Ugdymo politika

Vilniaus forumo rezoliucija dėl aukštojo mokslo padėties: būtina iš esmės keisti studijas verslu pavertusią aukštojo mokslo politiką

Pro Patria

Visuomeninis Vilniaus forumas paskelbė rezoliuciją dėl aukštojo mokslo padėties. Joje Vilniaus forumo organizatoriai pateikia Lietuvos aukštojo mokslo būklės ir ją lėmusių priežasčių analizę, taip pat Mokslo ir studijų įstatymo bei naujosios Vyriausybės programos vertinimą.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuva ir jos švietimo sistema buvo įtrauktos į neoliberalizmo ideologija grindžiamą globalistinę rinkos revoliuciją. Ši tautas naikinanti ir nacionalines valstybes griaunanti revoliucija kuria atomizuotų ir tik ekonominės konkurencijos saistomų individų pasaulį.

Ji vis labiau skverbiasi ir į universitetus bei juos griauna. Mokslininkai ir pedagogai vis mažiau suvokia save kaip pasaulio tyrėjus bei išsilavinusių šalies piliečių ugdytojus ir pradeda laikyti save mokslo tiriamųjų ir pedagoginių paslaugų rinkos dalyviais, konkuruojančiais dėl potencialių klientų palankumo. Aukštasis mokslas neabejotinai turi komercinę vertę, bet negalima jos paversti svarbiausiu universitetų veiklos kriterijumi. Orientuojantis į ,,pelningas” veiklas neišvengiamai nuvertinamos studijos, kurios yra būtina aukštosios mokyklos ir visuomenės sukaupto intelektinio potencialo perdavimo naujoms kartoms sąlyga.

Algis Krupavičius. Kokiais įrodymais pagrįsta aukštojo mokslo politika?

vdu.lt

Nors šių laikų politika turėtų būti viešųjų, t.y. bendrų visai visuomenei reikalų tvarkymas, deja, realūs politikos sprendimai dažniausiai vienoms visuomenės grupėms yra naudingesni nei kitoms. Ir surastume ne vieną atvejį, kai viešieji sprendimai išimtinai naudą suteikia tik labai siauroms visuomenės grupėms, nors daug rašalo išlieta ir kompiuterio klavišų spausta apie įrodymais grįstą politiką ir sprendimus joje.

Tačiau iš bendrų svarstymų nusileiskime ant žemės ir pakalbėkime apie tą atvejį, kuris ir bus aptariamas toliau. Juo bus aukštojo mokslo tinklo pertvarka. Ar tos pertvarkos ašis – aukštojo mokslo tinklo konsolidavimas, po kurio Lietuvoje liktų 3–5 universitetai ir gal dar keli jų padaliniai – yra pagrįsta tinkamais įrodymais? Beje, universitetų skaičiaus sumažinimas pagal tokį planą, kai jų skaičius mažėtų maždaug 4 kartus, būtų bent Europos mastais beprecedentis, nes niekur tokio masto mažinimo nebūta.

Vytautas Daujotis. Kas valdo Lietuvos aukštąjį mokslą?

Pro Patria

Dalinamės prof. Vytauto Daujočio straipsniu, parengtu pagal gruodžio 9 d. Vilniaus forumo rengtoje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“ skaitytą pranešimą.

Konferencijoje kelti klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikė universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl buvo susiaurinta universitetų misija ir jų kuriamas žinių laukas, kaip pasikeitė akademinės bendruomenės narių statusas, savimonė ir savivertė.

Edita Janulevičiūtė. Parduodamas protas. Nebrangiai

Bernardinai.lt

Tinklalapyje, kurį sudaro vienas vienintelis puslapis, o iš kontaktų – tik vienas telefono numeris, siūlomos rašymo paslaugos. Teigiama, kad įmonėje darbuojasi 200 rašytojų. Ne, tai ne literatūros ir ne publicistikos, ir netgi ne reklamos agentūra. Rašomi kursiniai ir diplominiai darbai studentams. Yra ir klientų atsiliepimai, netgi su vardais ir pavardėmis, netgi nuotraukomis. Viename jų teigiama: „Neturėjau laiko rašyti bakalauro darbą, tai užsakiau. Gerai, kad galėjau visą laiką bendrauti su rašytoja, nes kitaip nebūtų atlikta taip, kaip norėjau. Rezultatas geras. Su įmone nekilo nesklandumų. Vertinu 8 iš 10.“

Tarptautiniai penkiolikmečių tyrimai: skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai – žemiau pasaulio vidurkio, o gebėjimai tik prastėja

Antradienį Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatyti 2015 metų tarptautinio EBPO PISA tyrimų rezultatai. Kaip skelbiama ministerijos svetainėje, tyrimas atskleidžia penkiolikmečių skaitymo gebėjimus, gamtamokslio ir matematinio raštingumo rezultatus ir jų kaitą. Lietuvos mokiniai pirmąkart dalyvavo elektoriniame tyrime.

