Paradoksas, bet kalbininkams tenka aiškinti, kad rašyti valstybine kalba nėra nusižengimas. Turiu galvoje Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse.
Skelbiame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento dr. Kęstučio Girniaus požiūrį į poeto Justino Marcinkevičiaus veiklą sovietmečiu ir į poetą ginantį intelektualų laišką.
Be komentarų.
„Talka“ įteikė Seimui labučių ir urbučių apkvailintų 69 000 lietuvių sąrašą, kurį V.Laučius taikliai pakrikštijo „69 danguje”. Daug ar mažai 69 tūkst. parašų už tai, kad Seimas uždraustų rašyti pavardes su w, q ir x raidelėmis pase? Nulis, jei kalbame apie tautos valią. Žiauriai per daug – kai kalbame apie modernią Lietuvą ir žinome, kad pavardes originalo kalba su w ir net ł dar 1938-aisiais įstatymu įteisino tautos vado A.Smetonos valdžia.
Vytautas Sinica | „Lietuvos žinios“
Tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Palyginti nedidelė ir pastaruoju metu sparčiai nykstanti Lenkijos lietuvių bendruomenė per visą XX amžių išsaugojo kalbą, tapatumą ir ryšį su Lietuva.
Apie tautiečių gyvenimą už 1920 metais nustatytos sienos kalbamės su Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja, žurnaliste Živile Makauskiene. Mūsų pašnekovė – buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausioji redaktorė, Laisvosios Europos radijo, vėliau – Lietuvos radijo korespondentė Varšuvoje, šiandien bendradarbiaujanti Lenkijos lietuvių bendruomenės žurnale „Aušra“.
BNS
Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių sutiktų įdarbinti pabėgėlius, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu atlikta apklausa.
Siūlome pažiūrėti reportažą iš Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatymo Rašytojų sąjungoje, kuris įvyko spalio 28 dieną.
Filmavo Aušra Gabalytė.
Sigitas Birgelis, punskas.pl
Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis.
Žymiais visuomenės veikėjais įvardinti asmenys kreipėsi į Vilniaus miesto merą ir Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteką pareiškimu, kuriuo siūloma panaikinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, o taip pat – į prezidentę dėl panaikinimo dekreto, kuriuo Jonas Noreika 1997 m. (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus Ordino Didžiuoju Kryžiumi.
Savo bendraminčiams išplatintame laiške, kurį paviešino Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklalapis, rašote: „Inteligentijos kreipimasis į visuomenę atvirai blokuojamas vadinamojoje ,,didžiojoje“ žiniasklaidoje“. Kas Jums leidžia teigti, kad tai yra tikslingas ir apgalvotas veiksmas, kuriuo siekiama nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją?
Irano režisierius Mohammadas Rasoulofas (g. 1972) pirmą ilgametražį filmą „Saulėlydis“ sukūrė 2002 m. Vėliau pasirodė „Geležinė sala“ (2005) ir „Baltosios pievos“ (2009).
2010 m. menininkas buvo suimtas už kūrybinę veiklą be valdžios leidimo. 2011 m. Jo filmas „Sudie“ (2011) buvo pristatytas Kanų kino festivalio programoje „Ypatingas žvilgsnis“ ir apdovanotas už geriausią režisūrą. Toje pačioje programoje pristatytas ir paskutinis režisieriaus filmas „Rankraščiai nedega“ (2013). Tąsyk komisija jį įvertino Tarptautinės kino kritikų federacijos FIPRESCI apdovanojimu. Visi M. Rasoulofo filmai yra uždrausti Irane.
Režisierių kalbina taz.de žurnalistas Andreas Busche.
