Gynybos politika

Žinių radijas: Kaip sumažinti mūsų nesaugumą? Pokalbis su buvusiu Karinių oro pajėgų vadu Zenonu Vegelevičiumi

Lietuvos saugumo problema atsirado ne šiandien ir ne dėl Amerikos pajėgų Europoje vado pasisakymo. Ji egzistuoja visus 25 m. – nuo tada, kai Baltijos šalys tapo nepriklausomos, taip Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ sakė buvęs Karinių oro pajėgų vadas Zenonas Vegelevičius.

Tiesos.lt primena, jogBNS pranešė, praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvoje viešėjo JAV Sausumos pajėgų Europoje vadas generolas leitenantas Benas Hodgesas. Susitikęs su Lietuvoje tarnaujančiais Jungtinių Valstijų kariais jis teigė, jog yra rimtų kliūčių Baltijos šalių apginamumui. Didžiausios jų – Rusijos pajėgumai Karaliaučiuje ir Lenkijoje esantis vadinamasis Suvalkų koridorius, t.y. teritorija šiaurės rytų Lenkijoje, kuri iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, o iš Rytų – su Baltarusija.

Vyriausybė papildė ekstremalių įvykių kriterijų sąrašą

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad trečiadienį posėdžiavusi Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam nutarimo projektui, kuriuo siekiama patikslinti ir papildyti galiojantį Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Pasak VRM pranešimo spaudai, sąrašas plečiamas atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir naujai atsiradusias grėsmes.

Lenkijos prezidentas A. Duda: kol kas Lenkija NATO yra tik „buferinė zona“, o ne visavertė narė

NATO laiko Lenkiją „buferine zona“ tarp Aljanso ir Rusijos, o ne visaverte nare. Tai duodamas interviu britų leidiniui „Financial Times“ pareiškė rugpjūčio 6-ąją naujuoju Lenkijos prezidentu prisaikdintas Andrzejus Duda.

Kaip praneša ELTA, A. Duda apkaltino aljansą, kad šis nesilaikantis skelbto kurso ir neįkurdina Rytų Europoje NATO karinių bazių. „Mes nenorime būti buferinė zona. Mes iš tikrųjų norime sudaryti Aljanso rytinį sparną, – interviu sakė A. Duda. – NATO turi ten būti, kad galėtų apginti Aljansą“.

Kariuomenės vadas generolas majoras Jonas V. Žukas: Kviečiu nebijoti tarnybos

Alfa.lt

Viešojoje erdvėje vis dar pasitaiko nepasitenkinimo bei nepasitikėjimo atsitiktine karo prievolininkų atranka į privalomąją pradinę karo tarnybą. Dažniausia pateikiami keturi argumentai:

1 – reiktų šaukti tik savanorius;

2 – jei turi būti šaukiami, tai visi;

3 – jei turi būti šaukiami, tai pirmiausia bedarbiai;

4 – atsitiktinė atranka yra neskaidri.

Andrius Navickas. Karas prasideda širdyje

Bernardinai.lt

Kalbantis apie pašaukimą pašvęstajam gyvenimui bei pašaukimą šeimai, jaunas vyrukas, gana įdėmiai klausęsis diskusijų, replikavo, kad šiandien prasminga kalbėti tik apie vieną pašauktųjų kategoriją – [em]šauktinius į kariuomenę[/em]. Replika sukėlė visuotinį juoką, tačiau ji gana rimta. Gyvename visuomenėje, kur mokyklose ar viešojoje erdvėje apskritai, labai retai šnekama apie svarbą to, kad jaunas žmogus įsiklausytų į savąjį pašaukimą, apmąstytų turimus talentus, tačiau visuotinai dūzgiama, kad, nepabuvus kareivėliu, neįmanoma būti garbingu ir laisvę mylinčiu žmogumi. Jaunuoliai, kurie pasidalina abejonėmis, išsako tai, kad jiems tarnavimas kariuomenėje atrodo ne kaip kilni pareiga, bet kaip lipimas ne į savo vežėčias, yra tuoj pat moraliai nulinčiuojami, paskelbiami bailiais ar net Tėvynės išdavikais.

Scroll to Top