Užsienio politika

Lietuvos ekonomika lekia į prarają: po konflikto su Kinija milijoniniai nuostoliai

Komentarų: 1 / Autorius /

Vidmantas Misevičius | respublika.lt

Dėl valdančiųjų sukurto konflikto su Kinija verslas jau patiria milijoninius nuostolius, kurie ir toliau augs. Jeigu skubiai nebus rasta išeitis iš padėties, į kurią Lietuvą įstūmė trumparegiški valdžios veiksmai, šalies ekonomikos laukia rimtas sukrėtimas. Apie tai pokalbyje su „Vakaro žiniomis” perspėja Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys Kęstutis Černeckas.

Skeptiškai vertinate Lietuvos perspektyvas. Kodėl?

Visiems, matantiems realią padėtį, akivaizdu, kad Lietuva mūšį su Kinija pralaimi jam dar neprasidėjus. Be to, tai turės ilgalaikes pasekmes ne tik globaliai politikai, bet ir skaudžiai smogs mūsų šalies ūkiui.

Nors nuo diplomatinio konflikto eskalavimo pradžios praėjo keturi mėnesiai, tačiau iki šiol Lietuvoje niekas nedrįsta prisiimti atsakomybės.

Smūgis Lenkijos tautinių mažumų švietimui

Komentarų: 2 / Autorius /

punskas.pl

2021 metų gruodžio 17 dieną Lenkijos Seimas priėmė sprendimą sumažinti subsidijas tautinių mažumų švietimui. Šiais metais jos bus beveik 40 mln. zl mažesnės nei pernai. Taip pasielgta ne ekonominiais ar taupymo, bet politiniais sumetimais (2022 m. subvencijos Lenkijos mokykloms numatytos 1 milijardu zlotų didesnės nei pernai). Lenkijos Seimo sprendimas buvo taikytas pirmiausia vokiečių tautinei mažumai, bet dėl jo, atrodo, nukentės lietuvių, baltarusių, ukrainiečių bei kitų tautinių ir etninių mažumų švietimas.

Vokietijos vyriausybė palaiko Prancūziją keičiant Europos Sąjungą į „labiau suverenią“

Komentarų: 6 / Autorius /

Pasak naujosios šalies užsienio reikalų ministrės, Vokietijos vyriausybė ketina remti Prancūziją siekiant, kad Europos Sąjunga taptų „suverenesnė“.

Annalena Baerbock, naujos kairiųjų vadovaujamos koalicinės Vokietijos vyriausybės užsienio reikalų ministrė, pažadėjo, kad jos šalis rems Prancūziją kuriant „suverenesnę Europą“, t. y. tokią, kuri turėtų daugiau įtakos savo valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

Deklaracija paskelbta Prancūzijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai ateinantiems šešiems mėnesiams.

Vokietijos vyriausybė palaiko Prancūziją keičiant Europos Sąjungą į „labiau suverenią“

Parašykite komentarą / Autorius /

Pasak naujosios šalies užsienio reikalų ministrės, Vokietijos vyriausybė ketina remti Prancūziją siekiant, kad Europos Sąjunga taptų „suverenesnė“.

Annalena Baerbock, naujos kairiųjų vadovaujamos koalicinės Vokietijos vyriausybės užsienio reikalų ministrė, pažadėjo, kad jos šalis rems Prancūziją kuriant „suverenesnę Europą“, t. y. tokią, kuri turėtų daugiau įtakos savo valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

Deklaracija paskelbta Prancūzijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai ateinantiems šešiems mėnesiams.

Vytautas Sinica. Ar padėkos Gabrielius prezidentui?

Komentarų: 13 / Autorius /

Prezidentas tiesia pagalbos ranką vyriausybei Kinijos ir Taivano klausimu. Turėtų padėkoti, bet turbūt vėl pyks. Situacija gana paprasta:

– Vyriausybės veiksmai Taivano atstovybės klausimu, konkrečiau net ne veiksmai, o sisteminga retorika (nes realių veiksmų dėl pačios atstovybės nelabai įvyko) turėjo ir dar turės tragiškų pasekmių Lietuvos verslui. Kinijos atsakas gerokai viršijo valdančiųjų lūkesčius, ES solidarumas gerokai neprilygo valdančiųjų lūkesčiams. Lietuva tampa nesaugi investuotojams, Armonaitės kosminio naivumo patarimai eksportuotojams „greitai rasti naujas rinkas“ verčia visą verslo bendruomenę abejoti ją išvis ką nors suprantant apie tarptautinę prekybą;

Prof. Rimantas Rudzkis: nesuprasdami, kas yra Kinija, davėme jai pretekstą visam pasauliui parodyti savo galią

Komentarų: 9 / Autorius /

respublika.lt

Neapgalvotas Lietuvos leidimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje yra puiki dingstis Kinijai parodyti, kaip Pekinas gali pamokyti jos politikai prieštaraujančias valstybes, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Be kita ko, jis neabejoja, kad spaudimo priemonės skaudžiai smogs Lietuvai ypač svarbiai apdirbamajai pramonei ir išeitį, patyrus minimalius nuostolius, galima rasti tik su partnerių parama.

