propatria.lt
Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ Aurimas Perednis kalbino politologą Vytautą Sinicą apie pabėgėlių integracijos perspektyvas. Laidos pristatymas ir garso įrašas prieinamas šioje nuorodoje.
BNS
Italijos sostinės senovės laikų hipodrome „Circus Maximus“ šeštadienį susirinko tūkstančiai žmonių protestuoti prieš įstatymus, kurie leistų tos pačios lyties asmenims sudaryti vedybinio pobūdžio sąjungas bei teisiškai pripažintų juos šeima.
maldeikiene.lt
Lietuvoje stiprėja baisi tendencija, praėjusią savaitę virtusi absurdu. Šioje šalyje sakyti tiesą tapo dalyku, už kurį žmogus gali būti nulinčiuotas ir netekti ministro posto. Jeigu Rimantė Šalaševičiūtė būtų melavusi, viskas būtų OK. Viskas puiku, normali kasdienybė. Bet tiesa apie paprastą kasdienę visiems žinomą praktiką, su kuria kovoti reikia labai labai tvirto stuburo, sukėlė tokią valdžios viršūnių pasipiktinimo audrą, kad tapo aišku: tos viršūnės jau pačios tiek prisimelavusios, kad bet kurio asmens atviras žodis ir mąstymas (ministrė aiškinosi, ir kodėl, kaip darė, ir kodėl neatsilaikė, ir aiškino, kodėl taip daryti blogai) joms tampa asmenine grėsme. Melas juos vienija, melu jie laikosi.
Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė drėbtelėjo iš peties: „Astravo elektrinei kelią atvėrė 2012 metų referendumas“. Supraskit – kalta Tauta. „Jei nebūtų sustabdytas saugios japoniškos Visagino atominės elektrinės projektas, apie Astravo AE šiandien negirdėtume“, – savo rašinyje DELFI portale toliau tikina politikė.
Kaip praneša žiniasklaida, 2015 metų spalio 15 dieną policijos direktoratas Kylio miesto ir, tikėtina, kitų miestų policijos pareigūnams išsiuntinėjo instrukciją, pagal kurią dėl smulkių vagysčių, viešosios nuosavybės niokojimo ir kitų „smulkių teisės pažeidimų“ migrantai, įskaitant asmenis, neturinčius galiojančių dokumentų, neturėtų būti suiminėjami.
BNS
Per metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip procentu, o tai daugiausia lėmė išaugusi emigracija, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.
Švedų laikraštis „Svenska Dagbadet“ atskleidė, kad policijos pareigūnai gavo direktyvą, nustatančią, jog įtariamų nusikaltėlių rasė, tautybė ir pilietybė neturi būti atskleidžiamos. Direktyva buvo išplatinta 2015 metų rugsėjo mėnesį. Švedijos policija, siekdama išvengti kaltinimų rasizmu, nuo šiol nebegalės šiais požiūriais apibūdinti įtariamų nusikaltėlių.
Dokumentas nustato, kad ši slėpimo politika turi būti taikoma „viskam: nuo mažareikšmių autoįvykių iki rimtų nusikaltimų, tokių kaip plėšimas, mušimas ir žmogžudystė“.
Siūlome susipažinti su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Piliečių gynybos paramos fondo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Nepartinio demokratinis judėjimo kreipimusi į Lietuvos Respublikos prezidentę, Seimą, Lietuvos radijo ir televizijos komisiją bei Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų.
Pasak kreipimosi autorių, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija akivaizdžiai nesilaiko Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme įtvirtintų demokratijos, objektyvumo ir nešališkumo principų, palaikydami tam tikras interesų grupes savo programose neužtikrina nuomonių įvairovės, varžo žodžio laisvę.
Bernardinai.lt
Kultūrinės spaudos atstovų sniego kasimas prie Vyriausybės visuomenėje išprovokavo diskusijų. Be abejo, norėtųsi, kad jų būtų daugiau ir gyvesnių. Kai kurios nuomonės, esą sniegą kasti yra lengviau, negu užsiimti profesionalia žurnalistika, net nesulaukė adekvačios reakcijos viešoje erdvėje.
Su doc. dr. Dariumi Kuoliu kalbamės apie tai, kad mūsų kultūriniam gyvenimui ypač trūksta viešų diskusijų, įsitraukimo į jas, bendros krypties, kuria galėtume judėti nusistatymo. Kultūrinė spauda dėl lėšų trūkumo yra priversta dirbti sienlaikraščio principu, nes nėra galimybių kelti savus poreikius, nusistatyti kryptį. Taip pat trūksta sklaidos, rūpinimosi, kad kultūrinė spauda pasiektų mokyklas, kur ir turėtų būti auginami kultūros žmonės. O labiausiai, anot mąstytojo, mūsų kultūriniam gyvenimui trūksta aistros, kuri įgalintų žmogų ginti savo nuomonę, poziciją, intelektualinės gyvybės, kuri suteiktų kryptį bei didesnių ambicijų.
alkas.lt
Martino Liuterio Kingo frazė, jau tapusi klasika: Aš turiu svajonę. Ši frazė daugelį kartų kartojama įvairiausių pažiūrų, siekių, ideologijų žmonių. Dažno jų svajonė – savita, o kartais vienos svajonės išsipildymas reiškia kitų svajonių sunaikinimą. Kiekvienąsyk pakartota, ši frazė lieka originali tiek, kiek originalus ja išsakomas prasminis turinys. Aš irgi svajoju.
Svajoju apie Lietuvą, kurioje darniai ir draugiškai sugyvens katalikas ir protestantas, abu jie – su pagoniu, visi trys – su laisvamaniu. Kur sugyvens vyras ir moteris. Senolis ir jaunuolis. Profesorius ir santechnikas. Lietuvis ir lenkas, o jie abu – su totoriumi. Visi Lietuvos senbuviai. Svajoju apie Lietuvą, kurioje kiekvienas galės būti savimi ir visi kartu galės kurti pačią Lietuvą.
