„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ | 2015 Nr. 3
Patriotizmo sąvoka, kaip visi „-izmai“, yra moderno kūdikis, kurio gimimas paprastai siejamas su XVIII a. prancūzų švietėjų, pirmiausiai Žano Žako Ruso, darbais. Švietėjai konceptualizavo patriotizmą kaip pilietinę dorybę, tačiau šios sąvokos turinys skirtingu mastu ir formomis egzistavo ir buvo skatinamas kone nuo pirmųjų politinių vienetų atsiradimo.
Nepaisydamas savo negalavimų, į Lietuvos kultūros kongreso tarybą kreipėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas profesorius Saulius Sondeckis. Jis išsakė didelį nerimą dėl profesionaliosios muzikos būklės Lietuvoje ir jos perspektyvų. Kad pagrįstų savo nerimą, Maestro LKK tarybai pateikė porą paskutiniu metu labiausiai į akis krintančių pavyzdžių.
Šitas Maestro moralinio ir profesinio skausmo persmelktas kreipimasis sujaudino, nustebino ir… suglumino. Žinoma, pirmiausia sujaudino ir nustebino parodytas dėmesys tarybai. O suglumino tai, kas vyksta šioje Danijos karalystėje, jei tenka į eilinę visuomeninę kultūros organizaciją kreiptis garsiojo Lietuvos kamerinio orkestro kūrėjui ir ilgamečiam vadovui, Sankt-Peterburgo valstybinio Ermitažo orkestro „Camerata Sankt Peterburg“ vadovui, kamerinio orkestro „Maskvos virtuozai“ kviestiniam dirigentui, Lietuvos Baltijos kamerinio orkestro vadovui, Lietuvos muzikos akademijos garbės daktarui, Šiaulių universiteto garbės daktarui, Šiaulių miesto garbės piliečiui, Lietuvos muzikų sąjungos garbės nariui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, daugelio tarptautinių konkursų žiuri nariui, Sankt-Peterburgo muzikos akademijos garbės profesoriui, pirmos klasės Austrijos garbės kryžiaus, Estijos Marijos žemės kryžiaus 4-ojo laipsnio ordino, Rusijos garbės ordino, DLK Gedimino 1 ir 5 laipsnio ordinų kavalieriui ir t.t. ir t.t.
alkas.lt
Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.
Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.
propatria.lt
Kalba, sakyta Rašytojų namuose Vilniuje spalio 28 dieną vykusiame Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatyme, kurio metu aptartas ir J.Marcinkevičiaus puolimo viešojoje erdvėje reiškinys.
alkas.lt
Architektas restauratorius Napoleonas Kitkauskas skambina pavojaus varpais: Vilniaus Aukštutinė pilis – pavojuje. Jo įsitikinimu, reikia imtis skubių priemonių, kad išvengtume nelaimės.
Paradoksas, bet kalbininkams tenka aiškinti, kad rašyti valstybine kalba nėra nusižengimas. Turiu galvoje Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse.
Skelbiame Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento dr. Kęstučio Girniaus požiūrį į poeto Justino Marcinkevičiaus veiklą sovietmečiu ir į poetą ginantį intelektualų laišką.
Be komentarų.
„Talka“ įteikė Seimui labučių ir urbučių apkvailintų 69 000 lietuvių sąrašą, kurį V.Laučius taikliai pakrikštijo „69 danguje”. Daug ar mažai 69 tūkst. parašų už tai, kad Seimas uždraustų rašyti pavardes su w, q ir x raidelėmis pase? Nulis, jei kalbame apie tautos valią. Žiauriai per daug – kai kalbame apie modernią Lietuvą ir žinome, kad pavardes originalo kalba su w ir net ł dar 1938-aisiais įstatymu įteisino tautos vado A.Smetonos valdžia.
Vytautas Sinica | „Lietuvos žinios“
Tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje daug kalbama ir žinoma apie Lietuvos lenkų tautinę bendruomenę, jos problemas ir aktualijas. To negalima pasakyti apie kitapus sienos, daugiausiai etninėse žemėse Seinų-Punsko krašte gyvenančius Lenkijos lietuvius. Palyginti nedidelė ir pastaruoju metu sparčiai nykstanti Lenkijos lietuvių bendruomenė per visą XX amžių išsaugojo kalbą, tapatumą ir ryšį su Lietuva.
Apie tautiečių gyvenimą už 1920 metais nustatytos sienos kalbamės su Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėja, žurnaliste Živile Makauskiene. Mūsų pašnekovė – buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narė, žurnalo „Pasaulio lietuvis“ vyriausioji redaktorė, Laisvosios Europos radijo, vėliau – Lietuvos radijo korespondentė Varšuvoje, šiandien bendradarbiaujanti Lenkijos lietuvių bendruomenės žurnale „Aušra“.
BNS
Beveik pusė Lietuvos stambiausių pramonės įmonių sutiktų įdarbinti pabėgėlius, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu atlikta apklausa.
