Užsienio politika

Kęstutis Girnius. Konfliktas su Kinija – strateginė, ne taktinė ar komunikacijos klaida

delfi.lt

Nutardama taivaniečių biurą Vilniuje pavadinti Taivano, o ne Taipėjaus atstovybe (angliškai Taiwanese representative office), Lietuva suklupo lygioje vietoje ir peržengė vieną ryškiausių Kinijos raudonų linijų, kurią gerbia kitos Vakarų šalys, įskaitant JAV. Savo išsišokimu užsitraukėme antros galingiausios pasaulio šalies ilgalaikę rūstybę, kurios pasekmes jausime ne mėnesį ar metus, bet 20 ar 30 metų, gal net ilgiau.

Glumina ir nerimą kelia Lietuvos diplomatijos vadovų naivumas ir negebėjimas suvokti, kaip Kinija reaguos. Tik naivuolis galėjo manyti, jog Pekinas laikys atstovybės pavadinimą nereikšminga, atsako nereikalaujančia smulkmena.

Jau pusę amžiaus Pekinas nuosekliai įspėja visas šalis, kad santykiai su Taivanu turi būti minimalūs, kad jis nepakęs jokių žingsnių Taivano suverenumo pripažinimo linkme. Pastaraisiais metais Kinijos nuostatos sugriežtėjo, jos užsienio politika tampa konfrontacinė, kovinga, garsiai smerkianti bet kokią Kinijos kritiką. Šį pavasarį per pirmąsias aukšto lygio derybas su Bideno administracija Kinija šviesiai tiesiai pareiškė nepriimsianti „nepagrįstų JAV kaltinimų,“ tvirtino, jog JAV veiksmai smarkiai pablogino tarpusavio santykius. Jei taip elgiamasi su JAV, kodėl manyti, kad bus nepaisomi mažos šalies akibrokštai, juolab 2020 m. Kinijos ambasada Vilniuje nedviprasmiškai reagavo į, jos nuomone, provokuojančias Lietuvos politines iniciatyvas?

Sigitas Besagirskas. Kiek mums kainuos kova su Kinija?

Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sulaukė pagyrų iš keletos leidinių Vakaruose už drąsą, Lietuvos gyventoju apklausa vertybinės užsienio politikos klausimais daugiau nei akivaizdi: per 60 proc. apklaustųjų nepalaiko valdančiųjų pozicijų Taivano ir Kinijos klausimais. Apie artėjančius tragiškus nuostolius jau informavo ir Lietuvos gamintojai. Lazerių kūrėjai, kuriais mūsų šalis taip didžiavosi, planuoja iškelti savo įmones iš Lietuvos, o politiniai valdžios žingsniai jau šį pavasarį Leituvoje gali paliesti iki 70 proc. gamybinių įmonių.

Kodėl ši ekonominė krizė nėra tik „krizelė”, kaip ją apibūdino Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinė Armonaitė. Ką apie mūsų šalį kalba užsienio investuotojai, ko verti Taivano pažadai ir apie kokius nuostolius jau šiandien kalba verslas Lietuvoje? Apie visa tai kalbamės su Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentu Sigitu Besagirsku.

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Naujametinės valdžios dovanėlės Lietuvai

Nauji metai prasidėjo Seimo balsavimais jautriausiais vertybiniais klausimais prieš daugumos gyventojų valią. Užsimota plačiai – asmenvardžiai pasuose, privalomas skiepijimas, smurtas dėl lyties ir daug kitų visuomenę kiršinančių idėjų. Laisvės gynėjų dienos minėjimas virto politinės kovos lauku – valdžios atstovai nušvilpti protestuotojų, visuomenė pasidalino smerkdama vienus ir kitus. Kieno visgi atsakomybė už šią situaciją? Kuo čia dėtas Landsbergis? Ko tikėtis ateinančiais metais? Aiškinsimės papunkčiui su Vytautu Sinica.

Vytautas Sinica. Su Matu Maldeikiu diskutavome apie valdančiųjų vertybinę užsienio politiką

„Žinių radijuje“ su Matu Maldeikiu diskutavome apie valdančiųjų vertybinę užsienio politiką. Manau, pokalbis buvo gana gilus ir įdomus. Matas nekalba klišėmis, turi viziją ir platų akiratį, retą tarp šiandienos politikų. Daro visiškai skirtingas nei aš prielaidas ir išvadas, bet iš to ir gimsta gyvas pokalbis, kuriame pats gali kažką išgirdęs nustebti.

