pagrindines grėsmes, kylančias iš kontroversiškai vertinamos Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutarties.

Laidos įrašo klausykite [url=http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2015/06/26/aktualioji-valanda/45705]ČIA[/url].

Verta sunerimti: slaptose derybose gali būti sprendžiamas ir jūsų darbo vietos likimas

Edgaras Savickas | delfi.lt

Kontroversiškai vertinama Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartis sujungtų Šiaurės Amerikos ir Europos ekonomikas ir taip paskatintų jų augimą bei sukurtų naujų darbo vietų. Tačiau dėl išaugusios konkurencijos nemažai įmonių gali bankrutuoti, o jų darbuotojai – atsidurti Darbo biržoje.

„Stop TTIP“ kampanijos tarptautinis seminaras „Ar transatlantinė sutartis išgelbės mus nuo Rusijos?“

Birželio 25 d., ketvirtadienį, 12 val. viešbutyje „Amberton“ (L.Stuokos-Gucevičiaus g. 1, Vilniuje) įvyks „Stop TTIP“ kampanijos organizuojamas seminaras apie ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį ([em]angl. santr[/em]. TTIP).

Pasigirdus aiškinimų, kad Europos Sąjungai pasirašius laisvosios prekybos sutartį su JAV Lietuva užsitikrins Amerikos ir NATO apsaugą nuo Rusijos agresijos, „Stop TTIP“ nusprendė suorganizuoti seminarą, paneigiantį šį mitą.

Scroll to Top