Politika

Aušra Maldeikienė. Renkuosi politiką ir kovą

Praėjusi savaitė buvo viena neramiausių mano gyvenime. Ir sprendimas, kurį padariau, man labai sunkus.

Kiekvienas tikras atsakymas sau pačiam į žmogiškos būtybės jėgomis neatsakomą klausimą: o ką veiki čia ir dabar šioje Žemėje, iš esmės tą gyvenimą keičia, jis pasakoja apie ilgas nemigo naktis, išorinį dirglumą, vidinį, tik sielos akimis matomą nerimą. Jis reiškia ir nebylų klausimą draugams, jų akyse bandant rasti atsakymą į tokį neaiškią dilemą: ką man daryti?

V. Putinas: 1990 m. būtent Rusija buvo Sovietų Sąjungos „skyrybų“ iniciatorė – mes parodėm gerą valią ir suteikėm nepriklausomybę TSRS respublikoms

Delfi.lt

Rusija vykdo taikią užsienio politiką ir yra viskuo apsirūpinusi šalis, kuriai nereikalingos svetimos teritorijos arba ištekliai, sekmadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.

„Rusijos išorinė politika yra taiki – nė kiek neperdedant“, – šalies vadovas sakė duodamas interviu vienai televizijos „Rossija 1“ laidai.

„Jeigu pažvelgtume į pasaulio politinį žemėlapį ir pamatytume, kokia yra Rusija, taptų aišku, kad mums nereikalingos nei svetimos teritorijos, nei svetimi gamtos turtai. Pas mus visko apstu. Mes – viskuo apsirūpinusi šalis“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, kad Rusijai nėra jokios būtinybės su kuo nors kariauti arba konfliktuoti.

Vincentas Vobolevičius. Darbo kodekso pataisos: Bažnyčios socialinio mokymo beieškant

Bernardinai.lt

Įsibėgėjant Seimo sesijai Lietuvoje atgijo diskusijos apie rudenį svarstymo sulauksiančius Darbo kodekso (DK) pakeitimus. Įdomu, kad vadinamojo naujojo socialinio modelio komentarų chore (kakofonijoje) beveik negirdėti katalikiškų organizacijų ar intelektualų balsų. Ar Bažnyčios socialinis mokymas neturi ką pasakyti šiuo klausimu? Anaiptol!

Pabandykime pažvelgti į kai kuriuos naujuosius DK aspektus pro katalikams gerai pažįstamas solidarumo ir subsidiarumo prizmes.

Dainius Paukštė. Spauda paviešino Didžiosios Britanijos sąlygas, kurioms esant ji pasiliktų Europos Sąjungoje

Masinės informacijos priemonėms („The Telegraph“) pavyko sužinoti sąlygų sąrašą, kurioms esant Didžioji Britanija pasiliktų ES.

Didžiosios Britanijos vyriausybė ir jos vadovas Deividas Kameronas iškėlė ES keturias esmines sąlygas.

Pirma jų reikalauja, kad Briuselis „aiškiai pareikštų“, jog neketina kviesti Didžiąją Britaniją dalyvauti „viršeuropinės supervalstybės“ kūrimo procese. Realiai toks veiksmas reikštų, kad ES atsisako taikyti Didžiosios Britanijos atžvilgiu savo esminį principą – „glaudų bendradarbiavimą sąjungoje“.

Povilas Urbšys. Lietuvis blogas vien dėl to, kad lietuvis

Jaunius Pocius | „Respublika“

Sovietiniais laikais, kai gyvenome nuo pasaulio atskirti geležine uždanga, Vakarai mums atrodė kaip rojus. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus net ir griuvus tai aklinai sienai mes, regis, niekaip negalime atsikratyti sovietinio spaudo – keliaklupsčiavimas prieš Vakarus tęsiasi. Atrodo, jog viskas, kas ateina iš „ten“, yra tobula ir mums sunkiai pasiekiama. Taip mes save menkiname ir nepelnytai nuvertiname. Bet skaudžiausia, kad prie to, deja, prisideda ir mūsų aukščiausioji valdžia. Kodėl taip atsitinka ir kur šitai veda, „Respublika“ kalbasi su parlamentaru Povilu Urbšiu.

