Socialinė politika

Kęstutis Girnius. Baidydamasi progresinių mokesčių Lietuva gretinasi prie lūzerių

delfi.lt

„Lietuvos elitas bijo progresinių mokesčių kaip velnias kryžiaus. Kiekviena užuomina apie jų įvedimą sukelia Lietuvos ūkio žlugimą pranašaujančių pasisakymų srautą. Daugeliui politikų ir analitikų, vos išgirdus apie progresinius mokesčius, padidėja kraujospūdis, sukeliantis kosmariškus ūkio žlugimo, migracijos ir kitokius regėjimus. Net nuosaikesni oponentai instinktyviai perša įvairius iš piršto laužtus argumentus, kuriais siekiama apginti neteisingą, bet jiems palankią mokesčių sistemą.“

Nauja Rytų–Vakarų skirtis: suverenitetas prieš multikultūralizmą

Bernardinai.lt

„Mes visi žinome, kad santykiai su Rusija yra patys blogiausi nuo pat 1991 metų, kai Borisas Jelcinas per vieną iš savo alkoholinių sąmonės užtemimų nuvertė komunizmą. Tačiau dabar darosi aišku, kad vyksta naujasis ideologinis šaltasis karas, ir nesu tikras, ar sugebėsime jį laimėti“, – žurnale „The Spectator“ rašo Edas Westas.

Algimantas Rusteika. Valstybė ir makaronai

Lietuvos vandenyse tautiniai bankai beveik nebeplaukioja. Vienus pasiglemžė privatizacijos cunamis. Kitus taikliais šūviais valdžia paskandino. Aplinkui vien tų vaikagrobių skandinavų stiebų miškas. Iš lietuviškų stambiausias – Maisto bankas. Tai ir pasidėjau indėlį. Na taip, kaip ir jūs. Įmetėm tų pigių makaronų dėžėn. Ir neapleidžia išdidžios gėdos jausmas.

Mišri Seimo narių grupė ir profsąjungų atstovai: „Tokiam socialiniam modeliui pritarti negalima – būtina tobulinti“

Seimas elgtųsi socialiai neatsakingai, jei priimtų tokį socialinį modelį, kokį pateikė Vyriausybė, – teigė Mišrios Seimo narių grupės nariai ir profesinių sąjungų atstovai spalio 15 d. surengtoje spaudos konferencijoje.

„Seime teikiamas labai svarbių įstatymų paketas, kurių kokybe galima tik stebėtis – tai tik pusfabrikatis. Daug kartų išsakyti pastebėjimai, kad nesuradus kompromiso su Trišale taryba, įstatymai neturi būti teikiami – neišgirsti. Atkreiptinas dėmesys į per 150 Teisės departamento pastabų ir gausybę būsimų pasiūlymų dėl visuomenės nerimą sukėlusių kai kurių nuostatų. Pokyčiai būtini, tačiau ar tikrai nuoširdžiai norima šiuos teisės aktus priimti, ar įsiveliant į gausybę pataisų, tik vilkinti procesą?“, – pradėdama spaudos konferenciją klausė Seimo narė Rima Baškienė.

Eligijus Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta

Kadangi Lietuvos žmonės nerodo didesnio entuziazmo priimti į savo šalį karo ir skurdo pabėgėlių, nūnai iš Rytų šalių plūstančių į Europos Sąjungą (ES), yra stimulas kalbėti apie gilesnius ir / arba paslėptus dalykus.

Istorinė Lietuva pasižymėjo taikiu ir vaisingu skirtingų tautų, kultūrų ir religijų sugyvenimu. Tai buvo LDK stiprybės šaltinis ir jos įsimintinos tolerancijos pavyzdys. Dabartinė situacija skirtinga. Gyvename moderniame pasaulyje, dominuojamame nacijų pagrindu sukurtų nacionalinių valstybių, kuriose politinės nacijos daugiau ar mažiau sutampa su etnine tauta. Tai viena.

Vincentas Vobolevičius. Darbo kodekso pataisos: Bažnyčios socialinio mokymo beieškant

Bernardinai.lt

Įsibėgėjant Seimo sesijai Lietuvoje atgijo diskusijos apie rudenį svarstymo sulauksiančius Darbo kodekso (DK) pakeitimus. Įdomu, kad vadinamojo naujojo socialinio modelio komentarų chore (kakofonijoje) beveik negirdėti katalikiškų organizacijų ar intelektualų balsų. Ar Bažnyčios socialinis mokymas neturi ką pasakyti šiuo klausimu? Anaiptol!

Pabandykime pažvelgti į kai kuriuos naujuosius DK aspektus pro katalikams gerai pažįstamas solidarumo ir subsidiarumo prizmes.

Scroll to Top