Ugdymo politika

Andrius Švarplys apie universitetų reformą: Jos centre turi būti ne kvazianoniminis administracijos aparatas, o mokslininkų bendruomenė

Komentarų: 4 / Autorius /

Dalijamės Vytauto Didžiojo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VD PMDF) dr. Andriaus Švarplio veidaknygėje išsakyta įžvalga apie aukštojo mokslo reformą.

Administracinis dėstomų dalykų perėmimas, Studijų komiteto (formuojančio dalykų tinklelį) galios išaugimas, pusiau anoniminis privalomų dalykų perkėlimas į pasirenkamus, favoritizmas (saviškių protegavimas kitų sąskaita), slaptas „Facebooko“ paskyros sekimas ir tylus kerštas užkulisiniuose administraciniuose sprendimuose už neįtinkančias pažiūras, teisingų pažiūrų egzistavimas ir prioretizavimas, sistemingas krūvio mažinimas prisidengiant įvairiausiomis „objektyviomis“ aplinkybėmis, mobingas, saujelės studentų balso (skundo) sureikšminimas – ar Universitetas jau galutinai tapo anoniminės, biurokratinės-administracinės jėgos vieta?

Žmogaus teisių gynėjai: TSPM instituto administracija pamynė žmogaus teises ir laisves

Komentarų: 18 / Autorius /

…

Ypač susirūpinimą kelia tai, kad tarp prašymą inicijavusių studentų yra Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja, kas leidžia manyti, jog šioje pamatinių demokratinių vertybių saugojimo ir sklaidos institucijoje įsivyravo autoritarinis požiūris į žmogaus teises ir laisves. Minėtos atstovybės Lietuvoje darbuotojos inicijuotas prašymas TPSMI administracijai primena sufabrikuotus „darbo žmonių“ laiškus sovietų komunistų partijai, kuriuose būdavo smerkiami mokslininkai, rašytojai ir kultūros veikėjai, nepritarę oficialiai sovietų komunistų partijos doktrinai. Būtent analogiškų laiškų pagrindu sovietų valdžia atleisdavo iš darbo jai neįtikusius kultūros ir mokslo darbuotojus, pašalindavo iš kūrybinių organizacijų rašytojus bei kitus kūrėjus, o kai kuriuos jų tokių prašymų pagrindu („pritariant darbo kolektyvams“) įkalindavo arba ištremdavo į Sibiro lagerius.

…

Rasa Čepaitienė. Universitetų šešėlyje

Komentarų: 5 / Autorius /

Pro Patria

Vilniaus universiteto Rektorius neseniai viešai pasidžiaugė sparčiai į viršų šuoliuojančiais VU tarptautiniais reitingais. Nors gerą naujieną išgirsti visuomet smagu, tačiau ji nejučia priminė mūsų politikų pomėgį džiaugtis nenumaldomai augančia šalies ekonomika ir nuolat didėjančiu BVP sparčiausios ir masiškiausios ES emigracijos fone… Džiaugtis mūsų mokslo pasiekimais, kaip žinia, irgi būtų kur kas smagiau, jei Lietuvos dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai stabiliai nemuštų ES mokslininkų užmokestį fiksuojančių statistinių lentelių dugno… Tačiau apie šią, kaip ir apie daugelį kitų mūsų aukštojo mokslo skaudulių bei bandymus šią sistemą eilinį sykį reformuoti jau rašyta prirašyta… Šįsyk norėčiau parašyti apie eilinės Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos planų „šalutinį poveikį“, kuris iki šiol nesulaukė didesnio AM reformatorių, visokio plauko ekspertų ir šia tema rašančių žurnalistų dėmesio. Turiu omenyje pačių mokslininkų bendruomenių, įstrigusių nesibaigiančių reformų verpete, savijautą, akivaizdžiai įtakojančią darbo aukštosiose mokyklose atmosferą ir tarpusavio santykius.

Dėl bandymo sunaikinti Vytauto Didžiojo universitetą Kaune, naudojant „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą”

Parašykite komentarą / Autorius /

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui

Profesoriaus Algirdo Antano Avižienio prašymas

2017 m. birželio 19 d.

Prašau LR Seimo Švietimo ir mokslo komitetą nesutikti su Lietuvos aukštajam mokslui žalingu „Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planu” ir patvirtinti jau geranoriškai iki dabar sudarytas susijungimo sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto ir dviejų partnerių: Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų. Priežastis, kodėl to plano pasekmės būtų žalingos, išdėstau pridėtame laiške.

Algirdas Antanas Avižienis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius emeritas

Kurioje šalyje mokytojai uždirba 11 820 EUR per mėn.?

