Vytautas Rubavičius. Karbauskis ir Skvernelis: paskutinis didžiosios išdavystės akordas?
Visi mename, kokiomis vertybinėmis nuostatomis buvo grindžiamas Ramūno Karbauskio vadovaujamų žaliųjų valstiečių kelias į valdžią. Kultūros svarbos suvokimas, krikščioniškomis vertybėmis paremtas požiūris į gyvybę ir šeimą, socialinio teisingumo siekis, lietuvių kalbos valstybinio statuso puoselėjimas priešinantis dalies mūsų politikų užmačioms keisti lietuviškąją abėcėlę įvedant į ją naujų raidžių. Žalieji valstiečiai padėjo „Talkos“ judėjimui surinkti 70 tūkst. Lietuvos žmonių parašų lietuvių kalbai apginti, tad daugelis pagrįstai tikėjosi, kad gavę valdžią ir tautos pasitikėjimą išrinktieji imsis konkrečių darbų. Gyvybės gynimo klausimu naujoji politinė jėga pasirodė nuosekli ir nemažai nuveikė, tačiau kiti būtini darbai buvo primiršti, o kai kurie aiškiai ėmė kirstis ir su pažadais, ir su rinkėjų lūkesčiais. Žaliųjų valstiečių laimėjimo dėka premjeru tapęs Saulius Skvernelis savo vertybinių nuostatų prieš rinkimus stengėsi neišsakyti, tačiau rinkėjus patraukė jo sukauptas politinio reitingo „svoris“ ir aiškinimai apie pokyčių būtinumą. Ko jau ko, o pokyčių Lietuvai tikrai reikia, tik klausimas – kokių. Neilgai trukus paaiškėjo ir premjero vertybinės nuostatos – jis suvienijo ir ėmėsi įgyvendinti liberalų, socdemų ir dalies konservatorių Lietuvai peršamą pokyčių darbotvarkę, kurios svarbiausi punktai tokie: geopolitiniais paistalais grindžiamas būtinumas keisti lietuvių kalbos abėcėlę ir įvesti dokumentinę lenkų ir lietuvių dvikalbystę, kuo greičiau ratifikuoti genderizmo ideologija grindžiamą Stambulo konvenciją, kuo sparčiau įvykdyti galutinę švietimo sistemos ir aukštojo mokslo „reformą“, paverčiant universitetus rinkas ir verslininkus aptarnaujančiomis įmonėmis, keisti tradicinę šeimos sampratą įteisinant vienalyčių ir keistalyčių „šeimas“. Nereikia nė sakyti, kad Skvernelis – nuoseklus Lietuvos išvalstybinimo ir federalizavimo Europos Sąjungoje vizijos šalininkas bei įgyvendintojas. Tad nėra keista, kad premjeras susilaukė ne tik tylaus, bet ir atviro įvairių politinių jėgų palaikymo. Seime jas atstovauja Gabrielius Landsbergis, Andrius Kubilius, Mantas Adomėnas, Ingrida Šimonytė, abu Gentvilai, Gintaras Steponavičius, Vitalijus Gailius, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė. Čia vardiju tik žymiausius, labiausiai tai darbotvarkei nusipelniusius partijų veikėjus, o prie jų jau šliejasi ir nemažai naujųjų, linkusių uosti iš kur politinė galia, o su ja ir asmeninė gerovė pučia.