Politika

„Pamiršta“ seksualinė revoliucija

8diena.lt | 2017 m. vasario 26 d.

Šiemet sukanka šimtas metų ne tik nuo bolševikų įvykdyto Spalio perversmo Rusijoje, bet ir nuo po jo prasidėjusios seksualinės revoliucijos, kurią vėliau bandyta „ištrinti“ iš istorijos vadovėlių. Dauguma esame girdėję apie Vakaruose XX amžiaus antroje pusėje vykusią seksualinę revoliuciją, kuri siejama su hipių judėjimu ir nauja feminizmo banga. Tačiau, jei lygintume su tuo, kas vyko Rusijoje beveik dešimtmetį po 1917 metų, hipių judėjimo šūkiai tėra nekaltas vaikų žaidimas.

Vytautas Radžvilas apie nutylėtą istoriją: seksualinės revoliucijos šaknys marksistinės, pirmoji įvyko bolševikinėje Rusijoje

Prof. Tomas Janeliūnas neseniai išreiškė pasipiktinimą tuo, jog prof. Vytauto Radžvilo paskaitose esą kalbami niekai apie kažkokius paslaptingus „bezprizornikus“ ir Sovietų Rusijos dar 1917 metais įvykdytą radikalią seksualinę revoliuciją. Ritai Miliūtei iš LRT profesoriaus vieši pasisakymai šia tema taip pat sukėlė juoką.

Geroji Naujiena: Belaukiant pjūties meto

Jėzus pateikė minioms palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: ‘Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?’ Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas’. Tarnai pasisiūlė: ‘Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime’. Jis atsakė: ‘Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‘Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną’“.

Jėzus pateikė jiems dar vieną palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su garstyčios grūdeliu, kurį žmogus ėmė ir pasėjo savo dirvoje. Nors jis mažiausias iš visų sėklų, bet užaugęs esti didesnis už daržoves ir pavirsta medeliu, taip kad padangių sparnuočiai atskrenda ir susisuka lizdus jo šakose“. Jis pasakė ir dar kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su raugu, kurį moteris ėmė ir įmaišė trijuose saikuose miltų, ir nuo jo viskas įrūgo“. Visa tai Jėzus bylojo minioms palyginimais, ir be palyginimų jis jiems nekalbėjo. Išsipildė, kas buvo pranašo pasakyta: „Aš atversiu savo burną palyginimais, išpasakosiu nuo pasaulio sukūrimo paslėptus dalykus“.

Paleidęs minias, Jėzus keliavo namo. Prie jo priėjo mokiniai ir prašė: „Išaiškink mums palyginimą apie rauges dirvoje“. Jis atsiliepė: „Sėjantysis gerą sėklą yra Žmogaus Sūnus. Dirva – tai pasaulis. Gera sėkla – karalystės vaikai, o raugės – piktojo vaikai. Jas pasėjęs priešas – velnias. Pjūtis – tai pasaulio pabaiga, o pjovėjai – angelai. Taigi, kaip surenkamos ir sudeginamos raugės, taip bus ir pasaulio pabaigoje. Žmogaus Sūnus išsiųs savo angelus, tie išrankios iš jo karalystės visus papiktintojus bei nedorėlius ir įmes juos į žioruojančią krosnį. Ten bus verksmas ir dantų griežimas. Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje. Kas turi ausis, teklauso!“ (Mt 13, 24–43)

Irena Vasinauskaitė. Meškuičių gimnazijos profsąjunga susitiko su Šiaulių rajono meru bei Tarybos nariais

Pilietinis portalas Tiesos.lt ne kartą rašė apie Meškuičių gimnazijos kolektyvą suskaldžiusias problemas, kurių epicentre atsidūrė aktyvi profsąjunginė organizacija, ginanti darbuotojų teises, pastebinti administracinius pažeidimus, laiminti darbo ginčų komisijas ir demaskuojanti baudžiamuosius nusikaltimus net aukščiausioje gimnazijos valdančiojoje grandyje.

Bronislovas Genzelis: „TSPMI studentų skundas primena neostalinizmo laikus“

Su siaubu Propatria.lt perskaičiau, kas vyksta Jūsų Institute. Jie primena gūdžius neostalinizmo laikus. Nesunkiai įžvelgiamos paralelės.

