Užsienio politika

Kodėl Kinija nepasitiki Rusija ir įtaria šią žaidžiant dvigubą žaidimą

Komentarų: 2 / Autorius /

Sergejus Klimovskis

Lavrovas Ženevoje prašė JAV valstybės sekretorių Blinkeną pažadėti iki sausio pabaigos pateikti rašytinį JAV ir NATO vardu atsakymą į du jo ultimatumus.

Klausimai logiški: kam kodėl taip skubiai Kremliui reikalingas toks popierius?

Yra keletas teisingų atsakymų, tačiau pagrindinis iš jų yra tas, kad Kremliui reikia popieriaus, kurį Putinas vasario 4 dieną galėtų jį parodyti Xi Jinpingui Pekine. Be tokio dokumento jo vizitas Pekine praranda beveik bet kokią prasmę.

Iš čia nervingas skubėjimas. Pekinas netiki ir nepasitiki „šiaurės barbarais“ iš Maskvos. Kinų logika skamba maždaug taip. Kviečiate mus jungtis į vieningą aktyvų frontą su jumis prieš JAV ir NATO. Tarkime, sutinkame, bet turime rimtų priežasčių abejoti, ar jūsų pasiūlymai yra nuoširdūs.

Lenkija: galime kurti kitokią Europos Sąjungą

Komentarų: 2 / Autorius /

laikmetis.lt

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, dalyvavęs paskutiniame dešiniųjų ir nacionalistų Europos lyderių viršūnių susitikime Madride, sako, kad toks susibūrimas „parodo, kad Europa turi kitokią ateitį, pagrįstą nepriklausomom valstybėm, o ne kokia nors centralizuota struktūra“.

Dvi dienas vykusio renginio šūkis buvo „Apginkime Europą!“ Jame dalyvavo Prancūzijos atstovė Marine Le Pen, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, Ispanijos „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascal, kuris buvo pagrindinis renginio globėjas.

Dešiniųjų ir nacionalistų lyderiai pasmerkė Europos Sąjungos politiką daugelyje sričių ir įsipareigojo glaudžiau bendradarbiauti Europos Parlamente po artėjančių rinkimų 2024 m.

Tikėtina Putino veiksmų kryptis Ukrainoje: atnaujintas veiksmų eigos vertinimas

Komentarų: 3 / Autorius /

Frederick W. Kagan, Mason Clark, George Barros ir Kateryna Stepanenko

3 dalis

Santrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naudojasi krize, kurią sukūrė sutelkdamas dideles karines pajėgas šalia Ukrainos, siekdamas dviejų pagrindinių tikslų: pirma, žengti į priekį ir galbūt užbaigti savo pastangas atgauti veiksmingą pačios Ukrainos kontrolę, antra, suskaidyti ir neutralizuoti NATO aljansą. Rusijos karinis pasirengimas gali patvirtinti planus apie masinę invaziją į Ukrainą iš šiaurės, rytų ir pietų, galinčią suteikti Putinui fizinę Kijevo ir kitų didžiųjų Ukrainos miestų kontrolę, o tai leistų jam diktuoti sąlygas, padedančias pasiekti pirmąjį tikslą. Tačiau tokia invazija gali pakenkti jo pastangoms pasiekti antrąjį tikslą, nes gali sutelkti NATO aljansą dėl poreikio reaguoti į tokį dramatišką agresijos aktą. Invazija taip pat sukeltų didelę riziką ir neabejotinai dideles išlaidas. Rusijos kariniai veiksmai, sutelkti į ribotas karines operacijas pietų ir pietryčių Ukrainoje, kartu su trumpa, bet plačios apimties ir intensyvia oro ir raketų kampanija gali padėti Putinui pasiekti abu tikslus, o taip pat sumažinti galimas išlaidas ir rizikas Rusijai.

Todėl šiuo metu prognozuojame, kad:

Pasaulis ir Lietuva: Ukraina – kulminacija artėja / Lenkija pamilo Kiniją / Afrikiečiai šaukiasi Putino

Komentarų: 1 / Autorius /

Savo Varpinė

Taigi ir vėl „Pasaulis ir Lietuva“ – laida apie pasaulio įvykius ir jų atgarsius mūsų šalyje. Kaip ir visuomet kelios temos kur be abejo svarbiausia Ukrainos, o tiksliau sakyčiau Rusijos-Vakarų krizė , tačiau kalbėsime ir apie kitus įvykius , kurių dalis LT spaudoje liko beveik arba visiškai nepastebėti.

Gintaras Songaila. Apie Dūdą ir dūdelę

Komentarų: 9 / Autorius /

delfi.lt

Dar net nespėjo nudžiūti rašalas ant Jo Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos plunksnos, kai jis pasirašinėjo nerašymo valstybine kalba įstatymą, o jam už tai padėkojo Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Sebastian Duda).

Tai rodo, kad abu prezidentai apie šį įstatymą kalbėjosi dar iki jo pasirašymo. Ir šis pokalbis tikrai galėjo turėti įtakos mūsiškio apsisprendimui pasirašyti šį, vadinamąjį „trijų raidelių“, įstatymą. O tiksliau, oficialios rašybos lietuvių kalba paneigimo įstatymą. Čia vėl cituoju Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną.

