Raketos, lėktuvai, torpedos, bombos. Rusija ES ginklus pirko mažiausiai iki 2020 metų. Nepaisant tebesitęsiančio embargo, dešimt valstybių narių eksportavo karinės produkcijos už 346 mln eurų. Kai kurie iš šių ginklų dabar gali būti naudojami prieš Ukrainą.
„Mūsų likimai yra susiję. Ukraina yra Europos šeimos dalis. Vladimiro Putino agresija yra agresija prieš visus principus, kuriuos laikome brangiais”, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tačiau šiek tiek daugiau nei prieš metus Vladimiras Putinas ir jo kariuomenė vis dar buvo geri Europos ginklų pramonės klientai. Trečdalis Europos Sąjungos valstybių narių eksportavo ginklus į Rusijos Federaciją, rodo Įprastinės ginkluotės eksporto tarybos (COARM) oficialios darbo grupės (COARM) duomenys, kuriuos analizavo „Investigate Europe”.
Šie visų 27 ES valstybių narių oficialių ginklų eksporto registrų duomenys rodo, kad 2015–2020 m. mažiausiai 10 ES valstybių narių į Rusiją eksportavo iš viso už 346 mln eurų. Tai Prancūzija, Vokietija, Italija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Kroatija, Suomija, Slovakija ir Ispanija – įvairiais mastais – pardavė Rusijai „karinę įrangą”. „Mūsų tyrimas rodo, kad terminas „karinė įranga” yra platus ir gali apimti raketas, bombas, torpedas, ginklus ir raketas, sausumos transporto priemones ir laivus.
Tai daroma nepaisant Europos Sąjungos embargo, draudžiančio ginklų pardavimą Rusijai ir galiojančio nuo 2014 m.:
„Valstybių narių piliečių arba valstybių narių teritorijų tiesioginis ar netiesioginis visų rūšių ginklų ir susijusių reikmenų, įskaitant ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir atsargines dalis, pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas į Rusiją arba naudojant jų vėliavos laivus ar orlaivius yra draudžiamas, nesvarbu, ar jie yra jų teritorijose, ar ne.”
TARYBOS SPRENDIMAS 2014/512/BUSP 2014 m. liepos 31 d.
Šis sprendimas priimtas po Krymo aneksijos ir Donbaso separatistinių respublikų paskelbimo. Tačiau, kaip rodo oficialūs duomenys, ES prekyba ginklais tęsėsi.
Daugelis ES šalių, eksportavusių ginklus į Rusiją, pasinaudojo teisine ES reglamentų spraga, kad tęstų savo vykdomą prekybą. Tarybos įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė atsakė į IE klausimus, paaiškindama, kad „ES ginklų embarge yra tokia išimtis: sutartys, sudarytos iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., arba papildomos sutartys, būtinos tokioms sutartims vykdyti. Duomenų bazėje rastiems skaičiams turėtų būti taikoma ši išimtis. Valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų laikomasi ginklų embargo ir ES bendrosios pozicijos.” Štai kodėl COARM daro išvadą, kad „valstybės narės neapginkluoja Rusijos”.
Tačiau išvada nėra tokia paprasta. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) vyresnysis mokslo darbuotojas Siemonas Wezemanas išskiria reguliarią ekonominę prekybą ir ginklų eksportą. „Ginklai yra mūsų užsienio politikos, o ne ekonominės politikos dalis. Politinės priežastys yra svarbiausia.”
Prancūzija – didžiausia ginklų eksportuotoja į Rusiją.
Kaip praneša „Reuters”, Prancūzija rusijai pardavė karinės įrangos už 152 mln eurų. Tai patvirtina „Investigate Europe” atlikta analizė ir rodo, kad Prancūzija gerokai lenkia savo kaimynes, eksportavusi 44 proc. visos ES arinės produkcijos.
Mūsų tyrimas parodė, kad nuo 2015 metų Prancūzija išdavė leidimą eksportuoti karinę įrangą, priklausančią kategorijai „bombos, raketos, torpedos, raketos, sprogstamieji užtaisai”, ginklai, tiesiogiai mirtini, bet taip pat „vaizdavimo įranga, orlaiviai su jų komponentais ir „lengvoss transporto priemonės”.
Prancūzijos eksportas taip pat apima „termovizines kameras daugiau nei 1 000 Rusijos tankų, taip pat navigacijos sistemas ir infraraudonųjų spindulių detektorius naikintuvams ir koviniams sraigtasparniams”. Kremlius juos nusipirko iš Safrano ir Thaleso kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra Prancūzijos valstybė. Šią įrangą dabar galima rasti Ukrainos fronte veikiančiose sausumos transporto priemonėse, naikintuvuose ir sraigtasparniuose.
Prancūzijos išduotų licencijų skaičius 2015 m., iškart po embargo, išaugo. 2014 m., remiantis mūsų tyrimu, Prancūzijos valdžios institucijos vis dar davė leidimą siųsti į Rusiją „chemines medžiagas”, „biologinius agentus”, „riaušių malšinimo įrangą”, „radioaktyviąsias medžiagas, susijusią įrangą, komponentus ir kitas medžiagas”.