Daiva Repečkaitė. Doktorantūra kaip išlikimo žaidimas

Prasidėjus naujiems mokslo metams, VDU įsisteigė doktorantų klubas – save jis vadino bendruomene ir per specialią prof. Leonido Donskio paskaitą kvietė mąstyti apie mokslininko pašaukimą. Tačiau paraleliai, o iš dalies – ir įkvėpti šio klubo užduoto tono – ėmė organizuotis ir kiti tinklai, kurių aktyvistų nuomone, Lietuvos doktorantams reikalinga ne bendruomenė ar diskusijų klubas, o profesinė sąjunga.

Ramūnas Karbauskis: „Situacija, kada prisiimti kaltę malonu“

Tikriausiai nustebinsiu pasakydamas, jog Lietuvoje atsirado krepšinio arena, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiu, o neblaivūs asmenys į ją neįleidžiami, ant krepšinio aikštės ir joje žaidžiančios komandos marškinėlių užrašyta „Už blaivią Lietuvą“. Kiekvienose rungtynėse šioje arenoje už savo komandą serga 800 moksleivių, kurie savivaldybės transportu suvežami iš visų rajono kampelių.

Nebandydamas jūsų kantrybės, pranešu, jog tai – Kėdainių arena, „Nevėžio“ krepšinio komanda, Kėdainių miesto ir rajono vaikai.

Visiems, kurie bando priekaištauti Kėdainių merui Sauliui Grinkevičiui ir Kėdainių savivaldybės tarybai, noriu pareikšti, jog dėl visko „kaltas“ aš.

Filmo apie savižudybes režisierius: „Nustojau galvoti apie savižudybę kaip apie galimybę“

Karolis Vyšniauskas | manoteises.lt

Režisierius Jukka Kärkkäinen’as dokumentiką apie su savižudybe susidūrusius žmones Suomijoje kūrė šešerius metus – per tą laiką jis pats pateko į psichiatrinę ligoninę, o po premjeros nedavė jokių interviu – kalbėti apie filmą jam buvo per sunku. Dabar jis jaučiasi geriau ir festivalio „Nepatogus kinas“ metu aplankys Lietuvą – jau antrąjį kartą.

Pernai pristatytas filmas, pavadintas „Kadaise svajojau apie gyvenimą“ (orig. „Näin unta elämästä“, angliškai – „Once I Dreamt of Life“), kalba tema, kuri Suomijoje, kaip ir Lietuvoje, yra tragiškai skaudi: per dieną Suomijoje nusižudo du žmonės.

Lietuvoje – vienu žmogumi daugiau. Kaip ir Lietuvoje, taip ir Suomijoje apie savižudybes visuomenė nelinkusi kalbėti. Tuo labiau viešai, prieš kamerą. Tačiau būtent tai vyksta šioje dokumentikoje: filmo autoriai užfiksavo Suomijos žmonių istorijas, kaip jie patys bandė pasitraukti iš gyvenimo ar jų artimieji.

J. Kärkkäinen’ui, kuris yra vienas filmo režisierių, ši tema puikiai pažįstama: jis pats buvo priartėjęs prie savižudybės – laimė, to nepadarė. Tais metais, kai kūrė filmą, jo būsena buvo pablogėjusi tiek, kad režisierius penkias savaites turėjo praleisti psichiatrinėje ligoninėje.

Filmo kūrimo procesas užtruko šešerius metus. Per tą laiką J. Kärkkäinen’as sukūrė kitą dokumentinį filmą „The Punk Syndrome“ – apie pankroko grupę „Pertti Kurikan Nimipaivat“, kurioje groja Dauno sindromą ir autizmą turintys muzikantai. Šiemet jie išpopuliarėjo visoje Europoje po to, kai atstovavo Suomijai „Eurovizijos“ konkurse.

Pastarąjį filmą režisierius pristatė Lietuvoje, „Nepatogaus kino“ festivalyje. Šiemet jis sugrįš į festivalį pristatyti „Kadaise svajojau apie gyvenimą“. Kartu su juo į Lietuvą atvyks ir filmo prodiuseris Sami Jahnukainen’as.

J. Kärkkäinen interviu „Skype“ atvirai papasakojo apie naujojo filmo reikalingumą, savo paties mintis apie savižudybę ir pabandė rasti būdų, kaip spręsti šią tragišką tiek Suomijai, tiek Lietuvai problemą.

Scroll to Top