Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymas Gargžduose
Siūlome pasiklausyti įrašų, kuriuose užfiksuoti birželio 28 dieną įvykusio prof. Vytauto Radžvilo knygos „Kiek kartų gali atgimti tauta“ pristatymo Gargžduose momentai.
Užsienio politika
Vytautas Sinica. Birželio sukilimas – pasididžiavimas, o ne kontroversija
Viena didingiausių dienų modernios Lietuvos istorijoje – 1941 metų birželio 22-oji, vienas garbingiausių įvykių – Birželio sukilimas. Sudėkime akcentus.
Metai iš metų verkiama, koks kontraversiškas, o gal net gėdingas buvo šis sukilimas. Amžiną atilsį Leonidas Donskis šio dešimtmečio pradžioje viešai aiškino, kad pagerbdami sukilimo dalyvius Vakaruose pelnysime neatplaunamą gėdą. Tikroji gėda būtent taip ir atrodo.
Ne, tai nėra kontraversiškas ir sudėtingas įvykis, nors tokiu jį nuolatos ir sąmoningai mėginama paversti. Absoliuti dauguma tų bandymų laikytini informacinio karo prieš Lietuvą, o pirmiausia – prieš jos istoriją ir valstybingumo legitimumą, išpuoliais.
CETA Seime: kas balsavo UŽ, kas – PRIEŠ, o kas susilaikė ar tiesiog „nusiplovė“
Kaip jau skelbėme, balandžio 24-ąją Lietuvos Respublikos Seimas be ilgesnių diskusijų ir tarimosi su visuomene ratifikavo CETA sutartį.
Už įstatymą „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 6 parlamentarai, 14 susilaikė, o 50 … „nusiplovė“.
Gal kas prisimena, kodėl mes renkame ir išlaikome 140 vadinamųjų „atstovų“?..
Algimantas Rusteika. Ar…?
D.Grybauskaitė sako palaikysianti Lenkiją ginče su Briuselio gaišenomis. Ar istorinis nekaltybės praradimas, kai bandoma paprieštarauti ES vadovybės diktatui, ar simultanas? Pagaliau šiltai apklota ir apkamšyta politinė Lietuva per milimetrą pramerkė vieną akį?
Audrius Bačiulis. Apie Metų įvykį ir Metų žmogų
lzinios.lt
Toks yra vienas – Donaldas Trumpas. Ir bet kuri žiniasklaida, bet kuris apžvalgininkas, įžvalgininkas, politikas ar politologas, bandantis neigti šią akivaizdybę, tad desperatiškai ieškantis ir netgi atrandantis kitą kandidatą į Metų įvykį/žmogų Nr.1, tėra veidmainingas niektauza, nevertas jūsų ir mūsų dėmesio.
Vytautas Radžvilas. Kaip visada: Lietuvos pozicija – neturėti pozicijos
lrt.lt
Komentuodama Lietuvos sprendimą pritarti Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje priimtai rezoliucijai dėl Jeruzalės statuso, šalies URM jį pagrindė tuo, kad šitaip buvo paremta ,,ilgalaikė bendra Europos Sąjungos pozicija“ Artimųjų Rytų konflikto klausimu. Žvelgiant į šią poziciją iš dešimtmečių perspektyvos akivaizdu, kad jos esmė – pasyviai plaukti pasroviui, t.y. nieko nedaryti ir nekeisti.
CETA ateina į Lietuvą: korporacijų ataka prieš žmones. Ką palaikys Seimas? (I)
gyvasmiskas.lt
„CETA prekybos sutartyje labai mažai yra pačios prekybos. Esminis punktas yra „investuotojų apsauga“ (ISDS), kas savo esme yra naujų, bauginančių teisių perdavimas korporacijoms – tai totaliai pakeistų tai, kaip vyriausybės priiminėtų nacionalinius įstatymus. Nieko keisto, kad JT ekspertas ISDS pavadino „ataka prieš šalių suverenitetą ir apsisprendimo teisę, kas yra Jungtinių Tautų principų pagrindas.“
13 profesoriaus Alvydo Jokubaičio priekaištų Europos Sąjungai
Rasa Pakalkienė | „Lietuvos žinios“
Europos Sąjunga filosofo profesoriaus Alvydo Jokubaičio nuomone, turi daug trūkumų. Per disputą tema „Ar šimtmetis reikia atsisveikinimą su Lietuvos valstybe?“ jis skyrė dalį laiko vardydamas priekaištus ES. Siūlome susipažinti:
Jūratė Sofija Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“
1990 m. kovo 11-osios Aktu sau ir pasauliui paskelbėme atkuriantys Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Tuo pačiu buvo pareikšta, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Lietuvos Respublikos pasiuntiniams apie svarbiausius iššūkius ir prioritetus
Jūsų dėmesiui siūlome užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pranešimą, perskaitytą Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime 2017 m. liepos 3 d.
Praėjusiais metais apibendrinome mūsų veiklos rezultatus už ilgesnį – ketverių metų – laikotarpį. Todėl šiandien norėčiau trumpai aptarti svarbiausius procesus nuo 2016 m. susitikimo ir pažvelgti į priekį – kokie svarbiausi iššūkiai ir prioritetai kitiems metams ir vidutinės trukmės perspektyvoje.