1958 metais keli studentai, inspiruoti Jono Bielinio, parašė LKP CK laišką (jį aptikau, atgavus Nepriklauomybę, archyve), teigiantį, kad jie nenori klausytis nacionalistų skaitomo lietuvių literatūros istorijos kurso. Sureaguota greitai: katedros vedėja M. Lukšienė, dėstytojos V. Zaborskaitė, I. Kostkevičiūtė buvo atleistos iš darbo (1988 metais jos stovėjo prie Sąjūdžio ištakų). Siūlau Jums susirasti tą skundą ir palyginti su Jūsų ES aktyvistės ir jos bendraminčių laišku, rašytu Jums (argumentacija ta pati). Jūs taip pat operatyviai sureagavote. Man iš tokios reakcijos atrodo, kad studenčių pagalba ruošiama dirva prof. V. Radžvilo atleidimui. Kita vertus, Jūs čia pasireiškėte kaip nuoseklus „reformatoriaus“ Steponavičiaus sekėjas: „studentai geriau žino, ko jiems reikia“. Kam tada reikalingi dėstytojai? Ar ne geriau būtų įteisinti diplomų pardavimą?

Liepos 21-oji: politinio spektaklio užkulisiai

Aras Lukšas | „Lietuvos žinios“

Lygiai prieš 77 metus 78 vadinamojo Liaudies seimo deputatai, vykdydami okupantų valią, vienbalsiai palaidojo nepriklausomą Lietuvos valstybę. Šiandien, remdamiesi kai kurių šio politinio farso statistų liudijimais, prisiminkime, kas vyko jo užkulisiuose.

Liudvikas Jakimavičius. Kam naudinga antirusiška isterika artėjant rugpjūčiui?

Kam naudinga antirusiška isterika artėjant rugpjūčiui? Dar suprasčiau, jei savo apmaudą už sugriautus gyvenimus lietų tikrai nuo okupacijos nukentėję tremtiniai, politiniai kaliniai, rezistentai.

Bet avanscenoje matome visai kitą publiką, kilusią iš sovietinės nomenklatūros ir komsomolo, kuri nenukentėjo nei nuo sovietų, nei nuo Sąjūdžio „fašistinio“ režimo. Kažkaip sunku patikėti šios publikos uolaus patriotizmo nuoširdumu.

Vidmantas Valiušaitis. Išdavystės dienos

Veidaknygė

Jaunesnės kartos žmonės, greičiausiai, jau nebeprisimena „Liepos 21-osios“ gatvių pavadinimų, kurias turėjo beveik kiekvienas miestas. Jos visos jau panaikintos. Kadangi tai gėdos ir nepriklausomos Lietuvos išdavystės diena.

Tačiau vardais „deputatų“ (L.Giros, P.Cvirkos, S.Nėries, A.Venclovos, etc.), kurie vyko į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, pavadintų gatvių, mokyklų, muziejų, jiems pastatytų paminklų (ir net naujai projektuojami!) – į valias.

Naujas reitingas: Lietuva – tarp Afrikos šalių

Roberta Tracevičiūtė | „Lietuvos žinios“

Mūsų šalis prastai laikosi prisiimto įsipareigojimo įveikti didžiulę nelygybę. Pagal pastangas mažinti atotrūkį tarp turtingiausių ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių, esame Vakarų pasaulio uodegoje.

193 pasaulio vyriausybės prieš porą metų pažadėjo mažinti nelygybę. Tarptautinė labdaringų organizacijų konfederacija, besirūpinanti skurdo mažinimu pasaulyje, „Oxfam“ ir ne pelno siekianti Tarptautinė plėtrai skirtų finansų organizacija (Development Finance International) pirmą kartą įvertino daugiau kaip pusantro šimto valstybių pastangas tirpdyti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų. Mūsų šaliai sudarytas reitingas tapo grėsmingu signalu. Pagal įsipareigojimo mažinti nelygybę įgyvendinimą Lietuva atsidūrė aštuntame dešimtuke.

Scroll to Top