Politika

Rusijoje tikrovė keičiama televiziniais vaizdais

Komentarų: 6 / Autorius /

„Lietuvos žinios“

Iš Rusijos kilęs ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantis žurnalistas Arkadijus Ostrovskis mano, kad dabartinė Kremliaus sukelta konfrontacija yra pavojingesnė negu Šaltojo karo laikais. Jis kalbėjo apie riziką, kylančią dėl atotrūkio tarp rusiškos televizijos vaizdų ir tikrovės.

A. Ostrovskis yra išanalizavęs, kokią įtaką žiniasklaida turėjo Sovietų Sąjungos griūčiai, vėliau – putinizmo formavimuisi, parašė ir išleido apie tai knygą anglų kalba „Invention of Russia“ („Rusijos išradimas“). Už šį kūrinį šiais, 2016 metais, jam suteikta George’o Orwello premija, kasmet skiriama už gebėjimą „politinę literatūrą paversti menu“.

Duodamas interviu „Radio Svoboda“, A. Ostrovskis teigė: „Rusijoje neįtikėtiną galią turi žodžiai, idėjos, įvaizdžiai. Turbūt yra mažai šalių, kurių žiniasklaida turėtų tokią svarbą istorijai, kai skirtingų kartų žmonės stengiasi konstruoti, perkurti šalies tikrovę.“

Miglė Marija Galvonaitė: Alternatyva politinėje arenoje

Komentarų: 40 / Autorius /

„Universiteto žurnalistas“ | 2016 m. birželio 3 d.

Kovo mėnesį Teisingumo ministerija „Lietuvos sąrašą“ pripažino politine partija. Kaip vertintumėte šio sambūrio balso svorį bendroje politinėje arenoje?

Labai savitai. Tai yra kultūros, mokslo žmonių ir aktyvių piliečių sambūris. Jis atsirado prieš keletą metų, 2012-aisiais, kaip tam tikras protestas prieš valdžios laikyseną visuomenės atžvilgiu. Tada mums pasirodė, jog valdžia pradeda savivaliauti, manipuliuoti visuomene, ignoruoti jos nuomonę, daug meluoja, yra arogantiška. Rėmėmės asmeninėmis patirtimis, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo situacija. Pasirodo, jie buvo apšmeižti aukščiausių mūsų valdžios pareigūnų, naudojantis galingiausiomis žiniasklaidos priemonėmis. Taigi, nešvankiai susidorota su dorais, sąžiningais žmonėmis, atėjusiais tarnauti savo valstybei. Mums atrodė, kad valstybėje prieš taikius piliečius, turinčius kitokią nuomonę, nukreipta per daug melo, prievartos, o tai peržengia bet kurios civilizuotos valstybės moralinės politikos principus. Todėl prieš tai sukilome. Rinkdamiesi tokio sukilimo priemones, mąstėme, ar būsime tiesiog pilietinis bruzdėjimas, ar mėginsime prisitaikyti prie taisyklių, kurios buvo primestos iš valdžios. Galiausiai laimėjo nuomonė, jog reikėtų prisitaikyti.

Laisvūnas Šopauskas. Kodėl visuomenė neįgali kontroliuoti valdžią?

Komentarų: 62 / Autorius /

Įvadas

Dažnai galima išgirsti kalbant, kad visuomenė turėtų valdžią kontroliuoti, bet Lietuvoje visuomenei tai daryti nepavyksta. Toks pasakymas yra netikslus ir gali klaidinti. Visuomenė, jei ją suprasime kaip žmonių visumą, nekontroliuoja ir negali kontroliuoti valdžios. Tam, kad pastanga kontroliuoti valdžią taptų įmanoma, visuomenė turi viešojoje erdvėje išsiskleisti organizaciniais pavidalais – turi atsirasti įvairūs sambūriai, judėjimai, profsąjungos, politinės organizacijos. Kitaip tariant, reikėtų kalbėti ne apie visuomenę, bet apie tam tikrą organizuotą visuomenės dalį.

Po tarptautinio spaudimo Barnevernet nusprendė grąžinti iš krikščionių tėvų atimtus vaikus

Komentarų: 3 / Autorius /

Pro Patria

Po tarptautinio spaudimo Norvegijos valdžia panaikino kaltinimus Bodnariu šeimos tėvams ir sutiko jiems grąžinti keturis vaikus, laikomus globos namuose įvairiose šalies vietose.

Novegijos tarnyba Barnevernet vaikus iš Bodnariu sutuoktinių atėmė po to, kai mokykla, kurią lankė vaikai, socialinei tarnybai apskundė tėvų pernelyg „konservatyvų“ auklėjimą. Mokykla skundėsi, kad tėvai yra „labai krikščioniški“ ir moko vaikus, jog „Dievas baudžia už nuodėmes“.

Iš arti. Kaip Seimas svarstė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą

Komentarų: 8 / Autorius /

Kaip jau skelbėme, Seimas po pirmojo svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima kyla ir iš motinystės bei tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šis įstatymo projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete yra vilkinamas jau daugiau nei dvejus metus.

Daugiau apie šio įstatymo projekto svarstymą skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje.

Andrius Navickas. Tiesos sakymo terapija

Komentarų: 51 / Autorius /

1988 metų birželio 3 dieną susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Laisvės ilgesys įgavo balsą. Pakako pradėti viešai kalbėti apie laisvę, tautos istoriją, praeities kančias, ir pusę amžiaus kankinę melo imperijos gniaužtai ėmė laisvėti.

Tiesos sakymas apie patirtas žaizdas, apie tai, kaip iš tiesų jaučiamės čia ir dabar, kokia bjaurastis iš tiesų slypi už sovietinių kaukių, tapo veiksmingiausia priemone išgyti. Dar neseniai išblaškyti ir tik patikimų bičiulių būryje nepabijoję nedrąsiai kalbėti apie laisvę, žmonės budo iš baimės stingulio.

Sąjūdžiui – 28-eri. Verta prisiminti. Vytautas Landsbergis: Tautos nereikia fetišizuoti – ji balsavo už komunistus

Komentarų: 127 / Autorius /

Tiesos.lt | 2013 m. gruodžio 15 d.

Lietuvos piliečiams vis sunkiau sekasi suprasti tradicinių partijų elgesį. Socialdemokratai vis rečiau gina socialinį teisingumą, liberalai – laisvę, o Tėvynės sąjunga – tautą. Kodėl? Kokiomis vertybinėmis nuostatomis remdamiesi priima sprendimus mūsų politikai? Ar Sąjūdžio metais gintos vertybės – tautos savarankiškumas, Lietuvos žemė, piliečių laisvė – išlieka brangintinos ir gintinos šiandien?

Tiesos.lt portalo redaktorė Ramutė Bingelienė kelia šiuos klausimus pirmajam atkurtos Lietuvos Respublikos vadovui, Tėvynės sąjungos garbės pirmininkui, Europos Parlamento nariui, profesoriui Vytautui Landsbergiui.

Scroll to Top