Alfa.lt
Politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus straipsniu „Deja, sunkių nusikaltimų tik daugės“ pakvietė visuomenę ir policiją rimtai diskusijai apie policijoje vykdomas reformas. Ar jos efektyvios? Ar jos užtikrina visuomenei saugumą? Ar jos sumažino nusikalstamumą?
Mano galva, buvo padarytos dvi policijos reformos sisteminės klaidos, kurios prisidės prie nusikalstamumo augimo.
Jūsų dėmesiui siūlome Krikščioniško pilietinio veikimo forumo konferencijos „Krikščioniškas veikimas bendrojo gėrio link“, vykusios kovo 4 d. Vilniuje, antrąją įrašo dalį – teisininko dr. Vyganto Malinausko pranešimą „Bendrojo gėrio samprata ir jos aktualumas“.
Su pirmąja Forumo dalimi galima susipažinti ČIA.
Kviečiame susipažinti ir su Forume priimta deklaracija (ČIA). Netrukus ją bus galima pasirašyti ir el. forma.
Po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, dar kartą aštriai iškėlusiu „sąžiningo naštos pasidalijimo“ klausimą, siūlome prisiminti NATO pateiktą statistiką apie tai, kiek Aljanso narės 2016 metais skyrė lėšų bendrai gynybai.
Kaip žinome, NATO rekomenduoja savo narėms skirti gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau šios rekomendacijos pernai laikėsi tik penkios šalys: Jungtinės Valstijos (3,61 proc.), Graikija (2,38 proc.), Didžioji Britanija (2,21 proc.), Estija (2,16 proc.), Lenkija (2 proc.).
Jūsų dėmesiui siūlome išsamesnį Seimo narės Dovilės Šakalienės Veidaknygėje paskelbtą pareiškimą, kuriuo ji praneša atsiimanti savo vardu teiktas skandalingai pagarsėjusias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Deja, jame Seimo narė nė žodžiu neužsimena apie nepalyginamai skandalingesnius savo laiškus su įsakmiais nurodymais toms pačioms žiniasklaidos priemonėms, kaip realiai filtruoti viešąjį lauką ir taip riboti žodžio laisvę tiems, kurie atstovauja kitokiai nei jos propaguojama pozicija. Ir jokia didžioji žiniasklaidos priemonė, paklususi tokioms D. Šakalienės direktyvoms ir cenzūravusi nepriimtinas nuomones, tuo ne tik kad nesipiktino, bet net ir neinformavo apie tokių laiškų egzistavimą.
Jūsų dėmesiui siūlome kalbos, kuri turėjo būti pasakyta per iškilmingą Seimo posėdį šių metų kovo 11 dieną, tezes. Nors ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe, Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.
Pro Patria
Nuosaikia dešine apsiskelbusiųjų lyderis Gabrielius Landsbergis pasigyrė kursiąs partiją, savo veikloje besivadovaujančią „nuosaikumu sprendžiant jautriausias visuomenės problemas“. Nuosaikumas, jo teigimu, yra „sveiko proto protestas prieš nenormalumą“, esą „politikoje reiškiantis ne principų neturėjimą, o gerai apmąstytą šių principų gynimą“. Apibendrintai tariant, „būti nuosaikiu politikoje yra ne kas kita, kaip ginti tai, kas normalu, civilizuota, racionaliai pagrįsta“. Sunku neatkreipti dėmesio į tai, kad išsakyti teiginiai prasilenkia su sveiku protu, nes nėra nei racionaliai pagrįsti, nei gerai apmąstyti.
Aurimas Perednis | ziniuradijas.lt
Didžiulio ažiotažo sulaukė Seimo narių D. Šakalienės, Z. Streikaus ir R. Šarknicko įstatymo projektas, kuriuo siekiama įpareigoti, kad ne mažiau pusės skelbiamos informacijos žiniasklaidoje būtų teigiama. Sulaukusi didelės kritikos Dovilė Šakalienė pareiškė pataisas atsiimsianti, tačiau ji mano, kad mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška, o viešoji erdvė daro didelę įtaką visuomenės psichikos sveikatai, kurios rodikliai Lietuvoje itin prasti.
Jūsų dėmesiui siūlome Atviros Lietuvos fondo vadovės Sandros Adomavičiūtės ir valdybos pirmininkės Mildos Ališauskienės LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“ balandžio 22 dieną duotą interviu (skaityti ČIA).
„Artuma“
Dainuojanti Sąjūdžio revoliucija, be daugybės teigiamų padarinių, deja, turėjo ir vieną neigiamą. Dažnam lietuviui romantiška kova už Tėvynės laisvę įtvirtino požiūrį į Lietuvą kaip į motiną, turinčią su teisingumu, jei ne su meile, rūpintis savo vaikais. Metafora graži, bet pavojinga, nes tikrovėje rūpesčio tikimasi ne iš kažkokios transcendentinės Lietuvos, o iš Lietuvos valstybės.
Toks lūkestis yra iš esmės klaidingas, kadangi valstybė yra ne motina, o prievartos mechanizmas. Tikėtis teisingumo iš valstybės yra tas pats, kaip tikėtis teisingumo iš policijos automobilio: ar policijos automobilis (t. y. valstybė) tarnaus teisingumui, priklausys nuo jį vairuojančio policininko (t. y. įtakingų interesų grupių, darančių poveikį įstatymų priėmimui ir įgyvendinimui).
Veidaknygė
Tai sakot, tai ir yra laisvė – laisvai važinėtis, kur nori? Bet tada kodėl išvažiuoja kartais ir kartais daugiau nei iš kitų Rytų Europos šalių? Keliskart daugiau nei iš Latvijos, o estų tai jau daugiau parvyksta atgal, nei išvyksta? O juk starto sąlygos buvo praktiškai vienodos.
Nereikia būti jokiu specialistu, tai mūsų specifinės problemos, o ne bendra tendencija – priežastys ne bendros su kitais, o atskiros – jos mūsų viduje. Ir užmirškim tą patogų, nekaltą, viską užmaskuojantį žodelį „emigracija“. Tai ne emigracija, o masinis bėgimas.
