Kadaise iš LDK į Maskvą perbėgęs prasilavinęs žmogus Ivanas Peresvetovas aiškino maskvėnų didžiajam kunigaikščiui Jonui Žiauriajam, kad valstybės neįmanoma valdyti be rūsties (bez grozy), be teroro. Lietuvos didikai tuomet teigė priešingai: valstybei valdyti būtinas žmoniškumas.
Kadaise iš LDK į Maskvą perbėgęs prasilavinęs žmogus Ivanas Peresvetovas aiškino maskvėnų didžiajam kunigaikščiui Jonui Žiauriajam, kad valstybės neįmanoma valdyti be rūsties (bez grozy), be teroro. Lietuvos didikai tuomet teigė priešingai: valstybei valdyti būtinas žmoniškumas.
Veidaknygė
Eglės Samoškaitės pastebėjimai taiklūs bei aktualūs, kas be ko. Tačiau atlikti žvelgiant iš tam tikro požiūrio kampo.
————————
Eglė Samoškaitė: „#tapinizmas – tai reiškinys, kai asmuo, užuot pats sprendęs problemą, bėga skųstis pas viešus asmenis ir taip nusiplauna atsakomybę.“
Tęsinys. Ankstesni Irenos Vasinauskaitės pasakojimai apie Šiauliuose nagrinėjamą bylą:
„Jei ne šluba Lietuvos teisėsauga ir kvaili žurnalistai, šitos bylos nebūtų…“
Teisėsauga įstrigo Klonio akligatvyje
Šiauliuose „įsūdyta“ Garliavos byla
Pasipriešinimo stovykla? Organizuota gauja ar bendrininkų grupė? O gal Lietuvos piliečiai, bandę apginti vaikystę?
Ar tik Garliavos bylose teismus valdo sekretorės?
Šis klausimas mano galvoje kirba jau nuo … šių metų kovo mėnesio. Atsakymui į jį prireikė … trijų mėnesių.
Toks laikas pasirinktas sąmoningai. Redakcija galėjo „apsisukti“ žymiai greičiau, nes visi esame kompiuterizuoti. Tačiau, tarkime, Seimo kontrolieriaus tarnyba ar Vaikų teisių kontrolierė nesudėtingus klausimus „tiria“ mažiausiai tris mėnesius, tai ir mes sukūrėme įspūdį, tarsi gyventume tokiais laikais, kai korespondenciją nešiodavo…pėsti žygeiviai.
Alfa.lt
„Kartais man atrodo, kad egzaminas yra kaip metafizinė bausmė vaikui, kuris dar nieko net nėra padaręs. Ir iš tiesų aš nesuprantu, kodėl žmogus turi baigti mokyklą nubaustas“, – laisvo mąstymo mokymo iškeitimą į prisitaikėlišką „teisingą“ kritikuoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dvejus su puse metų dirbusi Elžbieta Banytė. Ji rašo intelektualiai piktą tinklaraštį, kuriame drįsta pasiūlyti griauti visą egzaminų sistemą, šaipytis iš dviprasmiškų samprotavimo temų, stoja į mokinių pusę sakydama, kad idealiausias literatūros vadovėlis būtų komiksas. O geriausia, ką galime padaryti savo švietimo sistemai, nurašančiai vaikus – ją pertvarkyti.
Šiandien Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas (Nr. XIIIP-957), kurio tikslas – aiškiai ir be galimybių interpretacijoms apibrėžti parlamentarų teises, pareigas ir atsakomybę tų pareigų nesilaikius. Tarp kitų pokyčių projektas numato ir mažesnes parlamentines lėšas bei finansinę atsakomybę nelankantiems posėdžių parlamentarams, skelbiama portale lrs.lt.
Pirmadienis, liepos 10 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tarptautinės „Transparency International“ vasaros mokyklos prieš korupciją atidaryme su jaunimu diskutavo apie korupcijos priežastis ir priemones, padedančias siekti didesnio skaidrumo.
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“
Pasaulio persidalijimo metas
Po Antrojo pasaulinio karo geopolitika buvo nustumta į pašalius, geopolitiniai svarstymai tapo „politiškai nekorektiški“, nes nusistovėjo aiški pasaulio tvarka, kurią lėmė dviejų – Vakarų ir Rytų – blokų karinės ir sykiu geopolitinės galios pusiausvyra, o dėl įtakos buvo kovojama buvusiose kolonijose stengiantis naująsias valstybes pajungti savo politiniams ir ekonominiams interesams. Vakariečių demokratų, kaip ir sovietinio lagerio politikų, akyse pasaulio žemėlapis buvo aiškus, apie didžiųjų blokų užimamas teritorijas nebuvo kalbama, nes dėl valstybių sienų buvo tvirtai susitarta. Tačiau subyrėjus Berlyno sienai ir žlugus Sovietų imperijai, pasaulis ėmė sparčiai keistis. Pasaulio kaitą skatino ir globalizacijos bei europinės integracijos vyksmai. Radosi naujos valstybės, tad pasaulio žemėlapis taip pat pasikeitė. Juolab kad pats Europos Sąjungos projektas jau savaime buvo geopolitinis – juk ES žemėlapis sparčiai keitėsi įsijungiant vis naujomis valstybėms. Tad geopolitikos iškilimas buvo neišvengiamas, o geopolitinė vaizduotė ir geopolitinis mąstymas ėmė vis labiau lemti tarptautinius santykius ir globalių politinių žaidėjų veiksmus. Buvusios stabilios kai kurių valstybių sienos staiga suliepsnojo – ėmė plisti konfliktų židiniai. Paskutinį praėjusiojo amžiaus dešimtmetį vykę Balkanų karai apstulbusiai Europai priminė jos pačios karų baisumus, o sykiu parodė, kad ES politikai visiškai nepasirengę tvarkytis su naujais iššūkiais net „savajame“ žemyne. Prireikė ryžtingo Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO įsikišimo. Tuose karuose jau buvo galima regėti švelnų NATO ir Serbiją rėmusios Rusijos kariškių „sąlytį“. Pastarasis neperaugo į jokius karinius incidentus, tačiau parodė, kad Rusija imasi naujos karinės geopolitinės doktrinos, kuri ir buvo palaipsniui įgyvendinama plėšant Gruzijos ir Ukrainos valstybes ir šitaip suardant Europoje nusistovėjusią tvarką. Rusija savo tarptautinę politiką ėmė grįsti jėga, laužydama tarptautines sutartis dėl valstybių sienų ir nusimesdama tarptautinius įsipareigojimus, tad sąmoningai daugino konfliktines zonas pačioje Europoje. Labai aiški Rusijos agresyvių užmačių slinktis Baltijos regiono pusėn, o tas regionas daugelio žymių geopolitinių mąstytojų laikomas civilizacijų sąveikos „pilkąja zona“, kurią šiuo metu pridengia NATO. Rusijos geopolitikų akyse Baltijos šalys buvo ir yra šios didvalstybės gyvybinių interesų regionas.
BNS praneša: Eurostatas pirmadienį paskelbė, kad iš visų ES šalių būtent Lietuva praėjusiais metais neteko daugiausia gyventojų.
Žinoma, ne absoliučiais, o santykiniais dydžiais – iš šalies, kurioje nevyksta nei karas, nei teroristiniai išpuoliai, atvirkščiai, kurios ekonomika atsigauna ir kurioje auga net atlyginimai, 2016 metais išvyko 14,2 asmens tūkstančiui gyventojų (Latvijoje šis rodiklis – 9,6 asmens, o Estijoje – 0,2 asmens).