IE apklausta, Prancūzijos Ginkluotųjų pajėgų ministerija užtruko 11 dienų, kad atsakytų, aip Prancūzija yra įsipareigojusi „labai griežtai taikyti” 2014 metų embargą. Per pastaruosius penkerius metus Rusijai parduotos raketos, torpedos ir bombos yra „vienu žodžiu, likutinis srautas, atsirandantis dėl ankstesnių sutarčių”. ir kuris palaipsniui sustojo”, – tikina Prancūzijos vyriausybė.
„Investigate Europe” surinktais duomenimis, Vokietija į Rusiją eksportavo už 121,8 mln eurų. Tai sudaro 35 proc. viso ES ginklų eksporto į Rusiją. Jį daugiausia sudarė įranga laivams, taip pat buvo optika šaudymo įrangai ir „specialios” transporto priemonės, kurios buvo išsiųstos į Rusiją.
Vokietijos eksportas ženklinamas „dvejopo naudojimo”. Štai kodėl net Vokietijos politikai, kritikuojantys ginklų eksportą, ir pacifistinės NVO, su kuriomis susisiekė „Investigate Europe”, nelaiko eksporto teisėtu embargo pažeidimu.
Hannah Neumann, Vokietijos žaliųjų partijos Europos Parlamento narė ir Saugumo ir gynybos pakomitečio narė, yra nusiminusi dėl susidariusios padėties. „Kiekviena šalis eksportuoja pagal savo valią, mums reikia bendros ginklų eksporto politikos, pagrįstos įstatymais ir skaidrumu, dalyvaujant Europos Parlamentui(…)”, – sakė ji ir pridūrė: „Pavargau nuo slaptų susitarimų, kurie naudingi tik ginklų pramonei ir kenkia bendrai ES užsienio politikai – ir taikai”, – sakė ji.
Trečioje eksportuotojų sąrašo vietoje COARM duomenys rodo, kad Italija 2015–2020 m. pardavė Rusijai 22,5 mln. Remiantis mūsų tyrimu, pirmoji didelė sutartis, pasirašyta su Federacija, įvyko 2015 m., Kai Matteo Renzi vyriausybė leido Italijos bendrovei „Iveco” parduoti Rusijai 25 milijonų eurų vertės sausumos transporto priemones. Tuo metu Gynybos ministras buvo Paolo Gentiloni, dabar Europos Komisijos narys. Tačiau karo automobilius – „Lynce” modelį, kurį prodiusavo IVECO – kovo pradžioje ukrainos fronto linijoje aiškiai pastebėjo televizijos kanalo „La 7” žurnalistas. Šios transporto priemonės buvo surinktos vienoje iš trijų „Iveco” gamyklų Rusijoje, tačiau surinktos iš itališkų dalių.
Po 2015 m. ginklų ir šaudmenų, eksportuojamų į Rusiją iš Italijos, srautas sumažėjo, tik 2021 m. Vėl padidėjo. Italijos statistikos tarnybos „Istat” duomenimis, nuo 2021 m. sausio iki lapkričio Italija Rusijai pristatė produkcijos už 21,9 mln eurų. Tai apėmė „įprastus ginklus”, tokius kaip šautuvai, pistoletai, šaudmenys ir priedai jiems.
Kaip gali būti, kad praėjus šešeriems metams po embargo įsigaliojimo Italijos vyriausybė dar galėjo leisti parduoti tiek daug ginklų? Šie ginklai – pusiau automatiniai šautuvai ir amunicija – buvo parduoti Rusijos civilinei rinkai, kuriai priklauso privatus saugumas, vidaus pajėgos ir specialios valstybės institucijos.
Žvelgiant į tai, ką šiuo laikotarpiu kitos valstybės narės eksportavo į Rusiją, kai kurios iš jų taip pat turėjo nuolatinį eksporto srautą, nors ir daug mažesniu mastu nei didieji tiekėjai. Čekija 2015–2019 metais kasmet eksportuodavo „orlaivius, lengvasias oro transporto priemones, bepiločius orlaivius ir orlaivių įrangą”.
Austrija taip pat kasmet eksportuodavo į Rusiją karinę įrangą, „mažiau nei 20 mm kalibro lygiavamzdžius ginklus, kitus ginklus ir automatinius ginklus, kurių kalibras yra 12,7 mm, „šaudmenis ir saugiklių nustatymo įtaisus bei specialiai suprojektuotus komponentus”.
Bulgarija 2016 ir 2018 metais sudarė du susitarimus eksportuoti „karo laivus, (paviršinius ar povandeninius) specialiuosius karinio jūrų laivyno įrenginius, priedus, komponentus ir kitus paviršinius laivus” ir „technologiją”, skirtą į ES bendrąjį karinį sąrašą įtrauktų daiktų „kūrimui”, „gamybai” arba „naudojimui”, kurių vertė – 16,5 mln. Suomija, Ispanija, Slovakija ir Kroatija ankstesniais metais eksportavo į Rusiją po vieną partiją įrangos, kurios suma buvo daug mažesnė.
Tačiau Europa nėra vienintelė, kuriai tenka susidurti su prieštaravimais dėl ginklų eksporto Rusijai. Remiantis SIPRI duomenimis apie ginklų eksportą, yra dar keistesnis faktas: ne tik ES pardavinėjo ginklus Rusijai po Krymo aneksijos. Ukrainai Rusija išliko antra pagal dydį ginklų eksporto rinka.
Foto: su Italijos koncerno Iveco pagalba sukurtas šarvuotas automobilis Rys (Lūšis)
https://www.investigate-europe.eu/…/eu-states-exported…/
