Kultūros, kalbos, istorijos politika

Siūlome pažiūrėti reportažą iš Vytauto Rubavičiaus knygos „Vėluojanti savastis“ pristatymo Rašytojų sąjungoje, kuris įvyko spalio 28 dieną.

Filmavo Aušra Gabalytė.

Sigitas Birgelis, punskas.pl

Varšuvos universitete baltistiką studijuojančią lietuvių literatūros vertėją, varšuvietę Pauliną Ciucką kalbina Sigitas Birgelis.

Žymiais visuomenės veikėjais įvardinti asmenys kreipėsi į Vilniaus miesto merą ir Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių biblioteką pareiškimu, kuriuo siūloma panaikinti atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai, o taip pat – į prezidentę dėl panaikinimo dekreto, kuriuo Jonas Noreika 1997 m. (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus Ordino Didžiuoju Kryžiumi.

Eglė Samoškaitė | DELFI.lt

Pasauliui globalėjant bei stiprėjant konkurencinei kovai, kas geriau prisitaikys kintančiomis sąlygomis, vienas klausimas Lietuvoje yra tabu: ar tikrai verta investuoti į lietuvių kalbos ir literatūros mokymą, jei tikėtina, kad po kelių šimtų metų ši kalba galbūt vegetuos – gal verčiau jau dabar pereiti prie visuotinio mokymo anglų kalba?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis teigia, kad, viena vertus, vien tokio pobūdžio klausimas jau yra išdavystė, nuvertinanti lietuvių tautos formavimui įdėtas pastangas. Pasak jo, prisirišimas prie savo tapatumo yra tam tikra ištikimybės forma – jei jos nelieka, tenka kalbėti apie lietuvių tautinio sąjūdžio ir tautinės valstybės išdavystę.

Kita vertus, gali būti, kad XIX amžiuje kalbos pagrindu suformavus lietuvių tautą, XX amžiuje sukūrus valstybę, sugebėjus išlaikyti valstybingumo idėją per visą SSRS okupaciją, 1990 m. atkūrus nepriklausomybę ir integravusis į Vakarų struktūras jau atėjo metas apmąstyti, ką šiais laikais reiškia būti lietuviu.

„Jeigu būčiau koks pikto genijus ir norėčiau padaryti lietuviams ką nors blogo, tai aš rinkčiausi visa ko leistinumo taktiką. Lietuvių negalima brutalia jėga pulti, vežti į Sibirą, prievartauti – nė velnio nepadeda. Priešingai, jie susitelkia, sugeba išlikti, pradeda stipriai kovoti už savo kultūrinį ir politinį tapatumą. Net ir dabar matyti, kad Rusijos veiksmai lietuvių tapatumui ir susitelkimui turi teigiamos reikšmės. Be priešo Lietuvos visuomenė skaidosi rekordiniais tempais. Dabar jau laikas kalbėti apie naują lietuvių tautos išlikimo etapą. Lietuva politiškai šiandien yra panaši į Graikiją, tik kol kas ekonominės aplinkybės geriau susiklostė. Dėl to nereikia kaltinti Europos Sąjungos. Patys save išmokome naikinti ir randame tam įtikinančių pasiteisinimų, – interviu DELFI sako A. Jokubaitis.

Tačiau profesorius pripažįsta, kad klausimo apie tautos ateitį kėlimas, tarkime, žydų bendruomenėje būtų pasitiktas priešiškai, mat jų tapatumas formavosi tūkstantmečiais, judaizmas net nesuvokiamas kaip kultūrinė tradicija ar žydų mąstysenos produktas – tai veikiau gauta „iš Dievo“. Apie tai savo paskaitoje „Kodėl mes liekame žydais“ 1962 m. yra kalbėjęs politikos filosofas Leo Straussas.

„Žydų kultūra reiškia žydų mąstymo produktą, kuris skiriasi nuo kitų nacijų mąstymo. Jeigu mes pažiūrime, ką tai reiškia konkrečiai, mes matome, kad esminis žydų kultūros elementas yra Biblija, Talmudas ir midrašai. Jeigu šiuos dalykus traktuosite su bent minimalia pagarba ir rimtumu, suvoksite, kad jų egzistavimo pagrindas nėra buvimas žydų mąstymo produktais. Jų egzistavimo pagrindas yra „iš Dievo“ ir tai yra pati esmė – judaizmas negali būti suvokiamas kaip kultūra“, – yra sakęs L. Straussas.

Pasak A. Jokubaičio, nors lietuvių tapatumas nė iš tolo negali būti lyginamas su žydais, klausimas, ar įsitvirtinus Vakarų struktūrose reikia lietuvius mokyti lietuviškai, žydams prilygtų teiginiui, kad jie nėra išrinktoji tauta.

„Filosofai dažnai kelia įvairius klausimus, už kuriuos kartais jie praranda gyvybę, bet šis klausimas lietuviams šiandien yra aštriausias. Paklauskime savęs „Kodėl mes turime likti lietuviais?“. Sunkus, skaudus ir net įžeidžiantis klausimas. Dar gyva žmonių karta, kuri už Lietuvą kovojo ir atidavė gyvybę. Šį klausimą sunku užduoti, tačiau, kuo greičiau jį užduosime, tuo geriau suprasime savo dabartinę padėtį“, – teigia pašnekovas.

Rugsėjo 22 d. sukako 140 metų, kai 1875 metais gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Rugsėjo 24-ąją sukanka 20 metų, kai Vilniuje buvo atidaryta M.K. Čiurlionio atminimo ir pažinimo centras „Čiurlionio namai“.

Rugsėjo 22 d., Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje, įvyko Seimo narių Povilo Urbšio ir Rimos Baškienės spaudos konferencija „Baltų vienybė išsaugant valstybinę kalbą“.

respublika.lt

Vertindami kalbos ir visuomenės santykius, kalbininkai žiūri trimis kryptimis: į istoriją, dabartį ir ateitį. Kai į dabarties duris ima belstis naujovė, jie turi žiūrėti, kokį poveikį tai turės kalbai ir jos vartotojams. Šiuokart prie durų stovi įstatymas dėl asmenvardžių – vardų ir pavardžių – rašymo Lietuvos piliečių asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse. Kad būtų galima apsispręsti, vertėtų modeliuoti galimus ateities variantus ir svarstyti, kas būtų, jeigu būtų…

Jau išleistas laikraštis, kuriame pristatoma piliečių iniciatyva „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

Laikraštis platinamas visoje Lietuvoje, tačiau kviečiame skaityti bei platinti ir elektroninę jo versiją.