„Įsteigę atstovybę ne Taibėjaus, o Taivano vardu, davėme Kinijai puikų pretekstą, kodėl Kinija dabar gali visam pasauliui parodyti, kaip ji tą Lietuvą pamokys. To preteksto nebuvo galima jokiu būdu duoti. Kas nusprendė šitaip pasielgti, matyt, nesupranta nei Kinijos istorijos, realijų, nei galimybių“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Rudzkis.

Jo teigimu, konfliktas su Pekinu paliks gilų neigiamą pėdsaką Lietuvos patrauklumui investicijoms. Didžiausią riziką ekspertas įžvelgia apdirbamosios pramonės sektoriui, kuris, primena R. Rudzkis, sudaro didžiausią šalies ekonomikos dalį.

Lenkija ir vėl apsupta agresyvios Vokietijos ir Rusijos

Komentarų: 4 / Autorius /

laikmetis.lt

Ką tik pasibaigę 2021 metai, kurie buvo daugiau nei dar vieni pandemijos metai: tai buvo metai, kai Lenkija gynėsi nuo organizuotos „migracijos“ puolimą savo pasienyje, metai, kai patyrėme vis daugiau Rusijos agresijos ir susidūrėme su augančia įtampa ES viduje.

Kas buvo svarbiausia? Kas įsimins iš šių daugybės įvykių? Ar bent vienas iš šių procesų iš tikrųjų turės ilgalaikių pasekmių? Manau, kad taip. 2021-ieji bus prisiminti kaip metai, kurie kai kuriais atžvilgiais atitolino mus beveik šimtu metų atgal, į laikotarpį, pradėtą ​​Rapalo sutartimi (Sovietų Sąjungos ir Vokietijos Veimaro Respublikos bendradarbiavimo užmezgimas 1922 m.) ir Miuncheno konferenciją, kai Hitleris visiškai sulaužė Versalio nutarimus.

Nevieša išpažintis apie santykius su Kinija: jei reiktų pakartoti – nekartotume, bet dabar atsitraukti neišeina

Komentarų: 8 / Autorius /

Eglė Samoškaitė | tv3.lt

Lietuvos apsisprendimas pakovoti su Kinija pelno pagiriamąsias užsienio leidinių antraštes ir atrodo efektingai, kaip kokia biblinė Dovydo kova su Galijotu. Bet Lietuvos viduje azarto nėra tiek daug, nes saugumo situacija regione dėl Rusijos ir Baltarusijos veikimo ir taip yra nestabili.

Kinijos įniršis dėl Taivano atstovybės įkūrimo būtent Taivano, o ne Taipėjaus vardu, regis, nebuvo iki galo apgalvotas žingsnis. Bent jau taip mano kai kurie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai, prieš Kalėdas dalyvavę frakcijoje vykusioje klausimų-atsakymų serijoje su premjere Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru, partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu.

Konflikte su Kinija – ir niūriausias scenarijus: rizikuojama netekti vietos įmonių bei kitų rinkų

Komentarų: 2 / Autorius /

Vytautas Budzinauskas | delfi.lt

Pašlijus santykiams su Kinija, Lietuvai kyla grėsmė prarasti ne tik užsienio investuotojų dėmesį, bet ir veikiančias įmones, kurios, nepakėlusios ribojimų, gali keltis svetur, mano verslo atstovai, paprašyti įvertinti niūriausią ekonominę konflikto baigtį.

„Gali būti, kad lietuviškos įmonės užsienyje atidarys „satelitus“, kurie perparduos produkciją ir tokiu būdu pakeis kilmės šalį. Tai būtų blogai, nes dalis mokesčių būtų mokama kažkur kitur, dalis pajamų nukeliautų į kitas šalis, o taip pat ir darbo vietų. Bet kol kas tai sunku vertinti, reikia stebėti, kaip eskaluosis ar deeskaluosis konfliktas“, – „Delfi“ sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Scroll to Top