Nerijus Brazauskas. Apie Lietuvos aukštojo mokslo žemumas

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras | skrastas.lt

Šiuo­lai­ki­nė­je Lie­tu­vo­je aukš­ta­sis moks­las yra ta­pęs ne(iš)spren­džia­ma pro­ble­ma, ku­rios mas­tas ir po­vei­kis vals­ty­bės pa­žan­gai ir vi­suo­me­nės rai­dai at­si­skleis tik atei­ty­je. 2020 me­tais, kai iš­seks Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų in­ves­ti­ci­jos, paaiš­kės, ką Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai su­bran­di­no per 30 at­kur­tos Nep­rik­lau­so­my­bės me­tų. Ta­da ieš­ko­si­me at­sa­ky­mų, ku­rie bus pa­vė­luo­ti, dėl to da­bar tu­ri­me tęs­ti vie­šas dis­ku­si­jas.

Nep­ri­min­siu įvai­riau­sių skai­čių, ty­ri­mų, ins­ti­tu­ci­jų, straips­nių, kny­gų, ata­skai­tų, ku­rios ana­li­zuo­ja ir cha­rak­te­ri­zuo­ja Lie­tu­vos aukš­tą­jį moks­lą, bet iš­dės­ty­siu, ma­no gal­va, es­mi­nes pro­ble­mas. Jas for­mu­luo­da­mas ir ar­gu­men­tuo­da­mas su­vo­kiu, kad Lie­tu­vo­je yra pui­kiau­sių moks­li­nin­kų, stu­den­tų, ino­va­ci­jų, stu­di­jų pro­gra­mų, moks­lo cent­rų, ty­ri­mų, at­ra­di­mų, bet jie su­da­ro tik ne­di­de­lę es­mi­nio vaiz­di­nio da­lį.

Agnė Širinskienė: „Disertacijos tikslas – įrodyti, kad liga nėra Dievo bausmė“

Marija Keršanskienė | Bernardinai.lt

Kilus sąmyšiui viešoje erdvėje dėl Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės doc. dr. Agnės Širinskienės disertacijos „AIDS paaštrintos sveikatos apsaugos problemos ir jų sprendimo etinė-moralinė atsakomybė“, susisiekėme su jos autore ir paprašėme pakomentuoti savo darbo tikslą bei kai kurias viešoje erdvėje pasklidusias citatas.

Mikas Vengris. Dėstytojų darbas – melžiamas dramblienės tešmuo

„Jums viskas buvo išaiškinta…“

Prieš porą savaičių VU darbuotojams buvo pradėti „komunikuoti“ universiteto personalo reformos apmatai. Komunikavimo darbą universiteto administracija atliko pagal pačias geriausias tarpžvaigždines tradicijas, aprašytas dar Douglas Adams „Hitchhiker‘s guide to the galaxy“. Ten vogonai, ateiviai, atvykę sunaikinti Žemės, kurios vietoje tiesiamas hipererdvės greitkelis, sako: „Visi planavimo dokumentai buvo eksponuojami jūsų vietiniame planavimo departamente Kentauro Alfoje jau kokius penkiasdešimt Žemės metų, taigi, turėjote pakankamai laiko pateikti formalius nusiskundimus, o dabar jau per vėlu pradėti kelti triukšmą“. Panašiai ir pas mus. Todėl pamėginsiu išversti planus į visiems (įskaitant gal ir pačius reformuotojus), geriau suprantamą kalbą. Kol vogonai manęs dar nesunaikino.

Algis Krupavičius. Apie aukštąjį mokslą kitaip

vdu.lt

Šiuos svarstymus paskatino 11-ojo Lietuvos Respublikos Seimo paskutinis posėdis, kuriame prieš nusileidžiant kadencijos uždangai buvo priimtas gana abstraktus, bet toli žvelgiantis nutarimas „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. Jame nurodoma parengti (nevisai aišku, nueinančiai ar būsimai) Vyriausybei siūlymus dėl universitetų tinklo optimizavimo ir juos pateikti Seimui. Pastarųjų metų diskusijose apie universitetus ne vieną ir ne du kartus jau pasakyta, kad vienas svarbiausių vaistų ar net beveik panacėja jų būklei pagerinti galėtų būti universitetų sujungimai.

Edita Janulevičiūtė. O kam mums tas mokslas?

Bernardinai.lt

Praėjusią savaitę prie vyriausybės rūmų piketavo mokslininkai, klausdami, ar šioje šalyje jiems dar yra vietos. Klausimas rimtas ir nevienareikšmis. Ko būtent jie klausia keldami tokį klausimą? Ar jiems rūpi žinoti, kiek šiai šaliai reikalingi mokslu užsiimantys žmonės? O gal, ar šaliai reikalingas pats mokslas? Antra vertus, klausimas keistas. Juk mokslininkai yra šios šalies dalis, Lietuvos visuomenės dalis. Jie nėra atvykėliai, kampininkai, kurie kaip malonės turėtų prašyti galimybės turėti vietos savo šalyje. Ir į ką konkrečiai jie kreipiasi? Kas būtent turi jiems atsakyti į tą klausimą ir duoti – arba ne – tos vietos? Valdžia? Darbdaviai, verslininkai, rėmėjai? Ar tiesiog – kiti? Ir vėl viskas iš naujo: kurie kiti? Kitaip tariant, pagrindinis klausimas iš tikrųjų yra: kas ką lemia mūsų šalyje?

Scroll to Top