Yra temų, kuriomis nekalbama. Penktadienį, Baltijos kelio dieną, arti dviejų šimtų žmonių susirinko į protesto akciją prie Vilniaus koncerto ir sporto rūmų, protestuodami prieš Vyriausybės sprendimą atiduoti šią vietą žydų kapinių įamžinimui. Sporto rūmai yra Sąjūdžio lopšys, Vilniuje nėra (ir neplanuojama) Sąjūdžio muziejaus ir Sporto rūmai turėti būti pritaikyti būtent …
kulturosbarai.lt Pakartojame straipsnį, skelbtą 2023-08-02 Paminėjome Sąjūdžio 35-ąsias metines. Džiaugdamiesi laisve ir jos atvertais keliais, gyvai prisimename (bent jau vyresnieji) Atgimimą – tas įtemptas vilties, džiaugsmo ir nerimo dienas. Bet šįkart ne apie tai – akys vis krypsta į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, stovinčius prie Neries, pačiame valstybės sostinės …
Rimantas Gučas. Kuo taps Vilniaus koncertų ir sporto rūmai? Skaityti toliau »
Pulkininko Kazio Škirpos 45-ųjų mirimo metinių paminėjimas Apie 1941 m. Birželio sukilimą Lietuvoje ir jo iniciatorius prirašyta daugybė knygų. Ir vis nenutyla kalbos, kad reikia dar tyrinėti, ypatingai pagrindinių sukilimo organizatorių pasakytą vos ne kiekvieną mintį, pamirštant pagrindinį sukilimo tikslą – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Ir įrodyti, kad 1940 m. birželio …
Rugpjūčio 18 d. sukako 45 metai nuo Lietuvos laisvės kovų dalyvio, pirmojo kariuomenės savanorio ir Birželio sukilimo rengėjo, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjo pulkininko Kazio Škirpos mirties. Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje buvo aukojamos šventos Mišios už Kazį Škirpą. K. Škirpa 1918 m. buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919 m. sausio …
Paminėtos Lietuvos didvyrio K. Škirpos 45-osios mirties metinės Skaityti toliau »
katalikutradicija.lt Roberto de Mattei Versta iš: rorate-caeli.blogspot.com Skaitytojams turėtų būti įdomu sužinoti, kad Prancūzijos katalikai nešvenčia Bastilijos paėmimo dienos bei tai, kad visos Prancūzijos bažnyčios priklauso valstybei nuo tada, kai ji jas atėmė iš Katalikų Bažnyčios 1905 m., įgyvendindama valstybės atskyrimą nuo Bažnyčios. * * * Tarp daugybės simbolinių mūsų laikų įvykių, groteskiško …
Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt Paprastai sakome, kad istorija mus moko nekartoti to, kas tarp valstybių ar tautų buvo negatyvaus, priešiško, nesutariančio. Tačiau, kita vertus, kažkada tvyrojusi nesantaika negali būti pagrindu ilgalaikiams blogiems santykiams. Yra viena sąlyga: jei savo klaidas suvokiame, už jas atsiprašome ir taip konstruojame valstybių ateitį. Nuoskaudų šaltinis Lietuvos …
Česlovas Iškauskas. Pietryčių Lietuvos nuosmukis – Lenkijos okupacijos padarinys Skaityti toliau »
respublika.lt 1990 kovo 15 d. dienraštyje „Lietuvos rytas” buvo paskelbtas vieno iš Sąjūdžio kūrėjų ir lyderių Arvydo Juozaičio straipsnis „Istorinė klaida”. Nerimą A. Juozaičiui sukėlė galimai neišvengiama konfrontacijų tarp skirtingas pozicijas užimsiančių žmonių, kai Atkuriamojo Seimo pirmininku buvo išrinktas Vytautas Landsbergis. „Nerimo objektas akivaizdus – Aukščiausiosios Tarybos pirmininko figūra. Jau …
Jūratė LAUČIŪTĖ: Klaidos – mūsų gyvenimo dalis Skaityti toliau »
– Latvijai Konstitucinis Teismas, atmetė apeliaciją dėl rusakalbių mokyklų pertvarkymu j mokymo latvių kalba įstaigas, nusprendęs, kad ii švietimo reforma atitinka šalies konstituciją ir tarptautinius įsipareigojimus. Taigi, Latvijos valstbinėse mokyklose vienintelė mokymo kalba bus latvių – rusakalbės institucijos turi pereiti prie latvių kalbos. Kodėl mes nesekame latvių pavyzdžiu ir nekeičiame …
Prof. Alvydas Butkus: Latviai drąsesni, ryžtingesnį ir vieningesni nei lietuviai Skaityti toliau »
respublika.lt Diskusijos apie tai, ar reikalingas paminklas K.Škirpai atminti, vis dar vyksta tiek viešojoje, tiek socialinėje erdvėje. Neseniai apie tai pasisakė ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Anot prezidentūros, dėl K.Škirpos atminimo savo išvadą turėtų pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Primename, kad birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio …
Paminklų karai – vieni paliekami, kiti negailestingai daužomi Skaityti toliau »
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro savarankiškumą, o tai reiškia ir patį centrą naikinanti reforma priimta. Priimta dviem balsais. Lietuvos laisvės kovų istorijos perrašymui uždegta žalia šviesa. Neapginta mūsų istorija – neapginta pati Nepriklausomybė! Tai įvyko “gerųjų konservatorių” konservatorių Kasčiūno, Ažubalio, Rakučio ir Jakavonytės, besididžiuojančios, kad yra partizano dukra, …
