Socialinė politika

Nuo bačkos. Biurokratinės fantazijos, kaip saugi ir klestinti šalis gelbės savo vaikus

2015-uosius baigėme įvairia gaida liūliuojami, jog Lietuva virto normalia valstybe ir yra kaip niekad saugi ir klestinti, o po Naujųjų iškart atsitokėta – tikrovė visų šių burkavimų neišgirdo.

Kol kas dar nėra atsakymo, kas iš tiesų nutiko atokioje Kėdainių rajono Saviečių kaimo sodyboje, kur du vaikai buvo sumesti į šulinį it kokie akli katyčiai, tačiau valdžios veikėjai pajuto pareigą kažką daryti. Ypač sakyti.

Daug pareiškimų nuskambėjo ir šiandien – pirmąją naujųjų metų darbo dieną.

Idėjų, jei spręstume pagal žodžių skaičių, atrodo, lyg ir nestokojama – nuo visokiausių pasiūlymų gaudžia visas eteris ir socialiniai tinklai, tačiau juos visus galima redukuoti į porą „burtažodžių“: steigti naują instituciją arba suteikti didesnių įgaliojimų jau esamoms ir, žinoma, skirti didesnį finansavimą.

Bet ar girdėjote kalbų, kurios rodytų, jog gebama artikuliuoti, kas iš tiesų sudaro šią „sisteminę“ problemą, kaip ji radosi, galų gale, kad suprantama, kaip veikia pati sistema, pavadinkime ją pagalbos vaikui, šeimai, tiesiog – žmogui sistema, t.y. kiek ir kokių tarnybų yra sukurta ir kaip jos tarpusavy sąveikauja?

Susipažinkime: Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos sistema

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta, jog vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
• valstybė ir jos institucijos,
• vietos savivaldos institucijos,
• visuomeninės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

Lietuvoje už vaiko teisių apsaugą yra atsakingos šios valstybės institucijos:
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
taip pat Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai ir visuomeninės organizacijos.

Mykolas Drunga. Kodėl mirties bausmė yra prasta idėja

Bernardinai.lt

Kad mirties bausmė yra mitas, lengva pamatyti iš vieno pavyzdžio.

Įsivaizduokite savimi patenkintą mafijos žudiką, kuris užsitraukia savo bendrų ar konkurentų, tokių pat kaip jis, nemalonę. Jie nutaria jį nužudyti – švariai ir greitai. Džiovanis nė neįtaria, kad jam paskelbtas „kontraktas“ (mirties nuosprendis), nors jis turi mafijos nariams įprasto nepasitikėjimo kitais ir šiaip jau laikosi perdėto atsargumo. Tik šį kartą jis pamiršta įtarumą, nerūpestingai žengia tiltu, kuriuo važiuoja ir mašinos. Staiga – viena jų sekundei sustoja, iš jos pasipila šūviai, ir Džiovanis sukniubęs ant grindinio čia pat miršta. Jam įvykdyta mirties bausmė.

Kastytis Braziulis. 2016 m. prasidėjo mirties bausmės reikalavimu

Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje. Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus nusikaltimus. Tik mirtis gali sustabdyti tautą nuo degradavimo, nuo visiško moralinio nuosmukio. Mirties reikalauja žymūs žmonės, prie jų pulkais prisideda nežymūs žmonės. Ugningos raudonosios beždžionės metai prasidėjo. Keršto jausmas apėmė beveik visus.

Jei dauguma Lietuvos žmonių sutinka su mirties bausmės įvedimu, tai tiesiog yra privalu tęsti diskusiją apie dalykus, kurie yra neatsiejami nuo mirties bausmės.

Algimantas Rusteika. Ne mūsų reikalas

Na, dabar tai bus kalti visi. Šulinys, į kurį sumėtė vaikus, nes buvo ne pagal kokius nors europietiškus normatyvus. Alkoholis, jei buvo girtas – nes juk girtas! Alkoholis, jeigu buvo blaivus – nes juk norėjo ir negavęs pasiuto!

Kalti bus įstatymai, neleidžiantys šaudyti, nors sušaudžius žudiką aukos neprisikelia. Aišku, socialinės tarnybos, kurios nežiūrėjo ar nepamatė, ką visi matė. Ir policija, kuri nieko ar per mažai padarė, nors niekas labai į ją ir nesikreipė. Ypatingai kaltos bus beteisės vaikų teisių tarnybos, kurioms reikia duoti dar daugiau teisių atiminėti vaikus.

LRT Aktualijų studija: Kokie valdžios sprendimai galėtų paspartinti Lietuvos ekonominį augimą ir pagerinti žmonių gyvenimą? Raimondo Kuodžio atsakymas

Kodėl Lietuvoje tiek daug nepatenkintų žmonių? Ar šalies valdžia turi svertų priimti tokius sprendimus, kurie paspartintų Lietuvos ekonominį augimą ir pagerintų žmonių gyvenimą? Kai kurių sričių (pvz., „Sodros“) reforma atidėliojama metų metus – kodėl bijoma priimti radikalius sprendimus? Į kitų metų deficitinį valstybės biudžetą dėmesį atkreipė net Europos Komisija – negi vakar tęsis ir rytoj? Ar yra rezervų surinkti daugiau pajamų į biudžetą?

Į šiuos ir kitus žurnalistės Rimos Jakutytės klausimus LRT Aktualijų studijoje atsakymus pateikė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Raimondas Kuodis.

Laidos įrašo klausykite ČIA.

Vyriausybė sprendė padidinti pensijas 8 eurais ar ne. Neapsisprendė. Bet artimiausiu metu žada prie jo grįžti

Vyriausybė trečiadienį nesugebėjo nuspręsti, ar nuo kitų metų pradžios padidinti vidutinę senatvės pensiją 8,21 euro (3,2 proc.) – iki 265 eurų – ar ne, ir nutarė klausimo svarstymą atidėti. Tačiau artimiausiu metu prie jo vėl turėtų grįžti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, pensijų didinimui 2016 metų „Sodros“ biudžete jau yra numatyta 74,1 mln. eurų, o valstybės biudžete – 11 mln. eurų.

Vienišos motinos Lietuvoje vertinamos nevienodai

Bernardinai.lt

Šeima Lietuvoje dažnai tapatinama su sutuoktiniais ir jų vaikais. Artėjant rinkimams apie jas kalbama vis garsiau, tačiau nuošalėje paliekamos kitokios šeimos. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. šeimų, kuriose vaikus augina vienas iš tėvų, dažniausiai motina, tačiau apie jas gana mažai žinoma.

Jarek Szubrycht. Neįgalieji: naujos įgaliųjų masinės kultūros žvaigždės

„Literatūra ir menas“ | „Polityka“ (2015-05-26)

Ar (nuosaiki) Monikos Kuszyńskos sėkmė „Eurovizijoje“ yra jos dainos ar valios triumfas? Ar tai, kad Suomijos grupė „Pertti Kurikan Nimipäivät“ nepateko į finalą, reiškia, kad Europa dar nėra pasirengusi integracijai, nes nepakvietė į savo muzikinę pramogą neįgaliųjų? Ar priešingai – rodo, kad integracija veikia puikiai, nes suomiai negavo taškų už savo negalią (Dauno sindromą, autizmą) todėl, kad žiūrovams tiesiog nepatiko triukšmingas pankrokas? Neįgaliųjų skatinimas yra geriau negu atskirtis, bet tai dar ne integracija.

Scroll to Top