Tai savaime dar nereiškia, kad mūsų valstybės vadovas ir visa valstybė jau šoka pagal strateginio partnerio dūdelę. Tiesiog tarptautinė padėtis yra grėsminga ir Prezidentas ją vertina rimtai. Rytų agresorius ant slenksčio ir reikia palaikyti gerus santykius su pietiniu kaimynu, kurio pagalbos gali prireikti. Ar šiuo atveju taip jau labai gaila tų trijų raidelių? Šekit.

Atskleistas Kremliaus planas įkurti prorusišką vadovybę Ukrainoje

Komentarų: 8 / Autorius /

Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų sekretorė Liz Truss paskelbė pareiškimą dėl Kremliaus plano įkurti Ukrainoje prorusišką vadovybę.

Užsienio, Sandraugos ir plėtros biuras ir didžiai gerbiama Elizabeth Truss, parlamentarė

Pranešimas spaudai

2022 sausio 22 d.

Turime informacijos, kuri rodo, kad Rusijos vyriausybė siekia įkurdinti Kijeve prorusišką lyderį, nes svarsto, ar įsiveržti į Ukrainą ir ją okupuoti. Buvęs Ukrainos parlamentaras Jevhenas Murajevas svarstomas kaip potencialus kandidatas.

Turime informacijos, kad Rusijos žvalgybos tarnybos palaiko ryšius su daugybe buvusių Ukrainos politikų, įskaitant:

Michael Kofman. Putino akcija Rusijos ir Vakarų konfrontacijoje

Komentarų: 8 / Autorius /

Artimiausiomis savaitėmis tikėtinas didelis karas Europoje. Pavojus yra dabartinė žemyno saugumo architektūra, NATO ateitis ir Amerikos vaidmuo formuojant saugumo rezultatus.

Už Europos ribų šis konfliktas turės didelių pasekmių JAV gynybos strategijai ir gali sužlugdyti geriausius Amerikos planus sutelkti dėmesį į ardomą karinę pusiausvyrą su Kinija. Ukraina, kurios likimas kabo ant plauko, gali būti krizės centre, tačiau Maskva turi svarbesnį tikslą – iš naujo apibrėžti Europos saugumo tvarką.

Rusijos karinės pajėgos aktyvavo Ukrainą, Maskva grasina vienašaliais kariniais veiksmais, jei nepavyks pasiekti savo tikslų prie derybų stalo. Prezidentas Vladimiras Putinas elgiasi kukliai, tačiau grėsmė kyla dėl didelio masto jėgos panaudojimo prieš Ukrainą, įskaitant galimybę pakeisti režimą. Net jeigu jėga nepriartins Maskvos prie plataus masto nuolaidų, kurių ji siekia iš Vakarų, Rusijos vadovybė greičiausiai mėgins užsitikrinti savo įtaką šalyje, atimti iš Ukrainos bet kokią viltį įstoti į NATO ir nutrauks Ukrainos ir NATO bendradarbiavimą gynybos srityje.

Eglė Gatelytė. Žiniasklaida: Vokietijos pažadas ukrainiečiams skamba ciniškai. Kličko: tai išdavystė

Komentarų: 3 / Autorius /

delfi.lt

Ukrainos sostinės Kijevo meras Vitalijus Kličko išreiškė nusivylimą dėl to, kad Vokietija laikosi Baltijos jūros dujotiekio „ Nord Stream 2 “ ir ginklų tiekimo Ukrainai draudimo. „Tai pagalbos nesuteikimas ir draugų išdavystė dramatiškoje situacijoje“, – rašo jis pirmadienį didžiausiame Vokietijos laikraštyje „Bild“.

„Ilgą laiką gyvenau Vokietijoje ir iki šiol turiu ten daug draugų. Štai kodėl man ypač skaudu matyti, kaip Putino supratėjai perėmė politinę daugelio klausimų kontrolę! Milijardai, kuriuos Rusija investavo pirkdama Vokietijos korporacijas, buvusius politikus ir lobistus, Vladimirui Putinui atsipirko. Ukraina labai nusivylusi, kad federalinė vyriausybė ir toliau laikosi „Nord Stream 2“. Kad nenori tiekti gynybos ginklų ir tuo pat metu netgi trukdo tiekti mums ginklus tokioms valstybėms kaip Estija“, – su neslepiamu kartėliu rašo buvęs pasaulio bokso čempionas, o nuo 2014 metų Kijevo meras V. Kličko.

Anot politologo, Putinas nebūtų teikęs Vakarams praktiškai neįgyvendinamų reikalavimų, jei realiai nesvarstytų karinės atakos

Komentarų: 9 / Autorius /

lrt.lt

Dėl Rusijos karinės operacijos grėsmės Jungtinės Valstijos nurodė diplomatų šeimoms palikti Ukrainą. Panašų nurodymą daliai ambasados darbuotojų ir jų artimųjų paskelbė ir Jungtinė Karalystė. Tuo metu Europos Sąjungos ministrams Briuselyje diskutuojant apie atsaką į galimą Rusijos agresiją, Europos komisija skelbia apie naują milijardinį paramos paketą Ukrainai. Tiesiogiai iš Kijevo susidariusią situaciją komentuoja politologas Alvydas Medalinskas.

Scroll to Top