Ar Vakaruose, į kuriuos mūsų universitetai turi didelių ambicijų lygiuotis, yra publikuojamos mokslinės knygos, parengtos apgintų disertacijų pagrindu? Tikrai taip. Kodėl ir kaip Vakaruose tatai yra daroma?
Pro Patria
Šių metų gegužės paskutinį šeštadienį Vilniaus įgulos karininkų ramovėje vyko konferencija „Mokykla be patriotizmo – jaunimas be vertybių – Lietuva be ateities?“, kurią organizavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bičiulių klubas (valdybos pirmininkas dim. mjr. Antanas Burokas) ir Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba (pirmininkas Algis Narutis), vienijanti 23 nevyriausybines organizacijas. Šioje konferencijoje pranešimą „Lietuvos jaunimo mankurtinimas: priežastys ir padariniai“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas.
Gegužės 31 d. bendrame Seimo Ekonomikos ir Švietimo komitetų posėdyje buvo apsvarstyta Valstybės kontrolės ataskaita „Valstybės investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą siekiant inovacijų augimo“.
Kaip savo pranešime spaudai pakomentavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys, Valstybės kontrolės ataskaita atskleidė, kad į mokslo ir verslo bendradarbiavimą turėjusius skatinti slėnius investuotos milžiniškos lėšos nedavė teigiamo rezultato: „Už Europos Sąjungos ir valstybės pinigus sukurta brangi infrastruktūra naudojama ne inovacijų proveržiui ir verslo konkurentiškumui didinti, bet pelnymuisi iš patalpų nuomos ar interesų grupių poreikiams tenkinti“.
„Problema – ne amžius“. „Problema – ne pardavimo laikas“. „Problema – ne pardavimo vieta“. „Problema – ne alkoholis“.
Paskutiniu metu visa viešoji erdvė tiesiog įsiaudrinusi nuo aptarimo, kaip esą vis dėlto gerai… gerti. Ir kaip blogai, kad Veryga tai draudžia.
Ilgą laiką sąmoningai nekomentavau šios beprotybės. Tylėjau ir laukiau, kuo viskas baigsis.
Tačiau pabaigos nematyti.
Tarptautinės vaiko dienos proga dalijamės Vytauto Didžiojo universiteto profesorės Ilonos Tamutienės straipsniu, pasakojančiu apie jos atlikto tyrimo rezultatus, kurie ne tik atskleidžia traumuojančias vaikų, augančių alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų šeimose, patirtis, bet ir ne mažiau skaudinantį aplinkinių abejingumą, kuris tik dar labiau sustiprina jų apleistumo jausmą.
„Lietuvos žinios“ | Viljama Sudikienė
Suomijos švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Šalis nuo seno garsėja aukštu švietimo lygiu ir nuolat pirmauja tarptautinėse švietimo vertinimo lentelėse. O šiuo metu Suomija permąsto, kaip ji mokys jaunąją kartą skaitmeniniame amžiuje. Jos siekis – kad ugdymo esmė būtų ne tik dalyko žinojimas, bet ir įgūdžiai.
„Mokslo Lietuva“
Lietuvos aukštojo mokslo institucijos, universitetai ir tyrimų institutai jau yra patyrę 2009 m. neoliberalistinio pobūdžio, finansų apkarpymo ir jų lėšų „optimizavimo“ reformą. Šios reformos ir naujojo Mokslo ir studijų įstatymo „buldozerinio stūmimo“ rezultatai: daugiau kaip 30 Konstitucinio Teismo išvardintų Aukštojo mokslo įstatymo pažeidimų, finansavimo mokslui ir studijoms sumažinimas, mokslo už studijas išlaidų perkėlimas ant studentų ir jų tėvų pečių, iškreipta konkurencija tarp universitetų.
vdu.lt
Jungtinės Tautos praėjusiais metais paskelbė, kad pasaulyje trūksta beveik 8 milijonų mokytojų. Ir stebėtina, kad labiausiai trūksta mokytojų moterų. Šios globalios tendencijos, be abejo, stebina, nes Lietuvoje matome visiškai priešingą situaciją. Esame viena iš šalių, kur fiksuojamas nuolatinis mokytojų skaičiaus mažėjimas.
Egidijus Aleksandravičius, Alvydas Jokubaitis | „LRT Kultūra“ | „IQ presingas“
Lietuvos universitetus šiandien norima priversti dirbti remiantis vien ekonomine logika, pasitelkiant vadybos principus. Tačiau universitetas – tai ne laboratorija, ne fabrikas, ne kokios nors dirbtuvės. Universiteto pagrindinis tikslas – ugdyti tautinę sąmonę, tautos intelektą, protą ir moralinę kultūrą. Juk, tarkime, chemiją žmogus gali studijuoti bet kur pasaulyje. Bet ar galima įsivaizduoti, kad koks nors pasaulio universitetas staiga imtų mąstyti apie mūsų šalies esmę, apie jos likimą? Vargu. Lietuvos esmė privalo būti įdomi mums patiems, nes kiti į tai tikrai nesigilins.
ktu.edu.lt
„Jei po klasikinio universiteto pavadinimu slepiasi „alergija“ bet kokiam praktiniam pritaikomumui ir profesijai, tuomet „klasikinis“ universitetas turėtų neįsileisti nei menų (teatro, muzikos, kino ar pan.), nei medicinos, nei taikomosios fizikos ir likti tik su artes liberales: skaitymu, rašymu, logika, teorine filosofija, aritmetika ir teologija. Mano manymu, tai labiau tiktų viduriniam išsilavinimui“, – svarsto Kauno technologijos universiteto (KTU) filosofas doc. Nerijus Čepulis.
