Politika

Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą? Strategiški „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Vaivos Šečkutės išmąstymai

Kaip mūsų šalies vadovams ir jiems patarti pasišovusiems ekspertams, šiuolaikiniams žyniams, sekasi strategiškai mąstyti ir veikti, ko gero, kiekvienas turime savo nuomonę ir argumentų. Vienas stipresnių – 83-ia Lietuvos vieta prieš keletą dienų paskelbtame pasaulio valstybių reitinge („Naujas reitingas: Lietuva – tarp Afrikos šalių“), atskleidžiančiame nelygybės mastą („nuo 2000-ųjų pusės skurdžiausių pasaulio gyventojų gerovė padidėjo vos 1 proc., tuo metu 1 proc. turtingiausiųjų turtai išaugo 50 procentų“) ir mūsų šalį valdžiusiųjų prioritetus. Kad mūsų valdžioms ir verslo struktūroms ne tvarią Lietuvą rūpėjo kurti, – jokia naujiena, kaip ir tai, kad nelygybė ir neteisingumas yra taip suvešėję, jog ima ardyti ir valstybės pamatus. Deja, tikroji dalykų padėtis netapo diskusijų tema ir viešojoje erdvėje – per daugel metų supintame viešųjų ryšių tinkle. Visa „laimė“ – atrinktieji „ekspertai-analitikai“, vis dar įteiginėjantys, jog kitaip ir būti negali, per daugel metų ir patys „nusidėvėjo“, na, o naujokai tai daro pernelyg uoliai. Štai kad ir „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė, stropiai surašiusi viską, kas tik, jos galva, galėtų pateisinti tai, kas nepateisinama – jos komentaras buvo paskelbtas birželio 7 dieną nuo „žinių terasos“ su dar skambesniu šūkiu „Žinioms lubų nėra“…

Liudvika Pociūnienė. Kokia Lietuva būtų saugesnė?

naujienos.lt

Turtinga? Išsilavinusi? Profesionaliai ir techniškai pasiruošusi atremti grėsmes? Taip. Turtinga, nes kiekvienas pilietis joje socialiai saugus, o teisingas ir teisėtas uždarbis gerbiamas. Išsilavinusi ne todėl, kad kas trečias turi aukštojo mokslo diplomą, o kad kiekviename lygmenyje teikiamos adekvačios žinios ir įgūdžiai.

Jonas Ivoška. Teisės ir tiesos valdžia

„Lietuvos žinios“

Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai skatinant valstybingumo evoliuciją realios pilietinės savivaldos kryptimi, netenka vertės istoriškai atgyvenęs žmonių skirstymas į „valdžią“ ir „paprastus žmones“.

Kol mokslas nėra aptikęs „valdžios žmogaus“ genomo ypatumų, diskusija, matyt, būtų beprasmiška įrodinėjant priešingai…

John Rapley. Kaip ekonomika tapo religija

propatria.lt

Nors Anglija turi valstybinę Bažnyčią, šiandien rimčiau į ją žiūri tik nedaugelis mūsų. Išpažįstame net dar galingesnę religiją, aplink kurią orientuojame savo gyvenimus, – ekonomiką. Pamąstykime. Ekonomika siūlo visapusišką doktriną su moralės kodeksu, jos sekėjams žadančiu išganymą šiame pasaulyje; ji pateikia tokią įtikinamą ideologiją, kad ištikimi jos šalininkai pertvarko ištisas visuomenes taip, jog šios paklustų jos reikalavimams. Ji turi savo gnostikus, mistikus ir burtininkus, kurie iš praretėjusio oro išvaro pinigus, pasitelkdami tokius burtus, kaip „derivatyvas“ ar „struktūrinių investicijų įmonė“. Kartu, kaip ir senosios religijos, kurias ji pakeitė, turi savo pranašus, reformatorius, moralistus, o svarbiausia – turi savo vyriausiuosius dvasininkus, kurie erezijos akivaizdoje puoselėja ortodoksiją.

Dėl JAV sankcijų Rusijai „susirūpinusi“ ES: jei mūsų neišgirs, imsimės atsakomųjų veiksmų. Papildyta Audriaus Bačiulio komentaru

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį ne juokais sunerimo – JAV Kongreso respublikonų ir demokratų spaudos tarnybos atstovams paskelbus apie pasiektą susitarimą dėl sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai sugriežtinančio teisės akto, Europos Komisija (EK) per savo pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį paragino Vašingtoną koordinuoti savo veiksmus su G7 partneriais. O svarbiausia, ir tai labai dviprasmiškai nuskambėjo, EK perspėjo JAV dėl galimų „nenumatytų padarinių“, kurių kiltų, visų pirma, ES pastangoms diversifikuoti energijos šaltinius ir taip tapti nepriklausomai nuo Rusijos, ir įspėjo, kad į vienašališkus Amerikos sprendimus bus atsakyta atitinkamomis priemonėms

Lietuvių tauta nebenori savo valstybės?

respublika.lt

Rimvydas Stankevičius | „Respublikos“ žurnalistas

Tęsiame pokalbį su kultūrologu, poetu, žmogumi, neabejingu Lietuvai ir jos likimui, Vytautu Rubavičiumi (pirmoji dalis „Partijų įvairovė Lietuvoje – akių dūmimas“ – ČIA). Šiandien jo klausiu apie rišamąją tautos medžiagą – bendruomenes, jų galimybes regeneruoti jau veik suardytą lietuvių tautą ir apie ribų neturintį mūsų bruožą – godumą, bebaigiantį sunaikinti mūsų valstybę.

Algimantas Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais

Jei artoją nuo žagrės pasodintume į Boingo kabiną vietoj piloto, lėktuvas ne tik kad nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas ir nesėda į piloto kabiną. Kad taptum lėktuvo vadu, turi atitinkamą mokslą išeiti, pilotavimo patirties įgyti, gauti atitinkamą kvalifikacijos patvirtinimą.

Reitingai: rekordinis E. Macrono populiarumo krytis

Nepraėjo nė trys mėnesiai, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, dar taip neseniai su savo judėjimu „Respublika, pirmyn“ („République en marche!“), rodės, triumfavęs Parlamento rinkimuose, jau skaičiuoja pirmuosius ir net labai apčiuopiamus nuostolius. Kaip parodė Ifop apklausa, jo populiarumas per pastarąjį mėnesį sunyko net 10 procentinių punktų, ir tapo pretekstu kalbėti apie savotišką „rekordą“ – didžiausią populiarumo nuosmukį, kokį yra patyręs naujai prisaikdintas prezidentas nuo 1995 metų.

Scroll to Top