Politika

Vytautas Sinica. Religijos laisvė – katalikų skydas nuo sekuliarios valstybės ar peilis Bažnyčiai į nugarą

Komentarų: 8 / Autorius /

propatria.lt

Kalbėjimas apie religijos laisvę šiandien net tarp katalikų rizikuoja įsipainioti nesusipratimų pinklėse. Neretas įsivaizdavimas, kad religijos laisvė – tai laisvė nesislapstant nevaržomai išpažinti pasirinktą religiją, kad religijos laisvės nepripažįstančiose, pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse, kitų tikėjimų atstovai persekiojami valstybės ir baudžiami. Taip nėra. Kone visos valstybės, nepriklausomai nuo režimo tipo, pripažįsta savo gyventojų teisę praktikuoti pasirinktą religiją. Kad taip yra, aiškiausiai paliudijo skaudi išimtis – vadinamoji „Islamo valstybė“, pradėjusi versti krikščionis rinktis tarp atsivertimo į islamą arba mirties bausmės. Tai, kad tokios represijos prasidėjo musulmonų seniai valdomoje Sirijoje ir Irake, aiškiausiai liudija, kad anksčiau krikščionių teisė praktikuoti savo religiją nebuvo ribojama net ir nesant religijos laisvės.

Dienos klausimas: ar teisinga mokėti už nieko nedarymą?

Komentarų: 11 / Autorius /

Žinių radijas

Suomijos socialinio draudimo valdyba neseniai pranešė apie revoliucinius planus keisti šalies socialinės rūpybos modelį – kiekvienam Suomijos piliečiui valstybė kas mėnesį mokėtų 800 eurų išmoką, tačiau visų socialinių ir kitų lengvatų būtų atsisakyta.

Šveicarijoje 2016 m. birželio mėnesį bus surengtas pirmas toks pasaulyje referendumas, kuomet gyventojų bus klausiama, ar skirti kiekvienam po 2500 frankų (2250 eurų) per mėnesį, nepriklausomai ar jis dirba, ar yra bedarbis. Jei šalies piliečiai pritars siūlymui, Šveicarija taps pirmąja šalimi pasaulyje, kur kiekvienas suaugęs gaus išmoką „pragyvenimui“, o vaikams teks mokėti po 625 frankus.

Mindaugas Liutvinskas. Lietuvos politinis gyvenimas: kur link einame?

Komentarų: 15 / Autorius /

Bernardinai.lt

Dar prieš penkerius metus Lietuvos politinį gyvenimą buvo galima pagrįstai kritikuoti dėl idėjinių, makro lygmens debatų (tai, ką politologai dažnai turi omenyje kalbėdami apie politics) trūkumo bei sektorinių, į konkrečius mikro lygio sprendimus orientuotų diskusijų (atitinkamai – policy srities) dominavimo. Žvelgiant į šiandienę šalies politinę areną tenka konstatuoti, jog joje praktiškai neliko nė vienos iš šių politinį procesą sudarančių dedamųjų. Jų vietoje įsitvirtino tai, ką galima drąsiai vadinti esminiu pastarojo laikotarpio Lietuvos politinio gyvenimo bruožu – vegetacija, ne realiai formuojant ir įgyvendinant politiką, bet greičiau tik imituojant tokį veikimą.

Povilas Urbšys. Nejaugi belieka skaityti „Komsomolskaja pravda“?

Komentarų: 17 / Autorius /

Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius iki šiol tik prezidentei būdingu stiliumi pasidalino su tauta „iš tam tikrų tarnybų“ gauta informacija, kad Rusija gali turėti „tam tikros įtakos tiems“, kurie organizuoja mokytojų streiką. Tuo abejojantiems premjeras patarė pasiskaityti „Komsomolskaja pravda“.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, gindamas šią poziciją, patikino Lietuvą, jog tokia informacija tikrai pateikta ir visi norintys ir turintys teisę dirbti su slapta informacija gali su ja susipažinti. Taip vienu ypu jis perskėlė Lietuvą į dvi dalis – į turinčią teisę dirbti su slapta informacija ir į tokios teisės neturinčią, nors pastarąją sudaro 99 proc. Lietuvos Respublikos piliečių. Bet tai jau ne valdžios, o tų piliečių problema – jiems palikta teisė tiesiog tikėti, ką jiems sako jų išrinktieji.