Jeigu gerai suprantu oponento poziciją, Lietuva (valdantieji) susikūrė konfliktą Kinijoje, nes šiai šaliai tenka didelis JAV dėmesys ir mums reikia dalyvauti globaliame žaidime bei tą dėmesį pritraukti į save. Lietuva (valdantieji) esą susikūrė konfliktą Baltarusijoje suprasdami, kad Lukašenkos nenuvers, bet sukurs prielaidas baltarusių tautoje formuotis antirusiškoms nuotaikoms ir permainų potencijai. Mano akimis, pirmuoju atveju tai dvelkia servilizmu, antruoju atveju – gana makabriškas žaidimas svetimos visuomenės likimu ir žmonių gyvenimais. Netikiu tokių veiksmų sėkme, o tiksliau tuo, kad tokioje situacijoje galima apskaičiuoti ir pagrįstai tikėtis norimų rezultatų. Tikimybė laimėti panaši kaip loterijoje. Bet ant kortos pastatoma Lietuvos verslo ateitis, dirbančiųjų gyvenimai ir apskritai šalies ekonomika bei įvaizdis. Tai nesąžiningas žaidimas, kurį vadinti vertybiniu galima nebent ironiška prasme.

Apibendrinant, dėl taikos, demokratijos ir žmogaus teisių visame pasaulyje negalima kelti pavojų savo piliečių gerovei ir pačiai valstybei. Tai utopinis tikslas, praktikoje tampantis distopija. Matas viską mato kitaip. Paklausykite:

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Lietuva neturi jokių įsipareigojimų JAV tai padaryti. Tai bus žalingiau Lietuvai negu Baltarusijai, kuri vis tiek ras, per kur transportuoti. Tai bus naudingiausia Rusijai, kurios įtaka toliau augs. Tai žlugdys geležinkelius, uostą ir krovos kompanijas, galimai ves prie strateginės svarbos objektų privatizacijos.

Bet valdantieji vis tiek tą daro. Tiesiog, nes nori ir gali. Kaip tie šuneliai priežodyje. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys ar tiksliau iš Lietuvos iškraustys konservatorių „vertybinė” politika. Dešimtmečiai tikslingai kurtą, skatintą ir pagrįstai liaupsintą aukštųjų technologijų sektorių. Lazerius ir biotechnologijas. Ekspla, brolis semiconductors, termofischer, etc. Iš 15min straipsnio. Tegu išdrįsta kas nors brolius Vizbarus pavadinti per mažai patriotais.

Aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis group“ vienas iš įkūrėjų Kristijonas Vizbaras 15min patvirtino, kad bendrovė dėl politinių rizikų rimtai svarsto atsisakyti idėjos Lietuvoje kurti naują gamybos liniją.

Dominykas Vanhara. Pakalbėkime dar kartą apie Kiniją, tik labiau iš teisinės pusės

Žinau, kad kiek jau atsibodusi tema, bet pakalbėkime dar kartą apie Kiniją, tik pabandykime pakalbėti labiau iš teisinės pusės, pagal analogiją pritaikant vieną įmonių teisės institutą, o konkrečiai – verslo sprendimų priėmimo taisyklę (angl. business judgment rule).

Minėta verslo sprendimų priėmimo taisyklė yra taikoma tam, kad apsaugotų sprendimus priiminėjančius įmonių vadovus nuo reikalavimų atlyginti jų nepasiteisinusiais sprendimais sukeltą žalą ir turėtų skatinti įmonių vadovus protingai rizikuoti. Ši taisyklė reiškia prezumpciją, kad įmonės vadovas, priimdamas sprendimus (kurie vėliau nepasiteisino), veikė sąžiningai ir geriausiais bendrovės interesais. Todėl, reiškiant reikalavimus bendrovėms vadovams dėl žalos atlyginimo, nepakanka tokioje byloje įrodyti žalos patyrimo faktą, privaloma įrodyti ir tai, kad vadovas pažeidė savo fiduciarines pareigas bendrovei (lojalumo, sąžiningumo, protingumo), arba akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, arba aiškų aplaidumą.

Scroll to Top