Komentarų: 8 / Autorius /

dirba.lt

Pedagogų atlyginimai Lietuvoje yra vieni mažiausių Europoje. Palyginome kiek maksimaliai uždirba kitų šalių mokytojai ir kiek maksimaliai uždirba Lietuvos mokytojai. Skaičiai, kuriuos išvydome pasirodė mažų mažiausiai keisti. Pavyzdžiui, Liuksemburge maksimalus pedagogo atlyginimas yra 11 820 EUR per mėn., o Lietuvoje viso labo 579 EUR per mėn., ir reiškia, kad geriausiai apmokamas Liuksemburge dirbantis pedagogas per pusę mėnesio uždirba tiek, kiek Lietuvoje geriausiai apmokamas mokytojas uždirba per metus.

Mokytojos kritika lietuvių kalbos egzaminui: nesuprantu, kodėl žmogus turi baigti mokyklą nubaustas

Komentarų: 3 / Autorius /

Alfa.lt

„Kartais man atrodo, kad egzaminas yra kaip metafizinė bausmė vaikui, kuris dar nieko net nėra padaręs. Ir iš tiesų aš nesuprantu, kodėl žmogus turi baigti mokyklą nubaustas“, – laisvo mąstymo mokymo iškeitimą į prisitaikėlišką „teisingą“ kritikuoja lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja dvejus su puse metų dirbusi Elžbieta Banytė. Ji rašo intelektualiai piktą tinklaraštį, kuriame drįsta pasiūlyti griauti visą egzaminų sistemą, šaipytis iš dviprasmiškų samprotavimo temų, stoja į mokinių pusę sakydama, kad idealiausias literatūros vadovėlis būtų komiksas. O geriausia, ką galime padaryti savo švietimo sistemai, nurašančiai vaikus – ją pertvarkyti.

VU politikos mokslų institute: kova su prof. V. Radžvilo „reakcingomis pažiūromis“

Komentarų: 62 / Autorius /

Pro Patria

Vilniaus forumas informuoja, jog Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) intensyvėja bandymai atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu. Naudojantis politiškai motyvuotais dalies studentų skundais, mažinamas V. Radžvilo dėstomų kursų prieinamumas ir apimtys. Tokių sprendimų oficiali argumentacija, jei ja tikėti, daro gėdą ir universitetui, ir studentams.

Šį pavasarį prof. Vytautas Radžvilas VU TSPMI skaitė Europos studijų magistro programos pirmakursiams įprastą Europos idėjos istorijos kursą. Sėkmingai jį perskaičius ir studentams išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą šį kursą vietoj privalomo padaryti pasirenkamuoju. Prašymo motyvus ir argumentus atskleidžia toliau pateikiamas visas jo tekstas:

Vygantas Kaniava. Atsakymas Laisvūnui Šopauskui: Bažnyčia netylėjo

Komentarų: 13 / Autorius /

Skelbiame Vyganto Kaniavos repliką, kuria jis portale pozicija.org atkreipė dėmesį į itin aktualų, 2017 m. gegužės 31 d. paskelbtą, bet žiniasklaidos nutylėtą Lietuvos vyskupų laišką katechetams ir tikybos mokytojams.

Iš esmės pritariu Laisvūno Šopausko mintims publikacijoje „Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II)“. Tačiau reikėtų patikslinti požiūrį į Bažnyčia toje vietoje, kurioje Laisvūnas kalba, jog „katechetikos ekspertės galima sakyti viešojoje erdvėje pristatė Bažnyčios poziciją (Bažnyčios autoritetai arba tylėjo, arba jų balsas nebuvo girdimas), toks jų kalbėjimas leido ištransliuoti vaizdinį, kad „naudingo idioto“ vaidmenį atlieka visa Bažnyčia“.

Vytautas Vyšniauskas. Studentiškoji „demokratija“: laikas likviduoti studentų atstovybes? (papildyta)

Parašykite komentarą / Autorius /

Pro Patria

Dažną studentą, vos patekusį į universitetą, pasitinka jo akademinį gyvenimą pagerinti ir tinkama linkme nukreipti turinti studentų atstovybė. Tačiau ne vieną studentą ji atgraso nuo pačių pirmų akimirkų: reikšmingi darbai nustumiami į antrą planą, o pirminės svarbos dalykais tampa visokie infantilūs žaidimai, pirmakursių žeminimo ir „inicijavimo“ akcijos, užsibaigiančios „krikštynomis“, įvairaus plauko išsidirbinėjimai ir kitos susireikšminti padedančios veiklos.

Scroll to Top