Kaip posėdžiauja „visuomeninės televizijos“ taryba (video)

Parašykite komentarą / Autorius /

Siūlome skaitytojų dėmesiui iškalbingą video įrašą iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdžio, vykusio vasario 23 dieną.

Tiesos.lt primena: paprastai yra teigiama, kad „LRT misija – tarnauti visuomenei teikiant šalyje ir užsienyje gyvenantiems Lietuvos žmonėms tikslią, objektyvią, kokybišką informaciją bei kuriant profesionalias, originalias informacines, šviečiamąsias, kultūrines ir pramogines programas“, o „visuomeninės televizijos“ taryba „yra aukščiausioji valdymo institucija“ ir „atstovauja visuomenės interesams“. Tačiau įrašas verčia tuo suabejoti: kas iš tiesų vadovauja „visuomeninės televizijos“ tarybai ir kieno interesams ji atsovauja.

Daugiau apie LRT tarybos sudėtį skaityti ČIA.

LAT: Lietuvos partizano Antano Kraujelio sunaikinimas – ne genocidas

Komentarų: 8 / Autorius /

Ketvirtadienį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs Lietuvos istorijai jautrią kasacinę bylą dėl partizanų genocido, konstatavo, kad remiantis surinktais ir teismų išsamiai įvertintais įrodymais, nėra pagrindo Marijono Misiukonio veiksmų pripažinti turinčiais genocido požymių, skelbiama LAT spaudos pranešime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nėra jokio pagrindo abejoti A. Kraujelio partizaniška veikla ir jos reikšme Lietuvos valstybingumui. Aplinkybė, jog „Siaubūno“ slapyvardžiu veikęs A.Kraujelis buvo sulaikomas 1965 metais, nepaneigia jo partizano statuso ir nereiškia, kad tuo metu buvo pasibaigusios Lietuvos valstybingumo kovos.

Palmira Martinkienė. Apie patriotines premijas – visai nepatriotiškai

Komentarų: 7 / Autorius /

15min.lt

Smagu yra gyventi Lietuvoje. Čia niekada nebūna nuobodu, čia nuolat kas nors vyksta. O jei nieko rimto nevyksta, įvykiai bemat sukuriami pasitelkus skiedros skaldymo principą.

Taip atsitiko ir šiomis dienomis, kai dėl vienos mažos knygelės viešojoje erdvėje kilo didžiulis šaršalas.

Mes ne tik sužinojome, kad, be Laisvės premijos, kurios, kaip pamenate, Seimas neskyrė V.Landsbergiui, mūsų šalyje egzistuoja dar ir kažkokia Patriotų premija, bet ir choru ėmėme piktintis diriguojant visuomeninei televizijai, kaip ministras J.Olekas išdrįso jos neskirti kažkokiai N.Putinaitei.

Kadangi šių eilučių autorė, kaip ir likę 99,9 procentai Lietuvos gyventojų, N.Putinaitės knygos neskaitė bei nepasižymi ypatinga meile politikams, tai į šį lygioje vietoje kilusį skandalą pabandys pažiūrėti atsietai, be išankstinių nuostatų ir emocijų.

Lietuvių pasitenkinimas gyvenimu pasiekė rekordines aukštumas, rodo apklausa

Komentarų: 8 / Autorius /

BNS

Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenimu pasiekė rekordines aukštumas, rodo Eurobarometro pernai rudenį atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, gyvenimu patenkinti buvo 75 proc. šalies gyventojų – 6 procentiniais punktais daugiau nei 2014 metų rudenį, naujausius Eurobarometro apklausos duomenis pranešė Europos Komisija (EK). Visoje ES savo gyvenimu buvo patenkinti vidutiniškai 81 proc. apklaustųjų.

Scroll to Top