Gynybos politika

Vytautas Sinica. Meluoti visuomenei nėra išeitis

Aš nemanau, kad Lietuvai prireiks slėptuvių. Bet ko turėjo išmokyti (nors neišmokė) pastarieji keli metai, tai kad meluoti visuomenei nėra išeitis – melai išlenda, o padaroma ilgalaikė žala, nes krenta visuomenės pasitikėjimas. Dabar kaip tik tai valdančiųjų daroma slėptuvių tema tiek vietos valdžios, tiek vyriausybės lygmeniu.

Mažiau reikšmingi skaičiai, kiek visgi žmonių galės pasislėpti „kolektyvinės apsaugos statiniuose”. Vidaus reikalų ministrė ne taip seniai sakė, kad 40 procentų. Viceministras sako, kad dar 10 procentų galėtų slėptis tiesiog daugiabučių rūsiuose ir cokoliuose.

Slėptis galima, bet visi tie vadinamieji „kolektyvinės apsaugos statiniai” nėra jokios slėptuvės. Juose nėra saugu, jie neatstoja slėptuvių. Jie remiasi teorine logika, kad tokie statiniai kare nenaudojami savos kariuomenės ir nebombarduojami priešų, tad juose gali slėptis civiliai. Ne dėl to, kad jie atlaikys smūgius, bet dėl to, kad jų nebombarduos. Ukrainoje visiškai įsitikinome, kad tokia logika netinkama. Lietuvoje jei kas ir bombarduos, tai ta pati Rusija.

Kastytis Braziulis. Eilinį kartą NATO išsigando

Štai atėjo ir praėjo ta lauktoji diena. Maniau, kad įvyks koks nors rimtas posūkis Europos istorijoje – deja. Žinote ką, labiausiai mane nustebino visų NATO šalių vadovų kreipimasis: „Gerbiamasis Rusijos Federacijos prezidente V.V.Putinai prašau nutraukite karinius veiksmus Ukrainoje ir sėskitės už derybų stalo“. Tai ar jis gerbiamasis, ar jis karo nusikaltėlis yra? Nesuprantu. Laikas apsispręsti.

Taigi, kokius sprendimus priėmė NATO. Atsakymas – ne itin svarbus. Galėjo juos priimti nuotoliniu būdu. Būtų sutaupę mokesčių mokėtojų pinigų. Panagrinėkime kas gi įvyko.

NATO nusprendė stiprinti pozicijas savo rytuose. Įves papildomas pajėgas Bulgarijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. NATO taip pat stiprins kibernetinę gynybą bei NATO sutarė, kad reikia daugiau karinių pratybų. Papildomai buvo išsakytas griežtas, tačiau neapibrėžtas laike, noras – mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Na, dar atskiros šalys paskelbė papildomas sankcijas Rusijai, kurios ne tokios jau skausmingos. Ką tik Rusijoje atsidarė birža ir iškarto pastorino 8,5 mlrd. eurų Rusijos oligarchų pinigines. Štai jums ir rodiklis.

Rezistencijos vieta konvencinėje karyboje

Locked N’ Loaded

Šešioliktoje „Patrulio bazės“ laidoje diskutuojame apie rezistenciją, mažų padalinių taktiką ir jų ryšį su konvencine taktika. Plk. ltn. E. Lastaustas ir mjr. A. Metrikis pasidalino įdomiomis įžvalgomis ir patirtimi. Jos ypač vertingos dabar, kai Rusija puola Ukrainą ir visuomenėje atsiranda įvairių pasvarstymų „ką mes čia galime?“ ir „kada kasti bunkerį?“. Paklausykite patyrusių vyrų, jie žino ką kalba.

Alvydas Medalinskas. Ukraina apgynė NATO…

Veidaknygė

Skaitydamas šią frazę (NATO, nebijok Rusijos – Ukraina tave apgins) ir matydamas tą paveiksliuką, nusišypsau. Liūdna tą šypsena: juk šiame paveiksliuke ir šiuose žodžiuose yra labai daug tiesos.

Taip, NATO, ES šalys prabudo iš letargo miego ir suprato pagaliau, kokia grėsmę kelia Putino režimas, pradėjo teikti ginkluotę, įvedė jau tikrai rimtas sankcijas Rusijai, bet kiek žmonių gyvybių buvo galima išgelbėti Ukrainoje, jeigu visa tai būtų padaryta, kaip minimum praėjusį pavasarį, kai raginau įvesti Irano tipo sankcijas Rusijai ir pradėti labai aktyviai teikti ginkluotę, Putinui pradėjus grasinti karine jėga sunaikinti Ukrainos valstybę.

NATO gynybos išlaidos

Lietuva, Latvija, Vengrija, Rumunija, Slovakija ir Čekija išlaidas gynybai padidino daugiau nei 100 proc., o Lietuva padidino savo išlaidas beveik 200 proc.

JAV gynybai išleidžia daugiau nei bet kuri kita NATO šalis. Remiantis 2021 metų skaičiavimais, šiais metais JAV išlaidos gynybai sieks beveik 811 mlrd.Kita vertus, prognozuojama, kad visų kitų NATO šalių gynybos išlaidos kartu sudarys 363 mlrd. USD.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) egzistuoja vieninteliu tikslu sudaryti sąlygas politiniam ir kariniam aljansui tarp beveik 30 šalių.

Karo metu visos yra įsipareigojusios viena kitai, tačiau kai kurios šalys turi daug stipresnę kariuomenę ir gynybos sistemas nei kitos.

Remiantis NATO duomenimis, šis žemėlapis atskleidžia, kiek kiekviena NATO valstybė narė išleidžia savo krašto apsaugai.

Romualdas Ozolas. Lietuvos saugumo garantijos

Tekstas publikuotas laikraštyje „Voruta“ 1994 metais.

Manau, kad yra trys esminiai nacionalinio saugumo postulatai.

Pirmas: nacijos saugumą gali garantuoti saugumą norinti garantuoti sąmonė. Antras: nacijos saugumą gali garantuoti saugumą pajėgianti garantuoti erdvė. Trečias: nacijos saugumą gali garantuoti saugumą sugebanti garantuoti jėga. Kad galima būtų nors elementari kalba apie nacijos saugumą, tauta turi būti sukūrusi valstybę. Valstybės neturinti tauta tegali kalbėti apie atsilaikymą ir išlikimą.

Nacionalinis saugumas nėra nei sienomis, nei kareivių skaičiumi, nei koncepcijomis, net ne konstitucijomis apibrėžiamas dalykas – tai yra tų dalykų visuma. Nacionalinis saugumas yra tautos tęstinumo garantijos, kurias ji įgyja sukurdama valstybę ir įveiksmindama valstybės institutus. Nacionalinis saugumas – tai tautos būties garantijos.

Scroll to Top