Užsienio politika

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys ar tiksliau iš Lietuvos iškraustys konservatorių „vertybinė” politika. Dešimtmečiai tikslingai kurtą, skatintą ir pagrįstai liaupsintą aukštųjų technologijų sektorių. Lazerius ir biotechnologijas. Ekspla, brolis semiconductors, termofischer, etc. Iš 15min straipsnio. Tegu išdrįsta kas nors brolius Vizbarus pavadinti per mažai patriotais.

Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras 15min patvirtino, kad bendrovė dėl politinių rizikų rimtai svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje kurti naują gamybos liniją.

Dominykas Vanhara. Pakalbėkime dar kartą apie Kiniją, tik labiau iš teisinės pusės

Žinau, kad kiek jau atsibodusi tema, bet pakalbėkime dar kartą apie Kiniją, tik pabandykime pakalbėti labiau iš teisinės pusės, pagal analogiją pritaikant vieną įmonių teisės institutą, o konkrečiai – verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule).

Minėta verslo sprendimų priėmimo taisyklė yra taikoma tam, kad apsaugotų sprendimus priiminėjančius įmonių vadovus nuo reikalavimų atlyginti jų nepasiteisinusiais sprendimais sukeltą žalą ir turėtų skatinti įmonių vadovus protingai rizikuoti. Ši taisyklė reiškia prezumpciją, kad įmonės vadovas, priimdamas sprendimus (kurie vėliau nepasiteisino), veikė sąžiningai ir geriausiais bendrovės interesais. Todėl, reiškiant reikalavimus bendrovėms vadovams dėl žalos atlyginimo, nepakanka tokioje byloje įrodyti žalos patyrimo faktą, privaloma įrodyti ir tai, kad vadovas pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovei (lojalumo, sąžiningumo, protingumo), arba akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, arba aiškų aplaidumą.

Lietuvos ekonomika lekia į prarają: po konflikto su Kinija milijoniniai nuostoliai

Vidmantas Misevičius | respublika.lt

Dėl valdančiųjų sukurto konflikto su Kinija verslas jau patiria milijoninius nuostolius, kurie ir toliau augs. Jeigu skubiai nebus rasta išeitis iš padėties, į kurią Lietuvą įstūmė trumparegiški valdžios veiksmai, šalies ekonomikos laukia rimtas sukrėtimas. Apie tai pokalbyje su „Vakaro žiniomis” perspėja Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Kęstutis Černeckas.

Skeptiškai vertinate Lietuvos perspektyvas. Kodėl?

Visiems, matantiems realią padėtį, akivaizdu, kad Lietuva mūšį su Kinija pralaimi jam dar neprasidėjus. Be to, tai turės ilgalaikes pasekmes ne tik globaliai politikai, bet ir skaudžiai smogs mūsų šalies ūkiui.

Nors nuo diplomatinio konflikto eskalavimo pradžios praėjo keturi mėnesiai, tačiau iki šiol Lietuvoje niekas nedrįsta prisiimti atsakomybės.

Smūgis Lenkijos tautinių mažumų švietimui

punskas.pl

2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei mažumai, bet dėl jo, atrodo, nukentės lietuvių, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautinių ir etninių mažumų švietimas.

Vokietijos vyriausybė palaiko Prancūziją keičiant Europos Sąjungą į „labiau suverenią“

Pasak naujosios šalies užsienio reikalų ministrės, Vokietijos vyriausybė ketina remti Prancūziją siekiant, kad Europos Sąjunga taptų „suverenesnė“.

Annalena Baerbock, naujos kairiųjų vadovaujamos koalicinės Vokietijos vyriausybės užsienio reikalų ministrė, pažadėjo, kad jos šalis rems Prancūziją kuriant „suverenesnę Europą“, t. y. tokią, kuri turėtų daugiau įtakos savo valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

Deklaracija paskelbta Prancūzijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai ateinantiems šešiems mėnesiams.

Vokietijos vyriausybė palaiko Prancūziją keičiant Europos Sąjungą į „labiau suverenią“

Pasak naujosios šalies užsienio reikalų ministrės, Vokietijos vyriausybė ketina remti Prancūziją siekiant, kad Europos Sąjunga taptų „suverenesnė“.

Annalena Baerbock, naujos kairiųjų vadovaujamos koalicinės Vokietijos vyriausybės užsienio reikalų ministrė, pažadėjo, kad jos šalis rems Prancūziją kuriant „suverenesnę Europą“, t. y. tokią, kuri turėtų daugiau įtakos savo valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

Deklaracija paskelbta Prancūzijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai ateinantiems šešiems mėnesiams.

Vytautas Sinica. Ar padėkos Gabrielius prezidentui?

Prezidentas tiesia pagalbos ranką vyriausybei Kinijos ir Taivano klausimu. Turėtų padėkoti, bet turbūt vėl pyks. Situacija gana paprasta:

– Vyriausybės veiksmai Taivano atstovybės klausimu, konkrečiau net ne veiksmai, o sisteminga retorika (nes realių veiksmų dėl pačios atstovybės nelabai įvyko) turėjo ir dar turės tragiškų pasekmių Lietuvos verslui. Kinijos atsakas gerokai viršijo valdančiųjų lūkesčius, ES solidarumas gerokai neprilygo valdančiųjų lūkesčiams. Lietuva tampa nesaugi investuotojams, Armonaitės kosminio naivumo patarimai eksportuotojams „greitai rasti naujas rinkas“ verčia visą verslo bendruomenę abejoti ją išvis ką nors suprantant apie tarptautinę prekybą;

Prof. Rimantas Rudzkis: nesuprasdami, kas yra Kinija, davėme jai pretekstą visam pasauliui parodyti savo galią

respublika.lt

Neapgalvotas Lietuvos leidimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje yra puiki dingstis Kinijai parodyti, kaip Pekinas gali pamokyti jos politikai prieštaraujančias valstybes, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Be kita ko, jis neabejoja, kad spaudimo priemonės skaudžiai smogs Lietuvai ypač svarbiai apdirbamajai pramonei ir išeitį, patyrus minimalius nuostolius, galima rasti tik su partnerių parama.

„Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti. Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.

Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R. Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.

Scroll to Top