Užsienio politika

delfi.lt

Nutardama taivaniečių biurą Vilniuje pavadinti Taivano, o ne Taipėjaus atstovybe (angliškai Taiwanese representative office), Lietuva suklupo lygioje vietoje ir peržengė vieną ryškiausių Kinijos raudonų linijų, kurią gerbia kitos Vakarų šalys, įskaitant JAV. Savo išsišokimu užsitraukėme antros galingiausios pasaulio šalies ilgalaikę rūstybę, kurios pasekmes jausime ne mėnesį ar metus, bet 20 ar 30 metų, gal net ilgiau.

Glumina ir nerimą kelia Lietuvos diplomatijos vadovų naivumas ir negebėjimas suvokti, kaip Kinija reaguos. Tik naivuolis galėjo manyti, jog Pekinas laikys atstovybės pavadinimą nereikšminga, atsako nereikalaujančia smulkmena.

Jau pusę amžiaus Pekinas nuosekliai įspėja visas šalis, kad santykiai su Taivanu turi būti minimalūs, kad jis nepakęs jokių žingsnių Taivano suverenumo pripažinimo linkme. Pastaraisiais metais Kinijos nuostatos sugriežtėjo, jos užsienio politika tampa konfrontacinė, kovinga, garsiai smerkianti bet kokią Kinijos kritiką. Šį pavasarį per pirmąsias aukšto lygio derybas su Bideno administracija Kinija šviesiai tiesiai pareiškė nepriimsianti „nepagrįstų JAV kaltinimų,“ tvirtino, jog JAV veiksmai smarkiai pablogino tarpusavio santykius. Jei taip elgiamasi su JAV, kodėl manyti, kad bus nepaisomi mažos šalies akibrokštai, juolab 2020 m. Kinijos ambasada Vilniuje nedviprasmiškai reagavo į, jos nuomone, provokuojančias Lietuvos politines iniciatyvas?

Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sulaukė pagyrų iš keletos leidinių Vakaruose už drąsą, Lietuvos gyventoju apklausa vertybinės užsienio politikos klausimais daugiau nei akivaizdi: per 60 proc. apklaustųjų nepalaiko valdančiųjų pozicijų Taivano ir Kinijos klausimais. Apie artėjančius tragiškus nuostolius jau informavo ir Lietuvos gamintojai. Lazerių kūrėjai, kuriais mūsų šalis taip didžiavosi, planuoja iškelti savo įmones iš Lietuvos, o politiniai valdžios žingsniai jau šį pavasarį Leituvoje gali paliesti iki 70 proc. gamybinių įmonių.

Kodėl ši ekonominė krizė nėra tik „krizelė”, kaip ją apibūdino Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinė Armonaitė. Ką apie mūsų šalį kalba užsienio investuotojai, ko verti Taivano pažadai ir apie kokius nuostolius jau šiandien kalba verslas Lietuvoje? Apie visa tai kalbamės su Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku.

Lietuva neturi jokių įsipareigojimų JAV tai padaryti. Tai bus žalingiau Lietuvai negu Baltarusijai, kuri vis tiek ras, per kur transportuoti. Tai bus naudingiausia Rusijai, kurios įtaka toliau augs. Tai žlugdys geležinkelius, uostą ir krovos kompanijas, galimai ves prie strateginės svarbos objektų privatizacijos.

Bet valdantieji vis tiek tą daro. Tiesiog, nes nori ir gali. Kaip tie šuneliai priežodyje. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Veidaknygė

Užsienio reikalų ministerijos užsakymu apklausą gruodžio mėnesį atliko bendrovė „Vilmorus“. Be kitų, gyventojų klausta:

„Kaip vertinate vertybinę Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu“?

Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys ar tiksliau iš Lietuvos iškraustys konservatorių „vertybinė” politika. Dešimtmečiai tikslingai kurtą, skatintą ir pagrįstai liaupsintą aukštųjų technologijų sektorių. Lazerius ir biotechnologijas. Ekspla, brolis semiconductors, termofischer, etc. Iš 15min straipsnio. Tegu išdrįsta kas nors brolius Vizbarus pavadinti per mažai patriotais.

Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras 15min patvirtino, kad bendrovė dėl politinių rizikų rimtai svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje kurti naują gamybos liniją.