Socialinė politika

Dainius Paukštė. Norima ne lankstesnių darbo santykių, o šios srities privatizavimo, užimant čia dominuojančias pozicijas

paukštė.lt

Širma nukrito… Atsiskleidęs politinis peizažas pagaliau galutinai turi atverti akis ir atkimšti ausis nieko nesuprantančiam rinkėjui. Lietuvoje nėra politikų tikrąja šio žodžio prasme. Yra tik savanaudės susivienijusios žmonių grupės, turinčios savus egoistinius tikslus. Taip kalbu pirmiausia apie, „socialdemokrato“ Algirdo Butkevičiaus vadovaujamo, ministrų kabineto nutarimą perduoti Seimui pusfabrikatį – socialinių partnerių dar nebaigtą derinti Socialinio modelio projektą. Tokio būsimo įstatymo projekto aptarimui normalios valstybės, suvokdamos jo reikšmę žmonėms ir valstybių ateičiai, skirtų mažiausiai kelis metus. Lietuvoje projektą buvo leista „aptarti“ net du mėnesius.

Apie naująjį Darbo kodeksą trumpai

[em]Ilgai nesvarsčiusi Vyriausybė praėjusį penktadienį iš esmės pritarė naujo Socialinio modelio projektui, kurio pagrindinė dalis yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos.[/em]

[em]Galutinai Vyriausybė turės apsispręsti birželio 8 dieną. Ar tokios Socialinio modelio ir Darbo kodekso nuostatos išliks, priklausys ir nuo Seimo.[/em]

[em]Siūlome susipažinti su Mariaus Jokūbaičio (lrytas.lt) parengta naujojo Socialinio modelio ir Darbo kodekso pagrindinių nuostatų apžvalga.[/em]

Vytautas Rubavičius. Socialinis modelis ar gražiai įpakuota „chaltūra“?

DELFI.lt

[em]Kasdien įvairiuose žiniasklaidos kanaluose gausu minčių apie naująjį socialinį modelį. Netrūksta ir politikų, tarp jų premjero Algirdo Butkevičiaus, pasvarstymų. Tačiau klausydamasis reiškiamų minčių ir pokalbių greitai pamatai, kad pradėję savo kalbas žodžiais „socialinis modelis“, pašnekovai tuoj pereina prie darbo santykių, jų lankstesnio priderinimo prie rinkos reikalavimų. Apie socialinius santykius net neužsimenama.[/em]

LINVO: Destruktyvus greitųjų kreditų verslas kelia grėsmę nacionaliniams Lietuvos interesams

[em]Gegužės 18 d. Lietuvos intelektualų ir nevyriausybinių organizacijų (LINVO) koalicija, susirūpinusi greitųjų kreditų žalingu poveikiu, išplatino kreipimąsi, raginantį Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimą ir Vyriausybę nedelsiant priimti Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo pataisas.[/em]

Į Europos sąvartynus – beveik 4 milijonai vilkikų maisto

Į Europos sąvartynus – beveik 4 milijonai vilkikų maisto

Monika Midverytė OFS | bernardinai.lt

Trečiadienį Seime vyko kongresas, skirtas pasauliniam maisto švaistymo skandalui, kuris dideliu mastu vyksta ir Lietuvoje. Kol skaitote šį tekstą, tūkstančiai kilogramų tinkamų valgyti produktų keliauja į sąvartyną. Valstybinių įstaigų ir „Maisto banko“ atstovai bei kalbėtojai iš užsienio atskleidė problemos mastą ir ieškojo tinkamų jos sprendimo būdų.

Konstitucinis Teismas: Pensininkai gali palaukti

Konstitucinis Teismas, prieš kurį laiką nutaręs nedelsiant susigrąžinti per krizę sumažintus atlyginimus pats ir [url=http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/konstitucinis-teismas-prokuroru-algos-buvo-sumazintos-neteisetai]sugrąžinti juos Seimo nariams bei pareigūnams[/url], vakar nutarė, kad pensininkai kompensacijų gali palaukti.

Stasys Jakeliūnas. V. Putinas pavėlavo – Lietuva jau okupuota

lrytas.lt

Šimtai milijonų eurų krašto apsaugai ir atgaivinama šauktinių kariuomenė mūsų neišgelbės, nes mes vėl okupuoti. Šį kartą mūsų valstybę, tiksliau, svarbiausias jos institucijas – Seimą, Prezidentūrą ir Vyriausybę – užėmė ne Kremliaus tankai ar „žalieji žmogeliukai“, o žmonės, kuriuos mes įpratę vadinti politikais. Iš tikrųjų jie – ne politikai, o apsišaukėliai.

Samuel Gregg. Europoje netiksliai suprantamas subsidiarumo principas

Bernardinai.lt

[em]Dr. Samuelis Greggas – Actono instituto, įsikūrusio Mičigano valstijoje (JAV), studijų direktorius. Gimė Australijoje, Oksfordo universitete įgijo filosofijos daktaro laipsnį, yra parašęs knygų, kuriose nagrinėjamos aktualios tikėjimo, laisvės bei rinkos problemos. Šis mąstytojas ne kartą lankėsi Lietuvoje, kur skaitė viešas paskaitas. Šis tekstas parengtas pagal vieną iš jų.[/em]

Agnė Rimkutė. Dezintegracija per integraciją

„Šiaurės Atėnai“

Kitaip nei metų laikų kaita ir stichinės nelaimės, Europa, tarptautiniai finansai, net patys rinkos santykiai neatsiranda savaime. Šie mūsų gyvenimą organizuojantys principai ir institucijos atsiranda ir kinta dėl konkrečių žmonių veiksmų, sprendimo ir nežinojimo, kavos aparatų, krūvų popierių, dokumentų formų ir informacinių laikmenų. Negana to, Europa į Lietuvą neateina iš išorės, ji Lietuvos nei apglėbia, nei puola: ji yra kuriama čia pat, Lietuvoje. ES politika, nuostatos ir koordinuojančios institucijos yra aktyviai kuriamos ir konstruojamos tiek Briuselio, tiek Vilniaus koridoriuose, biuruose, agentūrose, konsultavimo įmonėse ir tarptautinėse finansinėse institucijose.

Antanas Miškinis. Moka ir nesuvokia, už ką moka…

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija paprašė Kainų komisija išaiškinti, ar daugiabučio namo šilumos vartotojai privalo sumokėti už… visą pastatui pateiktą šilumą.

Vadovaujantis sveiko proto logika, neturėtų kilti net ir toks klausimas – juk yra visiškai akivaizdu, kad kas nupirkta, tas turi būti ir apmokėta. Bet, kaip matome, toks klausimas kyla.

Scroll to Top